Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau VDI) Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo A. Č. administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nutraukta, nesant A. Č. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2011-05-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0701-0021 pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad A. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2011 m. gegužės 6, 9, 10, 11 dienomis leido pagalbinio darbininko pareigas atlikti G. V. ir 2011 m. gegužės 9–11 dienomis leido dirbti pagalbiniu darbininku E. M.. Minėti piliečiai, sutikdami dirbti pagalbiniais darbininkais, atliko darbus renovuojant administracinį pastatą adresu: (duomenys neskelbtini) G. V. ir E. M. gaudavo nurodymus iš direktoriaus A. Č., pakluso nustatytai tvarkai, dirbo darbo dienomis nuo 9 val. iki 17 val., 8 val. per dieną. Pagal susitarimą darbuotojai gaudavo 30–40 Lt vienos dienos atlygį. Tarp A. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, ir piliečių G. V. bei E. M. buvo darbo santykių požymių, tačiau A. Č. su minėtais piliečiais darbo sutarčių nesudarė, nepranešė „Sodrai“, socialiai jų neapdraudė. Protokole nurodyta, kad A. Č. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat apeliantas nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarime išdėstyta pozicija, kad G. V. ir E. M. įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui atlikti ne tęstinę darbo funkciją, bet konkrečią užduotį – pastolių statymo, išardymo ir sienos dažymo darbus. Jų nuomone, pastolių statymo, išardymo ir sienos dažymo darbai būdingi pagalbinio darbininko pareigybei, G. V. ir E. M. darbo pobūdis atitinka terminuotos darbo sutarties, kurios terminas – tam tikras įvykis (nudažytas namas), požymius. Tokį darbinės veiklos terminą patvirtina A. Č. paaiškinimai, kad sutartyse laikotarpis nenurodytas, darbuotojai dirbo nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki pabaigs darbus. Apelianto nuomone, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad G. V. ir E. M. darbas susijęs su konkrečiu darbo rezultatu, kadangi, A. Č. aiškinimu, buvo sutarta dėl 5000 Lt užmokesčio kiekvienam už 1000 m² sienos dažymo darbus, ir neįmanoma įvertinti kiekvieno iš darbininkų indėlio dažant 1000 m² sieną. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į faktą, kad 2011-05-11, apie 10–11 val., patikrinimo metu aptiktas dažymo darbus atliekantis, tačiau su pareigūnais nebendravęs ir iš patikrinimo vietos pasišalinęs asmuo, kuris, labai tikėtina, taip pat atliko dalį sienos dažymo darbų. Nurodo, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis sutartys sudaromos individualiai, kiekvienam nustatant atskiras užduotis, o šiuo atveju A. Č. dviem darbuotojams davė vieną bendrą užduotį – nudažyti 1000 m² sieną. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Č. mokėjo darbuotojams ne už atliktą darbą po 5000 Lt kiekvienam, o darbuotojų G. V. ir E. M. pirminiuose paaiškinimuose nurodytą 30-40 Lt sumą už vieną darbo dieną.

Skunde nurodoma, kad A. Č. paaiškinimas, jog G. V. ir E. M. patikrinimo metu 2011-05-11, apie 10–11 val., jau buvo sumokėję už naujų verslo liudijimų išdavimą, tik jų nespėjo pasiimti iš mokesčių inspekcijos, nepagrįstas. Valstybinė mokesčių inspekcija 2011-06-10 raštu Nr. (25.83) S1-14572 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad E. M. 2011-05-11 13.25 val., G. V. 2011-05-11 13.17 val., pateikė prašymus įsigyti verslo liudijimą „Esamų statinių atstatymas ir remontas (x)“, laikotarpiui nuo 2011-05-12 iki 2011-05-13 ir nuo 2011-05-16 iki 2011-05-18. Taigi darbuotojai E. M. ir G. V. prašymus išduoti verslo liudijimus pateikė po VDI pareigūnų patikrinimo.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole 2011-05-12 Nr. ATPP 0701-0021 yra aiškiai nurodyta, kad 2011-05-11 patikrinimo metu ant pastolių dirbo (dažė namo fasadą) du darbininkai – G. V. ir E. M., jie inspektoriui paaiškino, jog yra neįdarbinti, nes turi verslo liudijimus. Būtent tokie yra pirminiai šių asmenų parodymai, kuriais ir reikia vadovautis. Apie jokį trečią asmenį niekur nėra užfiksuota. E. M. teismo proceso metu vienareikšmiškai paneigė savo teiginius, rašytus savo paaiškinime inspekcijai, motyvuodamas tuo, kad patyrė moralinį spaudimą iš inspektoriaus S. T., kuris jam patarinėjo, ką rašyti paaiškinime. Šios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad jo paaiškinime buvo surašyti nerealūs, tikrovės neatitinkantys įvykiai, kuriais jis bandė pridengti galiojančio verslo liudijimo neturėjimą. Faktas, jog pasibaigė savarankiškai dirbančio asmens verslo liudijimo galiojimo terminas, savaime nedaro tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius darbo santykiais. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog A. Č. mokėjo darbuotojams ne už atliktą darbą – po 5000 Lt kiekvienam, o 30–40 Lt sumą už vieną darbo dieną, niekuo nepagrįsti, nes prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai liudija, jog už šias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo G. V. ir E. M. po 5000 Lt kiekvienam. Jokių kitų įrodymų, galinčių paneigti šiuos apskaitos finansinius dokumentus, nėra. Taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuotas patikrinimo laikas, todėl VDI teiginiai, neva G. V. ir E. M. prašymus išduoti verslo liudijimus pateikė po inspekcijos pareigūnų patikrinimo, yra niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad G. V. ir E. M. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančio administracinio pastato dažymo paslaugas, t. y. vykdė ne pagrindinę bendrovės vykdomą veiklą (mažmeninė prekyba prancūziškų automobilių dalimis), o teikė paslaugas pačiai bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d., pagal kurią byloje suformuluotas administracinis kaltinimas, galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. ir E. M. sudarė paslaugų tiekimo sutartis Nr. Nr. 11-1 ir Nr. 11-2 (6–9 b. l.) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. Č., kurioje susitarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato pastolių statymo, išardymo ir sienų dažymo darbų atlikimo ir apmokėjimo už darbą. Pažymėtina, kad sutartyje aptartas atlygis priklausė nuo darbo rezultatų (buvo sutarta, kad užsakovas kiekvienam vykdytojui sumoka po 3000 Lt avansą, o likusią dalį – po 2000 Lt sumoka vykdytojams baigus visus sutartus darbus, šalims pasirašiusioms darbų perdavimo-priėmimo aktą). Atkreiptinas dėmesys, kad darbo santykiai ypatingi tuo, jog atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog G. V. ir E. M. paslaugų teikimo sutartyse sutartus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato pastolių statymo, išardymo ir sienų dažymo darbus būtų atlikę paklusdami A. Č. organizacinei tvarkai ar kitaip būtų jam pavaldūs. Pažymėtina, kad paslaugų teikimo sutartyje numatyta G. V. ir E. M. atsakomybė už tinkamą ir kokybišką įsipareigotų darbų atlikimą, todėl seka išvada, kad G. V. ir E. M. sulygtus darbus atliko savo rizika, o A. Č. už kokybišką darbų atlikimą atsakingas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių patvirtinti tarp G. V., E. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. Č., egzistavusius darbo teisinius santykius. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.