- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-23
- Bylos Nr.
- eI3-6494-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03863-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- I. K., I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.2Pabėgėlio statuso suteikimas
- 9.3Papildomos apsaugos suteikimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. (I.) K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 22S121825 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Skunde nurodo, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 604/2013 III skyriaus 10 straipsniu, kuriame yra nustatytas šeimos narių, kurie prašo tarptautinės apsaugos, kriterijus. Reglamente numatyta, jei prašytojas valstybėje narėje turi šeimos narį, dėl kurio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas pirmas sprendimas iš esmės, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys savo pageidavimą išreiškė. Pareiškėjas nurodo, kad jo sužadėtinė (M. S.) yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo dar nėra priimta. Todėl, pareiškėjo prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas, siekdamas įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje yra sudaręs susitarimą su įmone uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) „Profialis”, kai tik gaus leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, sudarys darbo sutartį su šia įmone.
Pareiškėjas anksčiau yra dirbęs su aliuminio profilių sistemomis ir ketina savo profesinius įgūdžius pritaikyti Lietuvoje. Pareiškėjas siekdamas įsidarbinti ir likti gyventi Lietuvoje yra sudaręs būsto nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, parodymai ir paaiškinimai pateikti nuosekliai ir pagrįsti objektyviais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjui jo kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas buvo neteisėtai persekiotas savo kilmės šalyje Baltarusijos pareigūnų, kurie aktyviai malšino kilusį tautos pasipriešinimą dėl suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų. Taigi, pareiškėjas priskirtinas tam tikrai socialinei grupei asmenų, kuriems dėl jų politinių įsitikinimų gresia individualus susidorojimas ir grėsmė gyvybei Baltarusijos respublikoje.
Pareiškėjo teigimu, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Todėl, skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skunde pareigą Lietuvai prisiimti atsakomybę nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia ryšiais su prieglobsčio prašymą Lietuvoje siekiančia gauti sužadėtine, kurią vertina kaip šeimos narį. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes nustatė, kad pareiškėjas yra nesusituokęs, todėl Migracijos departamentas negalėjo nukrypti nuo Dublino reglamento nuostatų ir šeimos sąvokos terminą aiškinti plečiamai. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Pareiškėjo atveju jis į Lietuvą atvyko turėdamas Vokietijos išduotą Šengeno vizą ir galiojančią iki 2025-02-25, todėl atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į Vokietiją su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu.
Atsakovas pažymi, kad asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į Dublino reglamento nuostatas ir tokias nustatytas faktines aplinkybes kaip galiojančios Vokietijos išduotos Šengeno vizos turėjimas, šeimos nario kaip tarptautinės apsaugos gavėjo nebuvimas, buvimas pilnamečiu asmeniu, pagrįstai buvo sprendžiama, kad būtent Vokietija yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tokiam vertinimui Vokietijos kompetentingos institucijos taip pat pritarė ir sutiko perimti pareiškėją savo žinion.
Atsakovas taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas turi potencialų darbdavį Lietuvoje patvirtina tik tai, kad ateityje tarp jo ir pareiškėjo galėtų susiklostyti darbiniai santykiai ir pareiškėją su Lietuvą galėtų sieti darbiniai ryšiai. Tačiau pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas atitinka Dublino reglamento 12 straipsnio nuostatas ir jo prieglobsčio prašymą turėtų nagrinėti Vokietija. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad jis negali dirbti Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Šiuo atveju jo prieglobsčio prašymas buvo pateiktas 2022 m. liepos 25 d., todėl dar nėra suėjęs terminas suteikti jam teisę dirbti Lietuvoje būnant prieglobsčio prašytoju. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą ir jokiais veiksmais neįrodė siekiantis gauti leidimą dirbti Lietuvoje.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atveju priėmus ginčijamą Sprendimą, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė, jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nebuvo nagrinėjamas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Sprendime įvertinti tas aplinkybes, kurios privalo būti vertinamos nagrinėjant poreikį suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečios informacijos Migracijos departamentas nesurinko ir kokias konkrečias Dublino reglamento nuostatas pažeidė. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas ir jo sužadėtinė savo ateitį sieja išimtinai su Lietuva, todėl atvyko būtent į Lietuvą ir čia prašo prieglobsčio.
Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas neturi artimų šeimos narių ar išlaikytinių Lietuvoje, todėl jam netaikomas Dublino reglamento 17 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. K. 2022 m. liepos 25 d. pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
6. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė I. K. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai.
Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Dublino reglamento nuostatomis kreipėsi į atsakingas Vokietijos Federacinės Respublikos institucijas su prašymu perimti I. K. savo žinion. Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnyba (toliau – ir Vokietijos tarnyba) 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 9534124-169 sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį I. K.. Sprendime nurodyta, kad visą informaciją, reikalingą Dublino reglamento 7-12 straipsniuose nurodytų aplinkybių vertinimui, prieglobsčio prašytojas pateikė pirminės apklausos metu, todėl rengti jo apklausą nebuvo tikslinga. Dublino reglamento 8–11 straipsniai I. K. nėra taikytini, nes jis nėra nelydimas nepilnametis ir, turimais duomenimis, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Tačiau jam taikytinas Dublino reglamento 12 straipsnis, kadangi prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu I. K. turėjo Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą Šengeno valstybių C tipo vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2025 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, konstatavo, kad Dublino reglamento 16 straipsnis I. K. nėra taikytinas, nes, turimais duomenimis, prieglobsčio prašytojas nėra išlaikomas asmuo ir neturi išlaikytinių. Migracijos departamentas įvertinęs I. K. per pirminę apklausą pateiktą informaciją ir kitą tyrimo metu surinktą bei turimą informaciją dėl Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento(ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) nurodytų aplinkybių, kuriomis gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nenustatė. Sprendime pažymėta, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais (Įsakymo 1 punktas). Migracijos departamentas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog I. K. yra ar buvo prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka (Įsakymo 2 punktas), Lietuvos Respublika nėra gavusi užsienio valstybės prašymo dėl jo ekstradicijos (Įsakymo 3 punktas), taip pat jam nėra paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojančios jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įsakymo 4 punktas). Lietuvos Respublikoje negyvena I. K. šeimos nariai, o jo socialiniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti (Įsakymo 5 punktas). Įvertinus turimą informaciją apie I. K., nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių jo perdavimas Vokietijos Federacinei Respublikai sukeltų jam pernelyg didelę ir neproporcingą žalą (Įsakymo 6 punktas).
7. Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.
9. Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Dublino III reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Migracijos departamentas, gavęs ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai ES valstybei narei (Įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas ES valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią ES valstybę narę (Įstatymo 75 straipsnis.).
Pagal Tvarkos aprašo 36.2 papunktį įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Dublino reglamento 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi; atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Dublino reglamento 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede. Pagal Tvarkos aprašo 37.2 papunktį Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, remdamasis Tvarkos aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nustato už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę; toks sprendimas priimamas, jeigu atlikus Tvarkos aprašo 36.2 papunktyje nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Dublino reglamento 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis Dublino reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi.
10. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis. Be to, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą Šengeno valstybių C tipo vizą, nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jo prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita ES valstybė narė. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. gavo Vokietijos tarnybos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Vokietijos Federacinė Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją Vokietijos Federacinei Respublikai. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita ES narė Vokietijos Federacinė Respublika, tačiau jo atžvilgiu prašo taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytą diskrecinę išlygą.
12. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos LVAT laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016; 2022 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022).
13. Remiantis Reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, nukrypdama nuo šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena ES valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti jai pateiktą prašymą suteikti prieglobstį net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. sausio 23 d. sprendimu byloje C-661/17, iš 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad ši nuostata yra neprivaloma. ESTT nurodė, kad įgyvendinant šią teisę nenumatyta jokių ypatingų sąlygų, kiekvienai valstybei narei leidžiama suvereniai, vadovaujantis politiniais, humanitariniais ar praktiniais sumetimais, nuspręsti sutikti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, net jei pagal Reglamente nustatytus kriterijus ji nėra už tai atsakinga. Atsižvelgiant į valstybėms narėms taip suteiktą didelę diskreciją, būtent atitinkama valstybė narė turi nustatyti aplinkybes, kuriomis ji ketina pasinaudoti pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta diskrecine išlyga. Lietuvos Respublikoje aplinkybės, kuriomis gali būti taikoma Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nustatytos Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ .
14. Įsakyme nustatyta, kad atliekant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia, kai: 1) yra rimtas pagrindas manyti, kad ES valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios ES valstybės narės teritoriją; 2) prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu; 3) Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai ES valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui; 4) sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai ES valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių; 5) vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti; 6) dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio prašytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai ES valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo šeimos narys (sužadėtinė), dėl kurios tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas sprendimas. Be to, pareiškėjas ketina dirbti Lietuvoje ir yra sudaręs buto nuomos sutartį.
16. Reglamento 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas prieglobsčio prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms bei nepilnamečiai vaikai. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su M. S., partnerystės sutarties su ja taip pat nėra įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad M. S. yra jo sužadėtinė, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pareiškėjo ir M. S. šeiminius santykius. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jį ir M. S. sieja šeiminiai santykiai, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėją ir M. S. sieja pastovūs ir ilgalaikiai šeimyniniai santykiai. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas ir M. S. kilmės šalyje palaikė šeimyninius santykius (gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, padavė prašymą įregistruoti santuoką, pareiškėjas išlaikė M. S. ar pan.). Pažymėtina, jog pateikta nuomos sutartis apie bendrai nuomojamą būstą bei viena nuotrauka, kurioje pareiškėjas yra su mergina taip pat nepatvirtina pareiškėjo ir M. S. ilgalaikių šeimyninių santykių; jau nekalbant apie tai, kad, minėta, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įforminęs jokių partnerystės santykių. Teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su M. S. ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio prašymą.
18. Pareiškėjo argumentai, kad jis sieja savo ateitį su Lietuva, kad pareiškėjas turi potencialų darbdavį Lietuvoje patvirtina tik tai, kad ateityje tarp jo ir pareiškėjo galėtų susiklostyti darbiniai santykiai ir pareiškėją su Lietuvą galėtų sieti darbiniai ryšiai. Tačiau, pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas atitinka Dublino reglamento 12 straipsnio nuostatas ir jo prieglobsčio prašymą turėtų nagrinėti Vokietija. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėtina tai, kad Vokietijos Federacinė Respublika, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Vokietijos Federacinei Respublikai. Vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie galimas neigiamas priimto Sprendimo pasekmes nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu.
19. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas tinkamai neišnagrinėjo jo prašymo, neįvertino jo persekiojimo aplinkybių Baltarusijoje ir pan., - atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo, tad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neaktualios.
20. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, individualiai įvertino faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją.
Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Departamento Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
21. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. (I.) K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.