Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-28-1032/2025, pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dens perfectus“, P. D. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

V. teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. balandžio 28 d. yra surašiusi privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210428-00051 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo UAB „Dens perfectus“ įpareigota iki 2021 m. spalio 27 d. nugriauti savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijai priskirtiną inžinerinį statinį – aikštelę, dėl kurios statybos 2021 m. balandžio 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210422-00053, ir sutvarkyti statybvietę. 2022 m. vasario 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-220207-00023 nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Privalomasis nurodymas 2022 m. vasario 18 d. perduotas priverstiniam vykdymui ir antstolės 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. S-22-75-3016 priimtas vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 9975/22/00194 (toliau – vykdomoji byla). 2022 m. kovo 1 d. vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-75-3856, o 2022 m. gegužės 5 d. kreiptasi į teismą su prašymu taikyti Privalomajame nurodyme numatytas pasekmes ir skirti skolininkės vadovui baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą.

11. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, gavęs skolininkės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes skolininkė bando įteisinti savavališką statybą, civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, konstatuodamas, jog žemės, kurioje yra savavališkai pastatyta aikštelė, nuomos sutarties pasirašymas turi tiesioginės įtakos civilinei bylai, kurioje yra sprendžiamas prašymas taikyti Privalomajame nurodyme numatytas pasekmes ir skirti skolininkės vadovui baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą nustatytais terminais.

12. Inspekcija, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog ši byla nėra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, o yra vykdomojo proceso byla, todėl pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo, o aplinkybės, galinčios įvykti ateityje, nėra bylos nagrinėjimas dalykas. Apeliantė pažymėjo, jog tokios pobūdžio bylose vertinami skolininkės veiksmai ar neveikimas iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto surašymo ir perdavimo teismui.

13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teisme nagrinėjama civilinė byla stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020). Šis bylos sustabdymo atvejis taip pat negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2005).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Pažymėtina ir tai, jog CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (iš lot. prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

16. Byloje nėra ginčo, kad pats Privalomasis nurodymas nenuginčytas, kad jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, kaip ir nėra ginčo, kad jis skolininkės neįvykdytas. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina kategoriška išvada, kad byloje egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas nagrinėti antstolės prašymą iš esmės ir to niekaip nepaneigia skolininkės dedamos pastangos įteisinti statinį, dėl kurio surašytas privalomojo nurodymo neįvykdymo aktas.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimus ir faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad skolininkės atliekami veiksmai dėl aikštelės įteisinimo ir žemės sklypo, kuriame yra aikštelė, nuomos sutarties sudarymo yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl Privalomajame nurodyme numatytų pasekmių taikymo, baudos skolininkei skyrimo / neskyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, taip pat ji gali būti reikšminga baudos dydžio parinkimui (nusprendus baudą skirti), tačiau tai nėra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Sutiktina su apeliante, kad bylos sustabdymas šiuo atveju nėra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, juo labiau, kad byla yra nagrinėjama jau net tris metus, t. y. nuo 2022 m. gegužės 5 d. Aplinkybė, kad gali būti sudaryta žemės nuomos, kurioje yra aikštelė, sutartis šios konkrečios bylos atveju galbūt galėtų būti vertinama kaip tikėtinas pagrindas atleisti skolininkę nuo skirtinos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo, bet ne taikyti civilinės bylos sustabdymo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje pasekmių taikymo ir baudos skyrimo klausimams išspręsti gali pats nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus.

18. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skolininkės teikiamų argumentų, susijusių su ginčo faktine situacija ir byloje surinktų įrodymų vertinimu, nes toks vertinimas bus atliktas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

19. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka šio fakultatyvaus sustabdymo pagrindo paskirties, civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, o tai apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą ir civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Todėl atskirasis skundas tenkinamas - pirmosios instancijos teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinama ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.