- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eA-1286-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03863-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. K. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas turi vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas) III skyriaus 10 straipsniu, kuriame yra nustatytas šeimos narių, kurie prašo tarptautinės apsaugos, kriterijus. Reglamente numatyta, jei prašytojas valstybėje narėje turi šeimos narį, dėl kurio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas pirmas sprendimas iš esmės, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys savo pageidavimą išreiškė. Pareiškėjas nurodė, kad jo sužadėtinė (M. S.) yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo dar nėra priimtas, todėl, pareiškėjo prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas, siekdamas įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje yra sudaręs susitarimą su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) „Profialis“, kai tik gaus leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, sudarys darbo sutartį su šia įmone.
2.2. Pareiškėjas anksčiau yra dirbęs su aliuminio profilių sistemomis ir ketina savo profesinius įgūdžius pritaikyti Lietuvoje. Pareiškėjas siekdamas įsidarbinti ir likti gyventi Lietuvoje yra sudaręs būsto nuomos sutartį.
2.3. Pareiškėjas teisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Pareiškėjo parodymai ir paaiškinimai pateikti nuosekliai ir pagrįsti objektyviais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis.
2.4. Pareiškėjui jo kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas buvo neteisėtai persekiotas savo kilmės šalyje pareigūnų, kurie aktyviai malšino kilusį tautos pasipriešinimą dėl suklastotų (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų. Taigi, pareiškėjas priskirtinas tam tikrai socialinei grupei asmenų, kuriems dėl jų politinių įsitikinimų gresia individualus susidorojimas ir grėsmė gyvybei (duomenys neskelbtini).
2.5. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:
4.1 Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas yra nesusituokęs, todėl Migracijos departamentas negalėjo nukrypti nuo Reglamento nuostatų ir šeimos sąvokos terminą aiškinti plečiamai. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Pareiškėjo atveju jis į Lietuvą atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą ir iki 2025 m. vasario 25 d. galiojančią Šengeno vizą, todėl atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Reglamento 12 straipsnio pagrindu.
4.2 Asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas ir tokias nustatytas faktines aplinkybes kaip galiojančios (duomenys neskelbtini) išduotos Šengeno vizos turėjimas, šeimos nario kaip tarptautinės apsaugos gavėjo nebuvimas, buvimas pilnamečiu asmeniu, pagrįstai buvo sprendžiama, kad būtent (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tokiam vertinimui (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos taip pat pritarė ir sutiko perimti pareiškėją savo žinion.
4.3 Aplinkybė, jog pareiškėjas turi potencialų darbdavį Lietuvoje patvirtina tik tai, kad ateityje tarp jo ir pareiškėjo galėtų susiklostyti darbiniai santykiai ir pareiškėją su Lietuvą galėtų sieti darbiniai ryšiai. Tačiau pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas atitinka Reglamento 12 straipsnio nuostatas ir jo prieglobsčio prašymą turėtų nagrinėti (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad jis negali dirbti Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Šiuo atveju jo prieglobsčio prašymas buvo pateiktas 2022 m. liepos 25 d., todėl dar nėra suėjęs terminas suteikti jam teisę dirbti Lietuvoje būnant prieglobsčio prašytoju. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą ir jokiais veiksmais neįrodė siekiantis gauti leidimą dirbti Lietuvoje.
Šalies argumentai
4.4 Pareiškėjo atveju priėmus ginčijamą Sprendimą, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nebuvo nagrinėjamas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Sprendime vertinti tas aplinkybes, kurios privalo būti vertinamos nagrinėjant poreikį suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečios informacijos Migracijos departamentas nesurinko ir kokias konkrečias Reglamento nuostatas pažeidė. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno valstybių C tipo vizą, nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jo prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo (duomenys neskelbtini) migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) prisiima atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini). Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita ES narė (duomenys neskelbtini), tačiau jo atžvilgiu prašo taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytą diskrecinę išlygą.
7. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.
9. Remiantis Reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, nukrypdama nuo šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti jai pateiktą prašymą suteikti prieglobstį net tada, kai ji pagal šiame Reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2019 m. sausio 23 d. sprendimu byloje C-661/17, iš 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad ši nuostata yra neprivaloma. ESTT nurodė, kad įgyvendinant šią teisę nenumatyta jokių ypatingų sąlygų, kiekvienai valstybei narei leidžiama suvereniai, vadovaujantis politiniais, humanitariniais ar praktiniais sumetimais, nuspręsti sutikti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, net jei pagal Reglamente nustatytus kriterijus ji nėra už tai atsakinga. Atsižvelgiant į valstybėms narėms taip suteiktą didelę diskreciją, būtent atitinkama valstybė narė turi nustatyti aplinkybes, kuriomis ji ketina pasinaudoti pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta diskrecine išlyga. Lietuvos Respublikoje aplinkybės, kuriomis gali būti taikoma Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nustatytos Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ .
10. Įsakyme nustatyta, kad atliekant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia, kai: 1) yra rimtas pagrindas manyti, kad ES valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją; 2) prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu; 3) Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui; 4) sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių; 5) vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti; 6) dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio prašytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo šeimos narys (sužadėtinė), dėl kurios tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas sprendimas. Be to, pareiškėjas ketina dirbti Lietuvoje ir yra sudaręs buto nuomos sutartį.
12. Reglamento 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas prieglobsčio prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms bei nepilnamečiai vaikai. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį.
Šalies argumentai
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su M. S., partnerystės sutarties su ja taip pat nėra įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad M. S. yra jo sužadėtinė, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pareiškėjo ir M. S. šeiminius santykius. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jį ir M. S. sieja šeiminiai santykiai, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėją ir M. S. sieja pastovūs ir ilgalaikiai šeiminiai santykiai. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas ir M. S. kilmės šalyje palaikė šeiminius santykius (gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, padavė prašymą įregistruoti santuoką, pareiškėjas išlaikė M. S. ar pan.). Pažymėtina, jog pateikta nuomos sutartis apie bendrai nuomojamą būstą bei viena nuotrauka, kurioje pareiškėjas yra su mergina taip pat nepatvirtina pareiškėjo ir M. S. ilgalaikių šeiminių santykių; jau nekalbant apie tai, kad, minėta, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įforminęs jokių partnerystės santykių. Teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su M. S. ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio prašymą.
14. Pareiškėjo argumentai, kad jis sieja savo ateitį su Lietuva, kad pareiškėjas turi potencialų darbdavį Lietuvoje patvirtina tik tai, kad ateityje tarp jo ir pareiškėjo galėtų susiklostyti darbiniai santykiai ir pareiškėją su Lietuvą galėtų sieti darbiniai ryšiai. Tačiau, pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas atitinka Reglamento 12 straipsnio nuostatas ir jo prieglobsčio prašymą turėtų nagrinėti (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini), kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo (duomenys neskelbtini) kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (duomenys neskelbtini). Vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie galimas neigiamas priimto Sprendimo pasekmes nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu
15. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas tinkamai neišnagrinėjo jo prašymo, neįvertino jo persekiojimo aplinkybių (duomenys neskelbtini) ir pan., - atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo, tad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neaktualios.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, individualiai įvertino faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją.
17. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Migracijos departamento Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Konstatavus, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – 33 fotonuotraukas, 2 vaizdo įrašus, 2022 m. birželio 23 d. pareiškėjo sužadėtinės atžvilgiu priimto nuosprendžio kopiją ir Migracijos departamento pareiškėjo sužadėtinės atžvilgiu priimto sprendimo kopiją.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
19.1 Nei Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nei teismas vykusio teismo posėdžio metu nesiaiškino jokių aplinkybių, kurios būtų susijusios su pareiškėjo ir jo sužadėtinės M. S. santykiais, jų ilgalaikiškumu.
19.2 Migracijos departamentas pareiškėjo skundą atmetė tik konstatuodamas, kad „Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, o jo socialiniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti“, o teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė teismo posėdžio metu net nesiaiškinęs jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sužadėtine. Taigi, teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuotos pagrindinio teismo posėdžio metu, dalyvaujant pačiam pareiškėjui.
19.3 Pareiškėjas kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėją ir jo sužadėtinę sieja ilgalaikiai bei pastovūs šeiminiai santykiai bei prašo juos prijungti prie bylos medžiagos. Nurodytų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po siurprizinio teismo sprendimo, kuriame pareiškėjo skundas buvo atmestas dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo analizuotos teismo posėdžio metu.
19.4 Pareiškėjas nurodo, kad savo sužadėtinei pasipiršo per savo gimtadienį 2022 m. spalio 29 d. Aplinkybę, jog pareiškėjas pasipiršo savo sužadėtinei patvirtina ir tas faktas, jog pareiškėjas sužadėtuvių žiedą savo sužadėtinei pirko 2022 m. spalio 28 d. (2 fotonuotraukos). Pareiškėjas ir jo sužadėtinė iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno kartu, ką patvirtina pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu teikiamas 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis, priimtas pareiškėjo sužadėtinės atžvilgiu, kuriame nurodyta pareiškėjo sužadėtinės gyvenamoji vieta sutampa su pareiškėjo pase nurodyta gyvenamąja vieta.
19.5 Migracijos departamentas pareiškėjo sužadėtinei nusprendė suteikti pabėgėlio statusą bei išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Šio pareiškėjo sužadėtinės atžvilgiu priimto sprendimo pareiškėjas negalėjo pateikti anksčiau, kadangi su minėtu sprendimu pareiškėjo sužadėtinė buvo supažindinta jau po teismo sprendimo priėmimo pareiškėjo atžvilgiu, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d.
19.6 Svarbu ir tai, jog pareiškėjas kartu su savo sužadėtine M. S. kartu atvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio, tą patvirtina administracinės bylos medžiagoje esantys dokumentai, kuriuos pareiškėjas kartu su skundu pateikė teismui. Taigi nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys dokumentai pagrindžia, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013. Remiantis nurodytais argumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, akivaizdu, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas nevertino visų aplinkybių, reikšmingų tinkamam pareiškėjo prašymo išsprendimui.
Atsiliepimas
20. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Migracijos departamentas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia argumentais nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo šiuos argumentus:
21.1 Reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta aiški ir konkreti šeimos narių sąvoka, pagal kurią šeimos nariu laikomas sutuoktinis bei nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju pareiškėjas yra nesusituokęs, partnerystės sutarties su M. S. taip pat nėra įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad M. S. yra jo sužadėtinė, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pareiškėjo ir M. S. šeiminius santykius, todėl Migracijos departamentas negalėjo nukrypti nuo Reglamento nuostatų ir šeimos sąvokos terminą aiškinti plečiančiai.
21.2 Migracijos departamentas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su M. S. ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Vien tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė buto nuomos sutartį ar nuotraukas su M. S., nepatvirtina, kad juos sieja ilgalaikiai santykiai. Net ir su apeliaciniu skundu pateiktas Migracijos departamento sprendimas suteikti M. S. prieglobstį Lietuvoje bei nuotraukos iš pareiškėjo ir M. S. sužadėtuvių nepatvirtina ilgalaikių santykių tarp jų, kurie galėtų būti pagrindas vertinti, kad Lietuva būtų tinkamiausia šalis nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
21.3 Pareiškėjo atveju jis į Europos Sąjungą, konkrečiai į Lietuvą atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno vizą, išduotą 5 metams ir galiojančią iki 2025 m. vasario 25 d., todėl atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Reglamento 12 straipsnio pagrindu.
21.4 Reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jei prašytojas turi galiojantį teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą (šiuo atveju tai yra viza), už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą dokumentą išdavusi valstybė narė. Atsižvelgiant į Reglamente nurodytus kriterijus nustatant už tarptautinės apsaugos prašymą atsakingą valstybę, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju atsakinga valstybė yra (duomenys neskelbtini). Nors Reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros išimtys, kuomet gali būti nukrypstama nuo Reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau šios nuostatos yra neprivalomos, nes Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną reglamentą, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį.
21.5 Jei valstybės narės kiekvieną kartą turėtų motyvuoti diskrecinės išlygos netaikymą, tai reikštų, kad valstybėms narėms faktiškai būtų suteikiama ne diskrecija, o nustatyta pareiga, kas paneigtų pačios diskrecijos esmę. Pažymėtina, kad nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad Europos Sąjungos valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Taip pat pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini) yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ji netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) kaip atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo perduoti nagrinėti (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai netaikė diskrecinės išlygos. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o ypač to, kad pareiškėją ir jo sužadėtinę M. S. sieja ilgalaikiai bei pastovūs šeiminiai santykiai.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.
27. Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 straipsnis). Procedūra, kurios metu priimamas sprendimas, nustatytas Įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje, detalizuota Aprašo V skyriuje „ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas ir prieglobsčio prašytojo perdavimas atsakingai ES valstybei narei“, kurio atitinkamai 64 punkte reglamentuojama prieglobsčio prašytojo apklausos, kurios tikslas surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje, rengimo procedūra ir 73 punkte nustatyta, kad, net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo Reglamento 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.
28. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis. Be to, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno valstybių C tipo vizą, nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jo prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo (duomenys neskelbtini) migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) prisiima atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė (duomenys neskelbtini), tačiau jo atžvilgiu prašo taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytą diskrecinę išlygą.
30. Kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).
31. Pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sužadėtinė M. S., su kuria pareiškėją sieja ilgalaikiai bei pastovūs šeiminiai santykiai.
32. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas teismui pateikė įrodymas apie bendrai su M. S. nuomojamą būstą, nurodė, kad sužadėtinė ir iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno kartu, kartu su savo sužadėtine M. S. pareiškėjas ir atvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 17 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat informaciją apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2023 m. sausio 13 d. užregistruotą prašymą dėl I. K. ir M. S. santuokos sudarymo.
33. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje prašymas dėl I. K. ir M. S. santuokos sudarymo užregistruotas tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo atžvilgiu nepalankų sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos užregistruotas prašymas dėl I. K. ir M. S. santuokos sudarymo, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Reglamente Nr. 604/2013 vartojama sąvoka „šeimos narys“ yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio g) punkte, pagal kurį šeimos nariu yra laikytinas prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms. Šeimos nariu asmuo laikytinas, jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje.
35. Įvertinus Reglamento nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas ir jo sužadėtinė nėra susituokę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl neatitikties „šeimos nario“ kategorijai, nagrinėjamu atveju Reglamento išlyga yra netaikytina. Su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
37. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.