- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2-2217-329/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Aušra Veselovaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei A. Č., ieškovės ir trečiojo asmens R. R. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovui A. R., atsakovo atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, trečiajam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Č. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo R. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė A. Č. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. R. 4500 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (19-21 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui gyvenant santuokoje, ieškovė 2008-02-17 paskolino jiems 2000 Lt, kurie buvo panaudoti automobilio AUDI A6 remontui, t. y. vairo pusės pakeitimui, o 2008-03-12 paskolino 7000 Lt, kurie buvo panaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, iš viso: 9000 Lt. Ieškovė nurodo, kad 7000 Lt buvo paskolinusi būsto įsigijimui. Byloje pateikta 2008-03-20 sutartis su nekilnojamojo turto agentūra „Demanda“ patvirtina, kad tarpininkui buvo sumokėti 7000 Lt, kitu atveju šio buto atsakovas su tuometine sutuoktine nebūtų įsigiję. Pokalbio dėl paskolos metu dalyvavo ir atsakovas, ir trečiasis asmuo, buvo sutarta, kad jie pinigus grąžins pareikalavus, skolos raštelius pasirašė A. Č. ir R. R., raštelių pasirašymo metu atsakovas nedalyvavo, A. R. parašo nereikalavo, nes pinigus skolino šeimai, manė, kad pakanka vieno šeimos nario parašo, skolos raštelius surašė taip, kaip mokėjo, teigė, kad skolos rašteliai patvirtina pinigų perdavimo faktą. Tuo metu atsakovo ir trečiojo asmens šeima pinigų turėjo mažai, kiek šeima parsivežė pinigų iš Didžiosios Britanijos, nežino. Už automobilio vairo pusės pakeitimą reikėjo sumokėti apie 5000 Lt ar 7000 Lt. Atsakovas pats prašė paskolinti 2000 Lt, žadėjo, kad skolą grąžins jis arba jo tėvas, ieškovė sąžiningai galvojusi, kad skolą atsakovas grąžins, todėl skubiai grąžinti skolos nereikalavo. Buto pirkimui pasiskolintus 7000 Lt atsakovas ir trečiasis asmuo abu žadėjo, kad atiduos dirbdami, o prasidėjus nesutarimams atsakovo ir trečiojo asmens šeimoje, A. R. žadėjo vienas grąžinti ieškovei 9000 Lt, tačiau vėliau persigalvojo. Atsakovas ir trečiasis asmuo nutraukė santuoką, santuokos nutraukimo byloje A. Č. reikalavimo dėl 9000 Lt skolos grąžinimo nereiškė, nes manė, kad pinigai bus grąžinti pagal susitarimą, A. Č., kaip trečiasis asmuo santuokos nutraukimo byloje, neturėjo atstovo. Nutraukus A. R. ir R. R. santuoką, teismai pripažino 9000 Lt skolą solidaria sutuoktinių prievole, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad A. Č. nebuvo pareiškusi reikalavimo, skolos jai nepriteisė. Nurodė, kad A. R. nesigynė skolos, tik prasidėjus A. R. ir R. R. skyrybų procesui, prasidėjo kalbos, kad skolos rašteliai neatitinka įstatymo reikalavimų. Ieškovė teigia, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nurodytą pinigų sumą gavo, pinigai buvo panaudoti jų šeimos poreikių tenkinimui, santuokos nutraukimo byloje 2011-07-26 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad susitarimai grąžinti 9000 Lt A. Č. ir pranešimas kreditoriui buvo rašomi, nurodė, kad taip buvo siekiama mažiausiomis išlaidomis išspręsti ginčą anoje byloje. Atsakovas 2008 metų lapkričio mėnesio pranešime kreditoriui (A. Č.), kuris ieškovei įteiktas 2008-11-19, yra įsipareigojęs grąžinti skolą asmeniškai, dabar atsakovas nori išvengti prievolės teigdamas, kad nėra matęs skolos raštelių ir nėra ieškovei skolingas. Nurodė, kad skola pagal įsiteisėjusį 2011-11-21 Kauno apygardos teismo sprendimą pagrįstai buvo pripažinta solidaria A. R. ir R. R. prievole. Skolos rašteliuose yra nurodytas įsipareigojimas juos grąžinti, konkretus terminas nenurodytas, įrašyta iki pareikalavimo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2012-09-14 registruotu paštu išsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti ½ dalį skolos gražiuoju, tačiau atsakovas į šį reikalavimą nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Teigė, kad šią prievolę atsakovas ir trečiasis asmuo turi įvykdyti lygiomis dalimis, todėl ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 4500 Lt. Mano, kad atsakovas, ginčydamas skolą, elgiasi nesąžiningai, turėdamas tikslą išvengti prievolės.
Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti (59-62, 88-91 b.l.). Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo: pripažinti, kad tarp A. R. ir A. Č. nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 2000 Lt pasiskolinimo pagal ieškovės A. Č. surašytą 2008-02-17 skolos raštelį; pripažinti kad tarp A. R. ir A. Č. nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 7000 Lt pasiskolinimo pagal ieškovės A. Č. surašytą 2008-03-12 skolos raštelį; atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti A. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, kad, jų manymu, vienašaliai ieškovės ranka surašyti ir trečiojo asmens R. R. pasirašyti 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos rašteliai nepatvirtina ir neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis atitinkamai dėl 2000 Lt ir 7000 Lt suteikimo atsakovui, nepatvirtina, kad šių skolos raštelių pagrindu A. R. gavo paskolą bei kad jis yra įsipareigojęs ieškinyje įvardintas pinigų sumas grąžinti ieškovei, laikyti skolos raštelius paskolos sutartimis nėra juridinio pagrindo. Teigė, kad iškovė nepateikė įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad yra sudariusi su atsakovu paskolos sutartį ir kad pinigus realiai perdavė atsakovui ar pervedė pinigines lėšas į atsakovo sąskaitą, taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pinigus, kuriuos ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo, skolinosi iš ieškovės. Ginčo skolos rašteliuose neužfiksuotas aiškus pinigų (paskolos dalyko) perdavimas, todėl ieškovė neturi galiojančios ir neįvykdytos reikalavimo teisės atsakovui pagal 2008 m. surašytus skolos raštelius, atsižvelgiant į tai, atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti, kad minėtų skolos raštelių pagrindu paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tai yra paskolos sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiformavo. Skolos rašteliuose nėra užfiksuotas nei pinigų perdavimo paskolos gavėjui A. R. faktas, nei pinigų perdavimo momentas, nei paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigus ar jų dalį grąžinti ieškovei, be to, skolos rašteliuose nėra jokių atsakovo ar/ir trečiojo asmens R. R. įsipareigojimų grąžinti juose įvardintas pinigų sumas. Mano, kad minėti skolos rašteliai atsirado išankstinio ieškovės ir trečiojo asmens susitarimo pagrindu, kadangi jie atsirado jau įpusėjus santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui, apie šių raštelių egzistavimą A. R. niekada nebuvo informuotas, nedalyvavo nei jų surašymo, nei piniginių sumų perdavimo pagal juos metu. Nurodė, kad nei automobilio remontui, nei perkant butą pinigų skolintis nereikėjo, buvo uždirbę Didžiojoje Britanijoje. R. R., kaip skyrybų kompensacijos, norėjo 9000 Lt, kad santuoka būtų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teigė, kad santuokos nutraukimo byloje R. R. nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo dėl neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kreditorei A. Č., A. Č. prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, buvo pateiktas įpusėjus santuokos nutraukimo bylai, tuomet atsirado ir skolos rašteliai. Pati A. Č. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareiškusi jokio materialinio reikalavimo sutuoktiniams, todėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai iš viso nesprendė klausimo dėl A. Č. reikalavimo sutuoktiniams pagrįstumo. Pažymėjo, kad skolos rašteliuose nesant aiškaus nurodymo apie pinigų perdavimą-priėmimą ir atsakovui neigiant paskolos suteikimo/pinigų išmokėjimo faktą, aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. R. ir R. R. santuokos nutraukimo bylą, pripažino kreditorės A. Č. ginčo skolos raštelius solidaria buvusių sutuoktinių prievole, nėra pagrįsta prielaida ieškinį tenkinti, juolab, kad santuokos nutraukimo byloje A. Č. savarankiško reikalavimo dėl skolos priteisimo nebuvo pareiškusi, todėl A. R. negalėjo nei tinkamai atsikirsti, nei pareikšti priešieškinį. Mano, kad ieškovė savo reikalavimo teisės neįrodė, nepateikė objektyvių duomenų dėl pinigų pagal ginčo skolos raštelius perdavimo atsakovui fakto, tai yra neįrodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis.
Trečiasis asmuo R. R. palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su patikslintu priešieškiniu, mano, kad jis nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o ieškinys turi būti patenkintas (108-110 b.l.).
Paaiškino, kad ieškovė yra jos motina, o atsakovas – buvęs sutuoktinis. 2008 metų rudenį su atsakovu susitarė nutraukti santuoką bendru sutikimu, buvo ruošiami procesiniai dokumentai, tariamasi, kad be kitų įsipareigojimų, atsakovas grąžins iš A. Č. pasiskolintus 9000 Lt, iš kurių 2000 Lt buvo panaudota automobilio AUDI A6 remontui, o 7000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, pasiskolinti pinigai buvo investuoti į turtą, kuris šalių susitarimu, turėjo atitekti A. R., todėl jis šią skolą ir prisiėmė, tuomet nereiškė pretenzijų dėl paskolos raštelių turinio ir neteigė, kad jis šių pinigų nėra matęs ar apie juos nieko nežino. Buvo parengtas pranešimas kreditorei A. Č. nurodant, kad po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą ieškovei sumoje 9000 Lt prisiimta atsakovas, pranešimas ieškovei buvo įteiktas 2008-11-19. Vėliau buvo tariamasi su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, atsakovas 2009-10-27 buvo pateikęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje taip pat buvo pripažinęs 9000 Lt skolą, kadangi ieškovė neprieštaravo, kad šiuos pinigus atsakovas sumokėtų trečiajam asmeniui, tai ši suma buvo įvardinta kaip atsakovo parama R. R.. Nepavykus suderinti visų sutarties sąlygų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teigė, kad atsakovas dalyvavo skolinantis pinigus, jo tik galėjo nebūti surašant paskolos raštelius, kurie buvo surašyti tomis datomis, kada buvo paskolinti pinigai, pinigai ieškovei nebuvo grąžinti, nes pradžioje turėjo kitų išlaidų, susijusių su būsto įsigijimo, vėliau pašlijo santykiai šeimoje. Nurodė, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą atsakovas atsiliepime į ieškinį neigė tokios skolos buvimą, bet 2011-07-26 teismo posėdžio metu pripažino 9000 Lt skolos buvimą A. Č., ko pasekoje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino 9000 Lt skolą A. Č., tačiau jos nepriteisė, nes A. Č., kaip trečiasis asmuo, nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo. Kadangi 9000 Lt skola ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta bendra A. R. ir R. R. prievole, mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo ½ dalį skolos, tai yra 4500 Lt yra pagrįstas, tuo tarpu atsakovo priešieškinis laikytinas tik mėginimu išvengti civilinės atsakomybės, todėl turi būti atmestas, o ieškinys patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, patikslintas priešieškinis atmestinas.
Nustatyta, kad 2008-02-17 paskolos rašteliu ieškovė A. Č. paskolino A. ir R. R. 2000 litų, nurodant, kad pinigai skolinami automobilio AUDI A6 remontui iki pareikalavimo (7 b.l.). 2008-03-12 paskolos rašteliu A. Č. paskolino 7000 Lt iki pareikalavimo R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). 2012-09-14 A. Č. išsiuntė A. R. reikalavimą dėl skolos grąžinimo (9 b.l.). Atsakovo A. R. ir trečiojo asmens R. R. pasirašytas pranešimas kreditorei A. Č. patvirtina, kad A. R. pripažino kreditorinį reikalavimą A. Č. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 1 tomo 62 b.l.). Tenkinant A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą, A. Č. įtraukta į bylą Nr. 2-19276-657/2010 (vėlesnis bylos Nr. 2-979-657/2011) trečiuoju asmeniu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 3 tomo 66, 108 b.l.). A. R. santuokos nutraukimo byloje buvo žinoma apie 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 3 tomo 137, 138 b.l). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 pripažino A. R. ir R. R. įsipareigojimus kreditorei A. Č. pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius bei 2008 m. susitarimą asmeninėmis A. R. prievolėmis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 4 tomo 54 b.l.). Apeliaciniu skundu dėl 2011-08-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 A. R. ginčijo minėto sprendimo dalį dėl prievolės A. Č. tarp buvusių sutuoktinių paskirstymo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 4 tomo 63-64 b.l.). Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 pripažino prievolę A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius bendra abiejų sutuoktinių A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. R. (Č.), a.k. (duomenys neskelbtini) prievole (34-48 b.l.). 2008-04-21 tarp O. K. (pardavėjos) ir sutuoktinių A. R., R. R. (pirkėjų) buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėja pardavė, o pirkėjai nupirko aukščiau minėtą butą už 270 000 Lt (67-69 b.l.). Iš 2008-03-20 Nekilnojamojo turto agentūros „Demanda“ sutarties Nr. 03080320 nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas A. R., a.k. 382033081338, sumokėjo 7000 Lt dydžio pardavėjos G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu (148 b.l.).
Atsakovas patikslintu priešieškiniu ginčija 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius nurodydamas, jog ieškovė neturi galiojančios ir neįvykdytos reikalavimo teisės atsakovui pagal 2008 m. surašytus skolos raštelius, kadangi ieškovė nepateikė įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad yra sudariusi su atsakovu paskolos sutartį ir kad pinigus realiai perdavė atsakovui ar pervedė pinigines lėšas į atsakovo sąskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pinigus, kuriuos ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo, skolinosi iš ieškovės, ginčo skolos rašteliuose neužfiksuotas aiškus pinigų (paskolos dalyko) perdavimas, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti, tai yra pripažinti, kad nebuvo sudarytos paskolos sutartys pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius dėl atitinkamai 2000 Lt ir 7000 Lt pasiskolinimo iš A. Č..
Teismas tokius atsakovo teiginius vertina kaip mėginimą išvengti civilinės atsakomybės.
CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo res judicata principas, reiškiantis, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-306/2010).
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas ir taikydamas nurodytą proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad prejudicinę galia turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1-asis notarų biuras, byla Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, byla Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. G. D., byla Nr. 3K-3-191/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje P. S. v. Z. S., A. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-73/2009; 2010 m. liepos 2 d. civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-306/2010).
Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011 nustatyta, kad atsakovui jau santuokos nutraukimo byloje buvo žinoma apie 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 3 tomo 137, 138 b.l), A. R. ir R. R. santuokos nutraukimo byloje A. R. nepripažino, kad su A. Č. yra sudaręs paskolos sutartis, tai yra ginčijo, pinigų perdavimo faktą, jau atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad jokių skolinių įsipareigojimų A. Č. nėra prisiėmęs, jokių pinigų bendrų šeimos poreikių tenkinimui iš A. Č. nėra skolinęsi, teigė, kad sutiko su 9000 Lt skolos mokėjimu A. Č. vien dėl to, jog buvo bandoma A. R. ir R. R. santuoką nutraukti bendru sutikimu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 1 tomo 97 b.l, 4 tomo 32, 38 b.l.). Apeliaciniu skundu dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 A. R. ginčijo minėto sprendimo dalį dėl prievolės A. Č. tarp buvusių sutuoktinių paskirstymo tuo pagrindu, kad pinigų nėra gavęs, skolos rašteliai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 4 tomo 63-64 b.l.). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, 2011-11-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 konstatavo aplinkybę, kad A. Č. paskolas suteikė abiems sutuoktiniams, todėl nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, ir pripažino prievolę A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius bendra abiejų sutuoktinių A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R. (Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievole (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 4 tomo 106, 108 b.l.). Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 yra įsiteisėjęs, duomenų apie pradėtą kasacinį procesą byloje nėra. Nagrinėjant A. R. ir R. R. santuokos nutraukimo bylą dalyvavo tie patys asmenys (A. R., R. R. ir A. Č.), prievolės A. Č. A. R. nepripažino ir santuokos nutraukimo byloje, taigi santuokos nutraukimo byloje prievolės A. Č. paskirstymas tarp buvusių sutuoktinių (A. R. ir R. R.) buvo įrodinėjimo dalyko dalis.
Atsakovo argumentai, kad ištuokos byloje (prijungta civilinė byla Nr. 2-979-657/2011) nebuvo sprendžiami klausimai dėl paskolos sandorio sudarymo atmestini kaip nepagrįsti. Minėtoje ištuokos civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 atsakovas, nesutikdamas, kad tarp jį su ieškove A. Č. siejo paskoliniai santykiai, turėjo teisę ir galimybę juos ginčyti, toje byloje jis buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Atsakovo neginčijimas įstatymo nustatyta tvarka ištuokos byloje (prijungta civilinė byla Nr. 2-979-657/2011) paties paskolos sandorio (CK 6.875 str.) suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino šios piniginės prievolės egzistavimą. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas neginčijo kasacine tvarka Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011. Tai reiškia, kad jis pripažįsta esančią prievolę ieškovei A. Č.. Trečiasis asmuo R. R., būdama su atsakovu solidaria skolininke, taip pat pripažįsta skolą 9000 Lt sumai (CK 6.12 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad įsiteisėjęs 2011-11-21 Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo prievolė A. Č. pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius pripažinta bendra A. R. ir R. R. prievole, gali būti naudojamas kaip ieškovės reikalavimo pagrindas nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje nustatytas faktas, kad prievolė yra bendra, minėtas teismo sprendimas turi res judicata galią tiek ieškovei, tiek atsakovui (ir trečiajam asmeniui), juo nustatytų faktų ir santykių šalys nebegali ginčyti kitose bylose. Taigi, ginčyti šio nustatyto fakto, tai yra prašyti pripažinti, kad paskolos sutartys pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius nebuvo sudarytos, nagrinėjamoje civilinėje byloje A. R. negali, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos rašteliuose neįvardintas prievolės kreditorei įvykdymo terminas, nurodant, kad pinigai yra skolinami iki pareikalavimo. Ieškovė 2012-09-14 registruotu laišku išsiuntė atsakovui Reikalavimą dėl skolos grąžinimo (9 b.l.), tačiau per rašte nurodytą terminą prievolė įvykdyta nebuvo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato kreditoriaus teisę pasirinkti solidariosios prievolės įvykdymo būdą, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuri iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovė pasirinko bendros A. R. ir R. R. prievolės įvykdymo būdą prašydama priteisti ½ dalį 9000 Lt bendros A. R. ir R. R. skolos iš A. R. (4500 Lt). Ieškovės reikalavimas dėl 4500 Lt skolos priteisimo jos naudai iš atsakovo A. R. laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.870, 6.871, 6.873, 6.874, 6.6 str.str.).
Kadangi atsakovas praleido terminą prievolei įvykdyti, ieškovei pareikalavus nustatytu terminu prievolės neįvykdė, jis privalo mokėti ieškovei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.1 d.). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos iš viso 2185 Lt bylinėjimosi išlaidos: 135 Lt žyminis mokestis (6, 50 b.l.) ir 2050 Lt teisinės pagalbos išlaidos (4, 5, 146, 147 b.l.). Patikslintą priešieškinį atmetus, atsakovo turėtos 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidos (70, 149, 150 b.l.) atsakovo naudai iš ieškovės nepriteistinos. Iš atsakovo valstybei priteistinos 42 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4500 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 4500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2050 Lt (du tūkstančiai penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 42 Lt (keturiasdešimt du litai) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.