Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2011-07-12 · Byla Nr. A2.1.-1210-132/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-07-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-07-12
Bylos Nr.
A2.1.-1210-132/2011
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00849-2011-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vytautas Butvilas
Pažeidėjas
A. Č.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Administracinė byla Nr. A2.6-1210-132-11Proceso Nr. 4-35-3-00849-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 39.2., (S) 40.1.2., 52.3.
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE2011 m. liepos 12 d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas,sekretoriaujant Aušrai Arlauskaitei, Nijolei Sinkevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovei Vytai Puodžienei,

išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo 2011-05-12 protokolą Nr. ATPP 0701-0021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0701-0021 pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., nurodyta, kad A. Č., būdamas UAB „Austma“ direktoriumi, 2011 m. gegužės 6, 9, 10, 11 dienomis leido pagalbinio darbininko pareigose dirbti G. V. ir 2011 m. gegužės 9-11 dienomis leido dirbti pagalbinio darbininko pareigose E. M.; minėti piliečiai, sutikdami dirbti pagalbinių darbininkų pareigose, atliko darbus renovuojant administracinį pastatą adresu: Pušų g. 45, Kutiškių k., Radviliškio r., G. V. ir E. M. gaudavo nurodymus iš direktoriaus A. Č., pakluso nustatytai tvarkai, dirbo darbo dienomis nuo 9 val. iki 17 val., 8 val. per dieną; pagal susitarimą darbuotojai gaudavo atlygį- po 30-40 Lt per dieną. Tarp A. Č., kaip UAB „Austma“ direktoriaus, ir piliečių G. V. bei E. M. buvo darbo santykių požymių, tačiau A. Č. su minėtais piliečiais darbo sutarčių nesudarė, nepranešė Sodrai, socialiai neapdraudė. Protokole nurodyta, kad A. Č. tokiais savo veiksmais pažeidė LR Darbo kodekso 98 str., 99 str. nuostatas.

A. Č. teismo posėdžio metu kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad su E. M. ir G. V. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl darbų atlikimo, nes jie dirbo pagal verslo liudijimus; sutartyse laikotarpis nebuvo nurodytas; dirbti pradėjo balandžio 21 d. iki pabaigs darbą; jie dirbo savarankiškai, jų darbo nekontroliavo, tik kartais atvažiuodavo patikrinti darbo kokybės. Su E. M. ir G. V. sutarė dėl 5000 Lt kiekvienam už 1000 m² sienos; sumokėjo po 3000 Lt avanso. Gegužės 17 d. baigė dažyti sienas; viskas užaktuota kvitu; kai baigė darbus, gavo likusią pinigų sumą. Nurodė, kad nors patikrinimo metu E. M. ir G. V. verslo liudijimai buvo negaliojantys, tačiau minėti asmenys jau buvo sumokėję pinigus už naujų verslo liudijimų išdavimą, tik nespėjo jų pasiimti iš mokesčių inspekcijos. Prašė administracinę bylą nutraukti.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, verslo liudijimo nebeturi. Jam paskambino G. V. ir pasakė, kad yra darbo; abu nuvyko į objektą Kutiškių k., jiems pasiūlė nudažyti pastato fasadą; kalbėjosi su A. Č., sutiko dirbti, sutarė dėl atlyginimo, pasirašė sutartis. Buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Jiems buvo pasakyta, kad reikės verslo liudijimų. Dirbti pradėjo balandžio 21 d., šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbo. Dirbti pradėjo nuo balandžio 21 d., po to padarė pertrauką; gegužės 9 d. negalėjo dirbti, nes G. V. tą dieną ėjo į darbo biržą. Sutartis sudarė A. Č., jie abu pasirašė, jis gavo 3000 Lt avansą, kiek gavo G. V., nežino. Darbo apskaitos žiniaraščio nevedė; gegužės 11 d. nedirbo, bet buvo nuvykę į objektą pasiimti elektrinės drėlės; tuo pačiu užlipo ant pastolių, pamatė dėmę ir nutarė ją sutvarkyti. Tuo momentu juos užtiko darbo inspekcija. Gegužės 5 d. nedirbo, nes lijo lietus, net nevyko į darbą. Patikslino, kad dirbo gegužės 2, 3, 4 d., o 11 d. tik tikrino darbą; verslo liudijimą išdavė gegužės 11 d.; į mokesčių inspekciją kreipėsi dar iki patikrinimo; gegužės 12 d. jau dirbo, dirbo ir 12-13, 16-17 dienomis;; G. V. atnešė ir padavė pinigus jam į rankas. G. V. buvo brigadininkas ir viskam vadovavo; A. Č. jam jokių nurodymų asmeniškai nedavė.

Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovė Vyta Puodžienė palaikė pareiškimą ir prašė A. Č. nubausti administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis).

Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. CK numatyta galimybė gyventojams sudaryti įvairias sutartis, dėl kurių fiziniai asmenys gali panaudoti savo darbą. Dažnai civilinės sutartys yra sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla. Šios veiklos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, kaip pvz., - savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti atliekamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis DK ir CK ir atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismų praktiką. „Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-264/2002. Teismų praktika 17. P. 231-235. Taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2003 ir kt.). Darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, kuri nesiejama su gaunamu rezultatu, darbuotojas taip pat privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams.

Byloje nustatyta, kad G. V. ir E. M. dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą A. Č. administracinio pastato apdailos darbus. Nors surašytame protokole nurodyta, kad G. V. ir E. M. pakluso nustatytai darbo tvarkai - dirbo darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., už dieną gaudavo po 30-40 Lt, tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys (2011-04-21 Paslaugų teikimo sutartys Nr. 11-2 ir Nr. 11-1), patvirtina, kad G. V. ir E. M. įsipareigojo A. Č. atlikti ne tęstinę darbo funkciją, bet konkrečią užduotį – pastolių statymo, išardymo ir sienos dažymo darbus, be to, jie nebuvo pavaldūs A. Č., užmokestis priklausė nuo atlikto darbo. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 386 matyti, kad atsiskaitymui už paslaugas 2011-04-21 buvo išmokėta 6000 Lt, kaip avansas už teiktinas paslaugas. G. V. ir E. M. atliktus darbus pridavė A. Č. pagal 2011-05-17 Darbų perdavimo – priėmimo aktus. 2011-05-17 Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitais G. V. ir E. M. už atliktus fasado dažymo darbus UAB „Austma“ išmokėjo kiekvienam po 5000 Lt. Teismo nuomone, šie santykiai laikytini civiliniais, vartojimo rangos santykiais, o ne darbo santykiais, be to, tarp šalių buvo sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, kuriose buvo numatyta asmenų pareiga iki pilno sutarties įvykdymo turėti galiojantį verslo liudijimą. Šioje byloje nėra duomenų, kad G. V. ir E. M. privalėjo paklusti kokiai nors A. Č. nustatytai darbo tvarkai, iš bylos duomenų matyti, kad G. V. ir E. M. savarankiškai sprendė dėl darbų atlikimo tvarkos ir būdo.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad verslo liudijimas yra šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. Dokumento – verslo liudijimo – nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Pažymėtina, kad asmuo, vykdydamas veiklą, kuria siekia gauti pajamų, ar kitokios ekonominės naudos, privalo laikytis įstatymų reglamentuojančių tokios veiklos tvarką. Veika, kuria pažeidžiami įstatymai, gali sudaryti savarankiško teisės pažeidimo sudėtį (pavyzdžiui, ATPK 173 straipsnis „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Č. administracinė byla dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str, teismas

nutaria:

A. Č. administracinę bylą dėl LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Vytautas ButvilasTIKRA (parašas) Teisėjas