- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1386-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33389-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Mėsininkai“
- Ieškovas
- OOO „Intrust“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mėsininkai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo OOO „Intrust“ ieškinį atsakovui UAB „Mėsininkai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 188,68 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas verčiasi importu ir didmenine bei mažmenine prekyba mėsos produktais; 2019 m. tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas 2019-04-24 gavo iš atsakovo tris sąskaitas-faktūras apmokėjimui už šaldytos vištienos atvežimą: Nr. IS 0000290, Nr. IS 0000291, Nr. IS 0000292; sąskaitos išrašytos 30 177,90 Eur sumai. Pirmoji sąskaita Nr. IS 0000290 buvo apmokėta pilna apimtimi ir prekės buvo pristatytos ieškovui 2019-08-01; tačiau antrasis užsakymas pagal sąskaitą Nr. IS0000291 ir 0000292 buvo apmokėtas išankstiniu apmokėjimu (avansu), t. y. po 16 800 Eur. Likusi suma turėjo būti apmokėta likus 14 dienų iki prekių pristatymo dienos. Atsakovas, gavęs avansinį mokėjimą, nepristatė prekių. Taip pat bendraujant elektroniniu paštu su atsakovu buvo nuolat žadama prekes pakrauti rugsėjo mėnesį, tačiau nebuvo nurodomi nei tikslūs terminai, nei datos, nei konkretaus užsakymo patvirtinimas; taigi, prekės nėra pristatytos iki šios dienos. Atsakovas pinigų gavimą patvirtino tiek laiškais, tiek bankiniu pavedimu. Pateikdamas sąskaitas ir jas pasirašydamas, atsakovas įsipareigojo gavęs pinigus, pristatyti užsakytas prekes laiku, tačiau iki šiol nepristatė produktų ir jo skola ieškovui sudaro 30 188,68 Eur.
3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog 2019-04-24 buvo išrašytos trys išankstinės sąskaitos-faktūros Nr. IS0000290, IS0000291, IS0000292; šiose išankstinėse sąskaitose-faktūrose buvo aiškiai nurodytos visos sutarties sąlygos: atsikrovimo ir apmokėjimo. Krovinių atsikovimas buvo numatytas pirmomis gegužės savaitėmis, jeigu visos sutarties sąlygos bus tinkamai įvykdytos. Pagal nurodytas išankstines sąskaitas-faktūras ieškovas turėjo sumokėti avansinius mokėjimus po 16 794 USD už kiekvieną krovinį iškart po sąskaitų pateikimo ieškovui. Tai buvo numatyta ir išsiųstoje išankstinėje sąskaitoje. Pavedimus už krovinius iš ieškovo buvo tikėtasi gauti 2019-04-25, tačiau ieškovas pirmą avansinį mokėjimą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. IS0000290 atliko 2019-05-06, pervesdamas 671,80 USD ir vėliau 16 128,20 USD. Neįvykdžius laiku apmokėjimo už visus konteinerius, atsikrovimo laikai automatiškai pasikoregavo. Atsakovas ne kartą siuntė laiškus su prašymais ir raginimais apmokėti likusias dvi sąskaitas, kaip ir buvo tartasi, nes tai apsunkino bendradarbiavimą bei derybas kartu su produkto tiekėju, tačiau antras pavedimas buvo gautas tik 2019-06-25 14 950 USD sumai, nors mokėjimo suma turėjo būti 16 800 USD. 2019-06-28 buvo atliktas dar vienas mokėjimas 1 850 USD sumai. Kadangi produkto tiekėjas negavo mokėjimo už visus konteinerius, atsisakė juos krauti dėl esamų vėlavimų. 2019-07-16 buvo gautas dar vienas pavedimas, kuris buvo užskaitytas kaip balansas ir likusi suma už pirmąjį, 2019-07-31 buvo gautas pavedimas 16 800 USD. Nuo išankstinių sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos (2019-04-24) iki jų apmokėjimo praėjo trys mėnesiai, tuo tarpu rinkoje situacija taip pat pasikeitė: atsirado didelė paklausa produkto, sukilo kainos, atsakovas prarado produkto tiekėjo pasitikėjimą; produkto tiekėjas susirado naujų klientų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Mėsininkai“ ieškovo OOO „Intrust“ naudai 30 188,68 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 072,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą dėl pareikšto ieškinio, jis išdėstė savo poziciją, tačiau į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį buvo informuotas tinkamai, neatvyko. Taigi, atsakovui apie teisminį procesą buvo žinoma ir jis objektyviai turėjo galimybę realizuoti savo teisę į teisingą teismą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsakovas 2019-04-24 išrašė ieškovui tris išankstines sąskaitas-faktūras už šaldytos vištienos atvežimą: Nr. IS 0000290, Nr. IS 0000291, Nr. IS 0000292; kiekviena sąskaita išrašyta 33 588 USD sumai, t. y. 30 177,90 Eur. Ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta bei 2019-05-06 mokėjimo nurodymai Nr. 22 ir 23 patvirtina, jog sąskaita Nr. IS 0000290 buvo visiškai apmokėta ir prekės buvo pristatytos ieškovui 2019-08-01, tuo tarpu užsakymai pagal sąskaitas Nr. IS0000291 ir 0000292 buvo apmokėti 2019-06-25, 2019-06-28, 2019-07-16 ir 2019-07-31 mokėjimo nurodymais Nr. 27, 29, 32 ir 35. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, jog atsakovas pinigus už prekes gavo ir patvirtino, kad sumokėjo gamintojui, taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovo siuntos bus išsiųstos rugsėjo pradžioje, o jei tai netenkino ieškovo, - išaiškino pastarojo galimybę susigrąžinti pinigus. Ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, jog ieškovas atliko išankstinius mokėjimus už šaldytą vištienos produkciją atsakovui, tačiau produkcija patiekta nebuvo.
7. Tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovui, kaip pardavėjui, kilo pareiga perduoti daiktus atsakovo nuosavybėn, o atsakovui, kaip pirkėjui, juos priimti ir sumokėti nustatytą kainą. Ieškovas atliko išankstinius mokėjimus už produkciją atsakovui, tačiau atsakovas produkcijos ieškovui nepristatė, nors įsipareigojo ją pateikti rugsėjo mėnesį. Ginčo byloje dėl pinigų sumokėjimo atsakovui ir prašomos priteisti sumos nėra. Nors atsakovas teigė, jog ieškovas vėlavo apmokėti išankstines sąskaitas-faktūras, teismas sprendė, jog tokio pobūdžio teiginiai nėra pakankami atleisti atsakovą nuo įsipareigojimų vykdymo pagal CK 6.315 str. 3 d. ir vertintini kaip siekis išvengti savo prievolių vykdymo; juolab, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog vėlavimas nebuvo kliūtis patiekti prekes; priešingai - atsakovas įsipareigojo jas pristatyti rugsėjo mėnesį. Ieškovas išankstines 2019-04-24 sąskaitas apmokėjo dalimis ir laikotarpiais: 2019-06-25, 2019-06-28, 2019-07-16 ir 2019-07-31, tai atsakovą tenkino, priešingu atveju jis turėjo informuoti ieškovą, jog jo atliekami mokėjimai pažeidžia terminus ir tolesnis šalių bendradarbiavimas nėra įmanomas. Kadangi atsakovas akceptavo ieškovo mokėjimus bei įsipareigojo produkciją pateikti rugsėjo mėnesį, jam kyla pareiga grąžinti ieškovo sumokėtas sumas už nepristatytą produkciją. Atsakovas neginčijo prašomos priteisti sumos dydžio, jis neneigė, jog 30 188,68 Eur sumą gavo, todėl teismas ją priteisė iš atsakovo. Teismas ieškovo naudai iš atsakovo taip pat priteisė 640 Eur žyminio mokesčio, 332,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą bei 100 Eur už vertimo paslaugas, iš viso – 1 072,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas UAB „Mėsininkai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, o nusprendus nepriimti naujo sprendimo - grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas 2020-02-20 paskyrė parengiamąjį posėdį, kurio metu, nedalyvaujant atsakovui, buvo pereita į teismo posėdį. Atsakovas negalėjo dalyvauti parengiamajame posėdyje, nes kaip tik jo išvakarėse buvo sugrįžęs iš kelionės automobiliu po įvairių šalių, įskaitant ir šiaurinės Italijos regioną. Tuo metu prasidėjo didžiulis ažiotažas dėl COVID-19 viruso plitimo šalyje. Atsakovas dėl šių tomis dienomis ypatingai išplitusių žinių išsigando bei patyrė didelį stresą, todėl buvo priimtas sprendimas laikytis rekomendacijų dėl saviizoliacijos. Būtent dėl to bei rūpinantis savo ir kitų asmenų sveikata nebuvo dalyvaujama parengiamajame posėdyje. Atsakovas dėl nepakankamų teisinių žinių, proceso neišmanymo, neinformavo teismo apie savo nedalyvavimą. Praėjus rekomenduojamam saviizoliacijos laikotarpiui buvo imtasi aktyvių veiksmų bei pasirinktas atstovas. Atsakovas, nežinodamas proceso subtilybių, perdavė atstovui nepilną informaciją, t. y. nurodė, kad 2020-03-06 vyks teismo posėdis. Atstovas dar neturėdamas prieigos prie bylos parengė prašymą dėl posėdžio atidėjimo bei atstovo prijungimo prie EPP. Atsakovas bandė realizuoti savo teisę į teisingą teismą, tačiau, skirtingai nei nurodyta sprendime, jam tokia teisė nebuvo suteikta.
9. Atsakovui ieškinyje nurodyta suma yra ypač reikšminga. Atsakovas, gavęs teisinę pagalbą bei patarimus iš dabartinio atstovo, pradėjo skubiai rinkti įrodymus. Patenkinus šį prašymą atsakovui būtų suteikta galimybė pateikti atsiliepime minimus bei kitus įrodymus, išsamiai atskleisti bylos esmę. Toks prašymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis proceso šalių teisių, rungtyniškumo, lygiateisiškumo bei kitų proceso principų. Atsakovas ketina inicijuoti naują bylą dėl priešpriešinių reikalavimų ieškovui. Teismo sprendime padaryta neteisinga išvada, kad atsakovas nesirūpino proceso eiga. Teismas ne tik nevertino arba netinkamai vertino atsakovo poziciją, tačiau neprijungdamas svarbios medžiagos, neleisdamas pateikti papildomų įrodymų, išsakyti žodinės pozicijos, pamynė šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, kitus principus, pažeidė procesinės teisės normas. Buvo atsižvelgta išskirtinai tik į ieškovo poziciją. Teismas neatliko jokios analizės argumentų, kuriuos atsakovas pateikė savo atsiliepime ir iš kurio turinio buvo aišku, jog ieškovo ieškinys yra netikslus, deklaratyvus bei nepagrįstas. Pavedimus už krovinius iš ieškovo buvo tikėtasi gauti 2019-04-25-26, tačiau ieškovas pirmą avansinį mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. IS0000290 atliko 2019-05-06 pervesdamas 671,80 USD ir vėliau 16 128,20 USD. Neįvykdžius laiku apmokėjimo už visus konteinerius atsikrovimo laikai automatiškai pasikoregavo. Atsakovas ne kartą siuntė laiškus su prašymais ir raginimais apmokėti likusias dvi sąskaitas, kaip ir buvo tartasi. Antras pavedimas buvo gautas tik 2019-06-25 14 950 USD, nors mokėjimo suma turėjo būti 16 800 USD. 2019-06-28 buvo atliktas dar vienas mokėjimas 1 850 USD. Po ilgų derybų produkto tiekėjas sutiko atstatyti sutartį tik su ta sąlyga, jeigu bus apmokėtos pilnai visos išankstinės sąskaitos. Ieškovas buvo informuotas telefonu apie esamą situaciją su juo visada buvo palaikomas ryšys. 2019-07-31 buvo gautas pavedimas 16 800 USD. Nuo išankstinių sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos iki jų apmokėjimo praėjo trys mėnesiai. Skundžiamame sprendime tik labai paviršutiniškai bei atmestinai pasisakyta dėl šių epizodų.
10. Teismas rėmėsi išskirtinai tik ieškovo su ieškiniu bei žodžiu pateikta informacija, jog šalys buvo nustačiusios kitus prekių ir apmokėjimo terminus. Teismas praleido ypatingai svarbias aplinkybes, jog ieškovo teismui pateiktuose susirašinėjimo fragmentuose tiesiogiai ir nedviprasmiškai nėra nurodyta, kad prekės bus pristatytos. Atsakovas dėjo visas protingas pastangas, kad situacija būtų ištaisyta. Atsakovas, ieškovui laiku neatlikus einamųjų mokėjimų, prisiėmė didžiulę riziką, kad prekės nepasieks jo paties. Teismas šiuo atveju turėjo padaryti gilesnę analizę bei nustatyti, kad tarp šalių nebuvo jokio konkretaus susitarimo. Ieškovas nuo pat pradžių be jokių objektyvių priežasčių nesilaikė ir pažeidinėjo šalių sutartas sąlygas. Teismas ignoravo ir labai svarbią pastabą, kuri šalių buvo aiškiai, atsakingai aptarta bei nurodyta sąskaitoje - jei mokėjimas nebus atliktas laiku, pardavėjas turi teisę perparduoti prekes. Visi pardavėjo patirti nuostoliai bus išskaičiuoti iš avanso, o likusi suma bus gražinta į sąskaitą. Ieškovas neatsakingai ir piktybiškai pažeidinėjo mokėjimo terminus, nuostolius patyrė pats atsakovas, kuris turėjo griežtus susitarimus su tiekėju. Procesas yra sustojęs dėl visą pasaulį apėmusios COVID-19 pandemijos. Galutinai sutikslinus nuostolius, ši suma, jei neviršys ieškovo atsakovui jau sumokėtos sumos, kaip ir nurodyta šalių susitarimuose, bus grąžinta ieškovui. Teismas privalėjo leisti atsakovui pateikti savo gynybinę poziciją pagrindžiančius duomenis.
Atsiliepimas
11. Ieškovas OOO „Intrust“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas itin kritiškai vertina apelianto nurodytas faktines aplinkybes apie jo teisių į teisminę gynybą pažeidimą, kadangi jis puikiai žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teisme vykstančią bylą, laiku pateikė atsiliepimą, tačiau dėl nežinomų priežasčių neatvyko į 2020-02-20 vykusį parengiamąjį teismo posėdį. 2020-02-20 šalyje dar nebuvo jokio karantino ir rekomendacijų dėl izoliavimosi. Karantinas buvo paskelbtas gerokai vėliau, t. y. beveik po mėnesio nuo vykusio teismo posėdžio - 2020-03-16. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis apskritai keliavo po Europos valstybes. Atsakovui niekas netrukdė tinkamai pasiruošti vykstančiai bylai ir iš anksto pasirūpinti atstovu. Atsakovas elgėsi pasyviai, nepakankamai rūpinosi procesu, todėl turi prisiimti visas iš tokio neveikimo kilusias pasekmes. Apelianto argumentai apie tai, kad iš pradžių jis galvojo, jog jam pavyks pačiam vesti bylą, o vėliau paaiškėjus, kad visgi reikia daug specialių žinių, suprato, kad pats apsiginti nesugebės ir pradėjo ieškoti teisininkų yra visiškai nereikšmingi.
12. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią faktinių aplinkybių bei dokumentų analizę, įvertino ir pasisakė ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovo nurodytų argumentų ir priėjo teisingos išvados, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepraleido jokių svarbių aplinkybių, kurios buvos nurodytos pridėtame el. susirašinėjime ir visiškai teisingai nustatė, jog nors ieškovas nežymiai vėlavo su išankstiniais apmokėjimais, tačiau atsakovas ieškovui nereiškė dėl to jokių pretenzijų, tai nebuvo jokia kliūtis vėliau užsakyti bei pristatyti prekes. Atsakovas iš esmės turėjo teisę perparduoti prekes kitiems asmenims ir išskaičiuoti patirtus nuostolius iš avanso, o likusią sumą grąžinti ieškovui. Šiuo atveju atsakovas neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, o tai reiškia, kad jokie nuostoliai nebuvo patirti. Atsakovas apie prieš jį pradėtą civilinę bylą sužinojo ir su ieškiniu susipažino 2019-12-05. Nuo šios dienos apeliantas turėjo pakankamai laiko surinkti bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius nuostolių atsiradimo faktą bei nuostolių sumą, tačiau per tiek laiko nesugebėjo gauti bei pateikti nei vieno įrodymo apie atsiradusius nuostolius. Visi atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai yra tik jo gynybinė pozicija. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančius faktus ir prisidengia COVID-19 pandemija, kurios Lietuvoje nebuvo iki pat pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei nereiškė jokių prašymų dėl negalėjimo pateikti juos dėl svarbių bei objektyvių priežasčių, šiuo atveju turi būti atsisakoma apeliaciniame procese priimti naujus įrodymus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
14. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: šalių susirašinėjimo fragmentą, el. laišką apie su tiekėju suderintas sąlygas, viešus duomenis apie PVM statuso išregistravimą, viešus duomenis apie darbuotojų kaitą, viešus duomenis apie įsiskolinimą Sodrai, kreditines sąskaitas, duomenis apie apyvartą ir prašo juos šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju didžioji dalis apelianto į bylą teikiamų įrodymų yra susiję su jo prastos turtinės padėties įrodinėjimu, prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šis klausimas yra išspręstas 2020 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, todėl pakartotinai apeliacinės instancijos teismo nėra nagrinėjimas. Kiti prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai yra parengti nevalstybine kalba, apeliantas nenurodo, kokias konkrečias aplinkybes jais įrodinėja, nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl jų neteikė pirmos instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas (pardavėjas) 2019-04-24 išrašė ieškovui (pirkėjui) tris išankstines sąskaitas-faktūras už šaldytos vištienos atvežimą: Nr. IS 0000290, Nr. IS 0000291, Nr. IS 0000292; kiekviena sąskaita išrašyta 33 588 USD sumai, t. y. 30 177,90 Eur. Ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta bei 2019-05-06 mokėjimo nurodymai Nr. 22 ir 23 patvirtina, jog sąskaita Nr. IS 0000290 buvo visiškai apmokėta ir prekės buvo pristatytos ieškovui 2019-08-01; tuo tarpu užsakymai pagal sąskaitas Nr. IS0000291 ir 0000292 buvo apmokėti 2019-06-25, 2019-06-28, 2019-07-16 ir 2019-07-31 mokėjimo nurodymais Nr. 27, 29, 32 ir 35. Iš šalių susirašinėjimo (2019-08-02, 2019-08-05 ir 2019-08-21) nustatyta, jog atsakovas pinigus už prekes gavo ir patvirtino, kad sumokėjo gamintojui; taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovo siuntos bus išsiųstos rugsėjo pradžioje, o jei tai netenkino ieškovo, - išaiškino pastarojo galimybę susigrąžinti pinigus. Ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, jog ieškovas atliko išankstinius mokėjimus už šaldytą vištienos produkciją atsakovui, tačiau produkcija patiekta nebuvo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo išnagrinėjo bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, pateikti savo įrodymus ir argumentus, nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos atsakovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Šiuo atveju atsakovas neneigia fakto, jog jis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau iki teismo posėdžio pradžios atsakovas neinformavo teismo apie tai, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nenurodė nedalyvavimo priežasčių, neprašė nei atidėti bylos nagrinėjimo, nei bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovui neprašant priimti sprendimą už akių, turėjo teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba nagrinėti bylą pagal bendras ginčo teisenos taisykles.
17. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, įgyvendinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovas neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, taip pat savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo išdėstė atsiliepime į ieškinį, apie teismo posėdį informuotas tinkamai ir todėl pagrįstai bylą nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
18. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo posėdyje nedalyvavo dėl to, jog buvo grįžęs iš užsienio valstybių ir patyrė stresą, sužinojęs apie koronavirusą (COVID-19), saviizoliavosi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2020 m. vasario 20 d., kuomet vyko pirmosios instancijos teismo posėdis, į kurį neatvyko atsakovas, šalyje dar nebuvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, karantinas buvo paskelbtas tik beveik po mėnesio, tuo metu reikalavimo saviizoliuotis nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog visi šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi į bylą nėra pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis tokius atsakovo teiginius, jog jis buvo grįžęs iš kelionės, saviizoliavosi. Be to, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, net ir saviizoliuodamasis, neturėjo galimybės elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis informuoti teismo apie tai, jog neatvyks į teismo posėdį ir prašyti atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas užkirto kelią jam teikti įrodymus, paaiškinti savo poziciją, kadangi tokia teisė jam buvo suteikta, kuria atsakovas pasinaudojo pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, kuriame išsamiai išdėstė savo poziciją dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino atsakovo pozicijos, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo remdamasis visa byloje esančia medžiaga, įskaitant ir atsakovo atsiliepimu į ieškinį ir jame išdėstytais argumentais. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmestinai ir paviršutiniškai pasisakė dėl to, jog ieškovas vėlavo apmokėti sąskaitas, atsakovas jį ragino atlikti mokėjimus, nuo išankstinių sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos iki jų apmokėjimo praėjo trys mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi iš pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas šiuos apelianto nurodomus argumentus analizavo ir dėl jų pasisakė. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, jog nors ieškovas vėlavo apmokėti sąskaitas-faktūras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo įsipareigojimų vykdymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pavėluotą apmokėjimą priėmė, prekes įsipareigojo pristatyti rugsėjo mėnesį, tačiau to nepadarė. Atsakovo argumentai, susiję su tuo, jog jis ketina inicijuoti ieškovui naują bylą dėl priešpriešinių reikalavimų, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi ieškovo ieškinio išnagrinėjimas neužkerta kelio atsakovui reikšti reikalavimus ieškovui inicijuojant naują bylą. Aplinkybės, jog atsakovas yra galimai patyręs nuostolių, kurių šiuo metu negali apskaičiuoti, taip pat neužkerta kelio nagrinėti šią bylą, kadangi atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, inicijuodamas naują civilinę bylą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apelianto apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiant 475 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo UAB „Mėsininkai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mėsininkai“ ieškovo OOO „Intrust“ naudai 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.