- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 1-2189-668/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00341-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- K. L.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 183 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2016-11-07 gauta baudžiamoji byla, kurioje prokuroras Haroldas Mulevičius prašo teismo priimti baudžiamąjį įsakymą dėl K. L. padarytų nusikalstamų veikų.
Pareiškime nurodoma, kad K. L. laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06 dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 3(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kaunas) (toliau – bendrovės) direktoriumi apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tai yra:
laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2010-12-13 pagal tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas užsakymus-sutartis Nr. 920/2010-09-09, 921/2010-09-10, 948/2010-09-20, 965/2010-09-27, 966/2010-10-01, 971/2010-10-04, 970/2010-10-04, 982/2010-10-14, 983/2010-10-19, 998/2010-10-25, 999/2010-10-25, 1019/2010-11-03, 1020/2010-11-08, 1021/2010-11-08, 1039/2010-11-12, 1040/2010-11-17, 1050/2010-11-22, 1051/2010-11-29, 1063/2010-12-08, 1064/2010-12-13, 1065/2010-12-13 įsigijo transportavimo paslaugų už 175514,58 litus (50832,53 Eurus), tačiau suėjus apmokėjimo už suteiktas transportavimo paslaugas terminui, už paslaugas neapmokėjo, nors pagal 2010-2011 metų bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis turėjo grynųjų pinigų kasoje (2010-12-31 grynųjų pinigų likutis kasoje 107956 litai (31266,21 eurai)), taip apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas transportavimo paslaugas ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) padarė 23434,72 eurų (80915,43 litų) turtinę žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Be to laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra:
2010-01-08 paėmė iš bendrovės kasos 610 litų (176,66 eurus) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000016 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-02-05, paėmė iš bendrovės kasos 364 litus (105,42 eurus) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000018 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-03-15, paėmė iš bendrovės kasos 305,76 litus (88,55 eurus) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000019 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-11-30, paėmė iš bendrovės kasos 561,33 litus (162,57 eurų) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000037 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 533,20 eurų (1841,09 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-02-28, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 398 litų (115,26 eurų), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 115,26 eurų (398 litų) žalą.
Tokia veika padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 2200 litų (637,16 eurų), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 637,16 eurų (2200 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 14540 litų (4211,07 eurus), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 4211,07 eurų (14540 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 5051 litą (1462,87 eurus), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 1462,87 eurų (5051 litų) žalą,
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-06-30, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 10791 litą (3125,28 eurus), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 3125,28 eurų (10791 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 942 litą (272,82 eurus), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 272,82 eurų (942 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-08-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 480 litų (139,01 eurą), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 139,01 euro (480 litų) žalą.
Tokia veika padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 20543 litus (5949,66 eurus), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 5949,66 eurų (20543 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra bendrovės banko sąskaitos 7360 litus (2131,60 eurų), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 5949,66 eurų (20543 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2010-11-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 15363 litus (4449,43 eurų), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 4449,43 eurų (15363 litų) žalą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06,dirbdamas bendrovės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš bendrovės banko sąskaitos 21920,46 litus (6348,60 eurų), tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą, tuo bendrovei padarė 6348,60 eurų (21920,46 litų) žalą.
Tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat laikotarpiu nuo 2009-04-06 iki 2012-03-06, dirbdamas bendrovės direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra:
pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2011-11-04 nurodė buhalterei E. S. surašyti bendrovės atskaitingo asmens K. L. avanso apyskaitą Nr. 2011-11, kurioje nurodė įforminti 120 000 litų piniginių lėšų panaudojimo sumą, tačiau jos nepagrindė pateisinamais dokumentais, buhalterei pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytus 2011-04-04 kasos pajamų orderį serija AKL Nr. 48 30000 litų sumai ir 2011-04-11 kasos pajamų orderį serija AKL Nr.49 30000 litų sumai, kuriuose įrašyta, kad pinigai priimti iš fizinio asmens K. L. bei 2010-11-22 sutartį su D. A. 60000 litų sumai be D. A. ir bendrovės direktoriaus K. L. parašų, buhalterei sumažinus K. L. įsiskolinimą bendrovei, pasirašė kaip atskaitingas asmuo bei savo parašu patvirtino apyskaitos sumą, tuo pažeidė:
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nustato, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus,
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kuri nustato kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio str. 2dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus,
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ , 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas;
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ reikalavimus,
-to pačio straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“ reikalavimus,
-2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, 2 dalies, kuri nustato, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011-06-28 iki 2011-11-30.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Byla grąžintina prokurorui.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra prilyginamas kaltinamajam aktui. Taigi, šis pareiškimas, kaip ir kaltinamasis aktas yra dokumentas, turintis ypatingą reikšmę baudžiamajame procese, todėl jo atitikimą įstatymo reikalavimams teismas privalo patikrinti visose proceso stadijose. Pareiškimas neatitinka BPK 419 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pareiškime nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškimas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Pareiškimas, kaip ir kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).
Šiuo atveju, iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad apie tokią galimybę pranešta ne įtariamajam K. L., gim.1981 m., o įtariamajam K. V., gim. 1952 m. (3 t., b. l. 172). Be to, prokuroras šiame dokumente nurodo, kad <... bus siūloma už veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (10 epizodų), 183 str. (2 epizodai)...>, skirti galutinę subendrintą bausmę...>. Tačiau perduodant pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko nurodoma, kad byloje K. L. kaltinamas dėl 11 veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, vienos veikos numatytos BK 183 str. 3 dalyje, dėl kurių prokuroras prašo pripažinti K. L. kaltu.
Tuo būdu, perduodant bylą teismui buvo netinkamai atlikta BPK 418 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 5 punktą netinkamai nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už padarytas veikas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla grąžintina prokurorui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnį, priklausomai nuo pasisavinto turto vertės, o ne nuo nusikalstamos veikos trukmės, byla gali būti teisminga apygardos teismui.
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 219 straipsniu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. L. baudžiamąją bylą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, grąžinti prokurorui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.