Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. L. ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarytas užsakymus -sutartis Nr. 920/2010-09-09, 921/2010-09-10, 948/2010-09-20, 965/2010-09-27, 966/2010-10-01, 971/2010-10-04, 970/2010-10-04, 982/2010-10-14, 983/2010-10-19, 998/2010-10-25, 999/2010-10-25, 1019/2010-11-03, 1020/2010-11-08, 1021/2010-11-08, 1039/2010-11-12, 1040/2010-11-17, 1050/2010-11-22, 1051/2010-11-29, 1063/2010-12-08, 1064/2010-12-13, 1065/2010-12-13 įsigijo transportavimo paslaugų už 175514,58 litus (50832,53 Eurus), tačiau suėjus apmokėjimo už suteiktas transportavimo paslaugas terminui, už paslaugas pilnai neapmokėjo, nors pagal 2010-2011 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis turėjo grynųjų pinigų kasoje (2010-12-31 grynųjų pinigų likutis kasoje 107956 litai (31266,21 eurai)), taip apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas transportavimo paslaugas ir dėl to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė 23434,72 eurų (80915,43 litų) turtinę žalą.

Kaltinamojo K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 186 str. 1 d.

Taip pat, jis laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06 dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas pasisavino jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent, 2010-01-08 paėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos 610 litų (176,66 eurus) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000016 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-02-05, paėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos 364 litus (105,42 eurus) bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000018 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-03-15 paėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos 305,76 litus (88,55 eurus), bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000019 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-11-30, paėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) kasos 561,33 litus (162,57 eurų), bei nurodė buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderį Nr. 00000037 minėtai sumai, tačiau pinigų kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui R. L. neišmokėjo, piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė,

taip pasisavino jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 533,20 eurų (1841,09 litų) žalą.

Kaltinamojo K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 1 d.

Taip pat, jis laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2012-03-06 dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 300653342, reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2011-11-04 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kasos 106638,61 litą (30884,67 eurus), tačiau piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, pinigų į kasą negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 30884,67 eurų (106638,61 litų) žalą.

Kaltinamojo K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Taip pat, kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2009-04-06 iki 2012-03-06 dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2011-11-04 nurodė buhalterei E. S. surašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens K. L. avanso apyskaitą Nr. 2011-11, kurioje nurodė įforminti 120 000 litų piniginių lėšų panaudojimo sumą, tačiau jos nepagrindė pateisinamais dokumentais, buhalterei pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus 2011-04-04 kasos pajamų orderį serija AKL Nr. 48 30000 litų sumai ir 2011-04-11 kasos pajamų orderį serija AKL Nr.49, 30000 litų sumai, kuriuose įrašyta, kad pinigai priimti iš fizinio asmens K. L., bei 2010-11-22 sutartį su D. A. 60000 litų sumai be D. A. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. L. parašų, buhalterei sumažinus K. L. įsiskolinimą bendrovei, pasirašė kaip atskaitingas asmuo bei savo parašu patvirtino apyskaitos sumą, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nustato, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus; 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kuri nustato kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus; 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“, 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

1) apskaitos dokumento pavadinimas;

2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;

3) apskaitos dokumento data;

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, reikalavimus.

Kaltinamasis pažeidė to pačio straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“ Reikalavimus; 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, 2 dalies, kuri nustato, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, reikalavimus.

Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011-06-28 iki 2011-11-30.

Kaltinamojo K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiškai. K. L. parodė, kad bandė sukurti verslą, neišmanė buhalterinių dalykų, pasamdė paprastą buhalterinę kompaniją, kuriai reikėjo pateikti dokumentus. Darydamas kitus darbus, stengėsi plėtoti verslą. Nesuvokė, kad grynųjų pinigų panaudojimą reikia pagrįsti konkrečiais dokumentais. Kažkas jam patarė, kad jeigu įmonės išlaidos bus be sąskaitų, grynais, tai bus pigiau, sutaupys pinigų. Taip per nepatyrimą susiklostė situacija, kad nebegalėjo atsiskaityti, verslas nepavyko. Nuo 2009-04-15 jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovė užsiėmė krovinių transportavimu ir ekspedijavimo paslaugomis. Laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2010-12-13 su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos sutartys dėl krovinių pervežimo, tai yra, jie buvo vežėjai, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ krovinio užsakovas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo transportavimo paslaugų už maždaug 175 000 litų. Atsiskaitymo terminas buvo nustatytas mėnesis po paslaugos suteikimo ir dokumentų išrašymo. Dalis užsakymų sutarčių buvo apmokėta, tačiau dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ klientų, kurių kroviniai buvo vežami, mokėjimų vėlavimų, atsiskaitymai ėmė strigti ir vėluoti. Pinigai gauti už paslaugų teikimą klientams buvo pervedami į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ,, (duomenys neskelbtini)“ arba ,, (duomenys neskelbtini)“ banke. Pervestus į banko sąskaitas pinigus, jis nusiimdavo grynais bankomatuose ir naudodavo bendrovės reikmėms. Dalis išlaidų buvo nepagrįstos apskaitos dokumentais. Be apskaitos dokumentų buvo remontuojamas vilkikas. Kokiuose servisuose jis dabar neprisimena. Už remontą buvo sumokėta ne mažiau kaip 40000 litų. Kuras be apskaitos dokumentų buvo perkamas iš užsienio vairuotojų. Už kurą buvo sumokėta apie 15000 litų. Be apskaitos dokumentų taip pat buvo mokamas atlygis darbuotojams pasiūliusiems krovinių pervežimą mano vadovaujamai bendrovei, tai buvo taip vadinamas ,,otkatas“, kad krovinį vežimo paslaugas suteiktų būtent jo bendrovė. Paprastai tokio atlygio vertė buvo 150 eurų arba apie 517 litų. Iš viso už tokias paslaugas sumokėjo tarp 12000-13000 litų. Konkrečiai nurodyti asmenis, kuriems buvo mokamas toks atlygis negali, nes neatsimena. Jokių išlikusių kontaktų neturi. Dar be apskaitos dokumentų buvo remontuojamas bendrovės naudojamas automobilis Mercedes. Jis buvo remontuojamas garažuose Šilainiuose, Kuršių gatvėj ir Linkuvos gatvėj. Be to, į šį automobilį dažnai pildavo nelegalų kurą, kurį pirkdavo Domeikavoje, vietoje, kur pildavo kurą ir vilkikui. Automobilio išlaikymui išleido apie 6000-7000 litų. Taip pat buvo ir smulkių pirkinių, kaip spausdintuvų kasečių pildymas, kavos ir kitų prekių pirkimas, buhalterijai nepateikiant apskaitos dokumentų. Kadangi iš bendrovės sąskaitų paimti pinigai nebuvo kažkaip atskirti nuo jo asmeninių pinigų, dalį pinigų galėjo išleisti ir asmeninės buitinėms reikmėms. Apibendrindamas kaltinamasis nurodė, kad pinigus pervestus iš klientų jis nuimdavo iš sąskaitos ir naudodavo daugiausiai įmonės reikmėms. Jie buvo apskaitomi kaip iš sąskaitos į kasą įnešami pinigai. Kasininko pareigas bendrovėje ėjo jis, visi kasos pinigai buvo laikomi pas jį. Kasos išlaidų ar pajamų orderių jis neišrašinėdavo, kasos knygos nevesdavo. Kasos registrą vesdavo bendrovės, kurios tvarkydavo bendrovės apskaitą. Jokių pinigų 120000 litų 2011 metų lapkričio mėnesį nei kasoje, nei pas jį, kaip atskaitingą asmenį nebuvo, jis juos buvo išleidęs be apskaitos dokumentų. Buhalterėms pareikalavus pateikti piniginių lėšų panaudojimą pateisinančius dokumentus, jis surašė netikrą paskolos sutartį 60000 litų sumai ir pateikė kasos pajamų orderius, pagal, kuriuos jis kaip fizinis asmuo įmokėjo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą 60000 litų. Pinigai, kuriuos jis sumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Juos sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Iš kur jis jas gavo ir kodėl sumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Darbo užmokestį darbuotojams skaičiuodavo buhalteriai ir jis paprastai buvo išmokamas pervedant pinigus į darbuotojo sąskaitą, todėl pinigų neišmokėjimo R. L. atvejų pagal kasos išlaidų orderius negali paaiškinti, jis tokių pinigų nemokėjo. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vyko pagal galimybes iki 2011-03-21, tačiau su jais nebuvo pilnai atsiskaityta, nes bendrovė neturėjo lėšų. Likutis kasoje buvo tiktai popierinis ir realiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovė atsiskaityti negalėjo. Lėšos iš banko sąskaitų būdavo nuimamos iškilus poreikiui atsiskaityti už vieną ar kitą paslaugą, nors tokia paslauga ar prekė būdavo ir perkama be apskaitos dokumentų. Atsiskaitymu be apskaitos dokumentų buvo siekiama sumažinti įmonės veiklos sąnaudas. Sudarant sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo paskaičiuota per maža pelningumo norma. Atskaičius visas sąnaudas, praktiškai nelikdavo pelno, o kartais paslaugų teikimas pasinaudojant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo ir nuostolingas. Jis prisipažįsta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ netinkamai tvarkė apskaitą ir pateikė netikrą paskolos sutartį, kad pateisinti piniginių lėšų trūkumą. Visi pinigai, kuriuos jis paimdavo iš bendrovės sąskaitos, būdavo įtraukiami į jo avansinę apyskaitą. Vėliau bankrutuojant bendrovei ir buhalterei pareikalavus atsiskaityti už išmokėtas lėšas, buvo pateikti dokumentai, kurių turinys neatitiko faktinių aplinkybių bei jie jo nurodymu apskaityti, kaip lėšų panaudojimą pateisinantys dokumentai. Tikslo ir išankstinio nusistatymo pasisavinti tokių sumų neturėjo. Kiekvieną kartą paimdamas pinigus iš sąskaitos, plano tikslo savintis kitų įmokų neturėjo, tiesiog dėl sunkios bendrovės ir asmeniškai jo padėties, teko dalį lėšų panaudoti neteisėtai. Jis įsipareigojo atlyginti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-25 buvo sudaryta Taikos sutartis. Kai buvo pavogtas vilkikas, negavus draudimo išmokos, bet kokia veikla sustojo ir pinigų grąžinti nepavyko.

Liudytoja Ž. J. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. 2010 į bendrovę kreipėsi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. L. dėl prekių pervežimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Buvo atlikta 48 krovinių pervežimo paslaugos, už kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti 176420,94 litus, tačiau sumokėjo tik 95505,51 litą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryta 80915, 43 litų žala (3 t., b. l. 1-2).

Liudytoja I. B. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus pavaduotoja. Bendrovei vadovauja generalinis direktorius E. G., kuris Lietuvoje retai būna. Praktiškai visus organizacinius darbus bendrovėje atlieka ji. 2016 metų rudenį į bendrovę kreipėsi K. L., kuris kaip fizinis asmuo pasiūlė susitarti dėl žalos kurią padarė UAB ,,(duomenys neskelbtini)", neatsiskaitydamas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)" suteiktas paslaugas atlyginimo. Apie tai ji informavo direktorių E. G.. 2016 spalio mėnesio 17-18 dieną direktorius E. G. buvo grįžęs į Lietuvą ir susipažino su situacija dėl žalos atlyginimo. 2016-10-25 derybų išdavoje gimė Taikos sutartis, pagal, kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)" susitarė su K. L., dėl žalos atlyginimo. Taikos sutartį direktorius, pasirašys artimiausiu, metu. Jis jai elektroniniu paštu patvirtino, kad sąlygos nurodytos Taikos sutartyje jį tenkina (3 t., b.l. 16-17).

Liudytoja R. L. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 2010 lapkričio mėnesio. Dirbo komercijos direktorės pareigose. Bendrovės direktorius buvo K. L., jos vyro brolis. Jis taip pat buvo ir bendrovės kasininkas. Atlyginimą už darbą bendrovėje gaudavo pavedimu į banko kortelės sąskaitą. Apžiūrėjusi jai apklausos metu pateiktus kasos išlaidų orderius Nr. 00000017, 00000018, 00000019, 00000037 gali paaiškinti, kad išlaidų orderiuose nurodytų pinigų ji nėra gavusi. Atlyginimą gaudavo pavedimu. Grynais pinigų iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos ji savo darbo laikotarpiu nėra gavusi.(3 t., b. l. 5).

Liudytoju apklaustas (pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d.) D. A. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad su K. L. susipažino apie 2004 m. jam dirbant 2004-2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jis dirbo tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) veiklą vykdžiusioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat vadybininku. Tarp jų buvo darbiniai santykiai. Apie 2006 metus, jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis pasikvietė K. L. į savo įmonę dirbti vadovaujantį darbą dirbant su klientais ir kroviniais. Draugiškų santykių tarp jų nebuvo, bet palaikė abipusiai naudingus santykius. K. L. dar dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dažnai skolinosi iš jo pinigų. Tai buvo nedidelės sumos, o kokios neprisimena. Buvo atvejų, kad ir K. L. iš jo skolinosi pinigų. Tačiau niekada jie nesurašinėdavo jokių paskolų raštelių ar vekselių. 2009 metais K. L. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurį laiką dirbo jos direktoriumi. Jis neprašė jo įsteigti šios įmonės. Ji buvo įsteigta už jų bendro pažįstamo D. T. lėšas. Kiek žino po įsteigimo K. L. visas akcijas perleido D. T. draugei K. Z.. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Ir toliau su K. L. palaikė darbinius santykius. 2009 metais, o tikslios datos nežino, tiek iš K. L., tiek iš aplinkinių, sužinojo, kad jis ruošiasi kurti savo įmonę ir vystyti savo krovinių gabenimo verslą. Kokią įmonę įsteigė K. L. jam nebuvo žinoma. K. L. išėjus iš darbo UAB „V. L.“ jų keliai išsiskyrė. Išsiskyrė gražiuoju, tačiau juos siejo tarpusavio įsiskolinimai, o kokios tai buvo sumos neprisimena. Nori pabrėžti, kad jis iš K. L. pinigus visada skolinosi kaip fizinis asmuo iš fizinio asmens. Lygiai taip pat skolinosi ir jis. Jam pateiktame paprastame vekselyje be pinigų gavimo, vekselio surašymo ir pinigų grąžinimo datos, kuriuo jis iš K. L., kaip fizinio asmens, pasiskolino 60 000 Lt, esantis parašas ir rankraštinis tekstas yra jo. Šį dokumentą jis surašė ir pasirašė, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis neprisimena. Jis mano, kad šis vekselis galėjo būti jo bendros skolos K. L. likutis arba balansas. Ši skola susidarė palaipsniui skolinantis pinigus iš K. L. per visą jų bendravimo laikotarpį. Nei vienu atveju jam skolinantis pinigus iš K. L. nebuvo aptartos palūkanos. Jie vienas kitam skolino pinigus be palūkanų. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nepasirašinėjo. Šios įmonė pavadinimą sužinojo tik šios apklausos metu. 2010 metų lapkričio 11 dieną jokių derybų su K. L. dėl 60000 litų paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimo nevedė. K. L. jam nedavė ir neprašė pasirašyti jokių sutarčių apie neegzistuojančias paskolas. Jeigu toks dokumentas atsirastų tai būtų klastotė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, kaip transporto įmonė, kurią UAB „V. L.“ samdė kaip krovinių vežėją. 2011 metų spalio mėnesį jo brolis R. A. įsigijo 100 proc. šios įmonės akcijų, tačiau po banko Snoras bankroto bankrutavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. J. yra jo pusbrolis. Abi įmonės veiklą vykdė tame pačiame pastate. jis neprisimena tokio atvejo, kad jis tarpininkautų K. L. suteikiant paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nežinomos aplinkybės, kuriomis K. L. paskolino 60000 Lt šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada buvo skolinga UAB „V. L.“. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 700 000 litų (3 t., b. l. 22-23).

Liudytoja E. S. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad nuo 2011 metų sausio iki 2012-05-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke. Bendrovė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Nuo 2011-06-28 iki 2012 sausio mėnesio pabaigos ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2012-06-28 ji asmeniškai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. L. perėmė įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo suvesti iki 2011-04-30 dienos. Jokių dokumentų, surašytų po 2011-04-30 K. L. perdavimo metu jai nepateikė. 2011-06-28 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynų pinigų likutis kasoje buvo 106 638,61 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo pats K. L.. Jai perėmus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ beveik jokios veiklos nevykdė, išskyrus kas mėnesį mokamas įmokas pagal lizingo sutartį už lengvąjį automobilį. Savo tiesioginės veiklos- krovinių pervežimo bendrovė jau nevykdė. K. L. matė tik keletą kartų ir dokumentus dažniausiai siųsdavo elektroniniu paštu. 2011 m. gruodžio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. 2011 metų lapkričio pirmoje pusėje, o tikslesnės datos neprisimena, K. L. jai į elektroninį paštą atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-04 kasos pajamų orderį ser. AKL Nr.48 30000 Lt sumai ir 2011-04-11 kasos pajamų orderį ser. AKL Nr.49 30000 Lt sumai, kuriais K. L. paskolino šiai bendrovei viso 60000 Lt, 2010-11-22 paskolos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 60000 Lt fiziniam asmeniui D. A. bei D. A. pasirašytą vekselį K. L. dėl 60000 Lt skolos. Minėtoje paskolos sutartyje nebuvo nei vienos iš šalių parašų, o vekselis buvo jo surašymo ir paskolos gražinimo datos. Orderiai buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų. Ji pasakė, kad be parašų dokumentų negali įtraukti į apskaitą, tačiau K. L. ją užtikrino, kad jai pateikia tik nuskenuotą dokumentų versiją, o originalūs dokumentai su visais reikalingais rekvizitais yra pas jį namuose. Ji juo patikėjo. Ji paklausė, kodėl teikiami kasos pajamų orderiai už 2011 m. balandžio mėnesį. K. L. pasakė, kad anksčiau buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė iš jo priimti šiuos dokumentus. Jai nieko kito neliko, kaip priimti iš K. L. aukščiau išvardintus dokumentus ir įtraukti juos į apskaitą. Ji atspausdino 2011-11-04 avansinę apyskaitą, kuria atskaitingas asmuo K. L. iš kasos paėmė 120000 Lt ir paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A.. Avansinėje apyskaitoje jo akivaizdoje pasirašė K. L.. Jai avansinėje apyskaitoje pasirašyti nereikia. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynų pinigų kasos likutis 2011-11-04 dienai tapo nulinis. Negana to, bendrovė dar liko skolinga K. L. 20634,34 Lt. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais jai bendrauti neteko. 2012 m. vasario antroje pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su jų įmone ir ji asmeniškai grąžino visus turėtus bendrovės dokumentus. Nori pažymėti, kad buhalterinės apskaitos paslaugos teikimo specifiką buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus dokumentus ir ji neturėjo nei teisės nei galimybių tikrinti pateikiamų dokumentų pagrįstumo. Jai nekilo jokių įtarimų, kad minėti sandoriai gali būti neįvykę.(3 t., b. l. 24-25)

Liudytoja (apklausta pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d.) V. Ž. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad nuo 2006 metų kovo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Įmonė užsiėmė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, o jai, kiek prisimena, nuo 2009 metų iki 2011-04-30 pavesta tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal sutartį kiekvieno mėnesio iki 15 dienos man direktorius K. L. turėdavo pateikti sąskaitas faktūras, banko išrašą ir kitus dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikdavo atitinkamą deklaraciją VMI ir Sodrai. Dažniausiai K. L. dokumentus atsiųsdavo elektroniniu paštu. Kadangi įmonėje buvo samdomų darbuotojų, tai kiekvieną mėnesį paskaičiuodavo atlyginimą ir privalomus atskaitymus į Sodrą ir gyventojų pajamų mokestį. Be to, parengdavo kasos išlaidų orderius apie atlyginimų ir kitų pinigų išmokėjimą arba gavimą iš kasos. Pagal žodinį K. L. nurodymą, atlyginimas darbuotojams buvo mokamas grynais pinigais iš kasos, išskyrus retas išimtis. Parengtus kasos išlaidų orderius ji pasirašydavo, kaip vyr. buhalterė. Savo parašu ji patvirtindavo tik pačio dokumento turinį, t. y., kad išlaidų orderyje nurodytas atlyginimas yra paskaičiuotas teisingai, nuo jo priskaičiuoti visi privalomi mokesčiai, o mokėjimo data atitinką realų laiką. Patį pinigų išmokėjimo faktą savo parašu turėdavo patvirtinti K. L., kadangi jis buvo įmonės kasininkas ir direktorius bei pinigus gavęs darbuotojas. Kodėl K. L. nepasirašinėjo kasos išlaidų orderiuose ir nereikalavo parašų iš pinigus gavusių asmenų, ji nežino, tačiau ne kartą yra jam dėl to žodžiu davusi nurodymus, kurių jis nevykdė. K. L. retai lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, todėl gauti iš jo parašą buvo nelengva, kadangi, kaip minėjo, dažniausiai dokumentus jis atsiųsdavo elektroniniu paštu. Visi buhalteriniai dokumentai buvo jos žinioje. Ji buvo ir yra įsitikinusi, kad visos sumos pagal jos pasirašytus kasos išlaidų orderius, kuriuose nėra K. L. ir pinigus gavusio asmens parašų, buvo realiai išmokėtos. Nuo šių sumų buvo atskaityti ir sumokėti mokesčiai, o be to ir darbuotojai – R. L. ir vairuotojas A. K. negavę atlyginimo, būtų reiškę jai pretenzijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. L. 2011 metų balandžio mėnesį nepratęsė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl ji suvedė visus jai pateiktus buhalterinius dokumentus į apskaitą ir atspausdino apskaitos registrus ( didžiąją knygą) 2011-04-30 dienai. Po šios datos K. L. jokių dokumentų neteikė. 2011-04-30 dienai K. L., kaip atskaitingas asmuo, įmonei buvo neskolingas, o įmonės kasoje buvo 106.638,61 Lt grynų pinigų likutis. Bendrovės buhalteriniai dokumentai K. L. buvo perduoti 2011-06-20, po to, kai jis pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš atsiskaitant su K. L. ir grąžinant jam dokumentus, ji prašė jo, kad jis pasirašytų ant visų kasos išlaidų orderių ir informavo, kad be jo parašų šie dokumentai negalioja. Jis pažadėjo pasirašyti dokumentus, o kodėl to nepadarė, nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suteiktas 60000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 60000 Lt paskolą fiziniam asmeniui D. A. ji nieko nežino, kadangi jokių tai patvirtinančių dokumentų K. L. jai nepateikė ir šios sumos nebuvo įtrauktos (nurašytos) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nuo 2011 metų vasario mėnesio K. L. išėjo vaiko auginimo atostogų. Kiek prisimena, įmonės kasoje pastoviai buvo nemažas grynų pinigų likutis, kadangi K. L. nuimdavo iš atsiskaitomosios sąskaitos lėšas ir naudodavo jas kaip atskaitingas asmuo pagal avansines apyskaitas. Ji, kaip buhalterė, bendraudavo su bendrovės kreditoriais, tame tarpe ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Paskutiniu metu, apie 2010 metų vidurį ir metų pabaigoje, šios įmonės buhalterė dažnai skambindavo ir prašydavo bent dalinai padengti įsiskolinimą. Kadangi ji nedirbo nei su grynais pinigais, nei nedisponavo sąskaita banke, tai tik telefonu pranešdavo K. L. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus. Apie augančią skolą jam buvo žinoma (3 t., b. l. 41-42).

Specialistė A. B. (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011-04-04 paskolos sutartį sudarytą tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir 2011-04-11 paskolos sutartį sudarytą tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ji tyrimo metu matė, ir jos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo įvertintos. Tokiu būdu specialisto išvada dėl minėtų sutarčių nesikeičia. Ji atlieka bendrovės veiklos dokumentinį tyrimą, o faktines aplinkybes nustatinėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnas. 2004-04-04 ir 2011-04-11 kasos išlaidų orderiai Nr. 48 ir 49 nurodytas pinigus mokėjęs K. L., ūkinės operacijos turinys –paskola, tačiau nenurodyta sutartis ir jokie duomenys, kad paskolą suteikė ir išmokėjo UAB “(duomenys neskelbtini)“. Sutartis yra įsipareigojimas, o įsipareigojimo įvykdymas turi būti pagrįstas buhalteriniais apskaitos dokumentais. Tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyti dokumentai patvirtinantys ūkines finansines operacijas susijusias su minėtų sutarčių vykdymu tyrimui nebuvo pateikti. Minėtu atveju sutartys sudarytos tarp ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o kasos išlaidų orderiuose nurodytas mokėtojas fizinis asmuo K. L.. Atlikus priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ K. L. įtrauktas kaip kreditorius minėtai sumai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorius. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnį “Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1 d. nuostata numato kad Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Atsižvelgiant į jai pateiktą susipažinimui E. S. apklausos protokolą, kuriame ji nurodo, kad ji surašė K. L. avanso apyskaitą Nr. 2011-11, už įrašų teisingumą atsako UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė E. S.. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, 2 dalis, nustato, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tokiu būdu už šį pažeidimą atsakingas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) direktorius K. L.. Dėl specialisto išvadoje nurodytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2011-06-28 iki 2011-11-30, nes pagal vedamą apskaitą nėra aišku kur panaudoti kasininko K. L. žinioje buvę pinigai 120000 litų sumoje, kam ir kiek pinigų yra skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 18-19).

2012-03-29 Specialisto išvadoje Nr. 5-2/49 nustatyta, kad tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)“ pagal ūkio subjekto UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2010m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. buhalterinėje apskaitoje užfiksavo transporto paslaugų pirkimą už 175514,58 Lt sumą.

Buhalterinės apskaitos duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)“ iki 2011-03-31 sumokėjo tik 94599,15 (85423,42+7924,52+1251,21) litų sumą ir taip sumažino kreditorinius įsiskolinimus iki 80915,43 Lt, tačiau šio likusio įsiskolinimo UAB “(duomenys neskelbtini)“ ūkio subjektui UAB “(duomenys neskelbtini)“ nepadengė iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

Tuo tarpu tyrimui pateikti duomenys rodo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ per 2011 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius turėjo nepanaudotų piniginių lėšų kasoje virš šimto tūkstančių litų, nes 2011 m. lapkričio 1 d. pabaigai nepanaudotų piniginių lėšų likutis kasoje sudarė 106638,61 Lt sumą. Tyrimui pateikti dokumentų duomenys, rodo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasoje laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-11-01 dienos pabaigos nepanaudotas piniginių lėšų likutis sudarė 106638,61 Lt sumą, vadinasi UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai piniginių lėšų įvykdyti finansinius įsipareigojimus ūkio subjektui UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir taip iki 2011-11-01 padengti 80915,43 Lt sumos kreditorinį įsiskolinimą, tačiau šis įsiskolinimas nepadengtas iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Apie tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai piniginių lėšų įvykdyti finansinius įsipareigojimus ūkio subjektui UAB “(duomenys neskelbtini)“ parodo tyrimui pateikti UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasos, Swedbanko ir Danske banko apskaitos registrų bei direktoriaus K. L. avanso apyskaitų duomenys.

Tyrimui pateikti dokumentų duomenys rodo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ per 2011 metų kovo – spalio mėnesius turėjo nepanaudotų piniginių lėšų kasoje virš šimto tūkstančių litų, nes 2011metų lapkričio 1 d. pabaigai nepanaudotų piniginių lėšų likutis kasoje sudarė 106638,61 Lt sumą.

Tai rodo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai piniginių lėšų įvykdyti finansinius įsipareigojimus ūkio subjektui UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir taip padengti 80915,43Lt. sumos kreditorinį įsiskolinimą, nes UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitos duomenimis laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-11-01 dienos pabaigos užfiksuotas 106638,61,Lt. nepanaudotas piniginių lėšų likutis.

Apibendrinus tyrimui pateiktus dokumentus, daroma išvada, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai piniginių lėšų įvykdyti finansinius įsipareigojimus ūkio subjektui UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir taip padengti 80915,43 Lt sumos kreditorinį įsiskolinimą, nes apskaitos duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasoje laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-11-01 nepanaudotas piniginių lėšų likutis sudarė 106638,61 Lt sumą.

Pagal tyrimui pateiktus 2009-2010-2011 metų kasos dokumentus, nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse“19str. nurodymų “Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, nes buhalterinėje apskaitoje įformino grynųjų pinigų išmokėjimą be pinigų gavėjų parašų.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kasos išlaidų orderius, išvardintus šioje lentelėje buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas piniginių lėšų išlaidavimas grynais pinigais už 27895,53 Lt. sumą, iš jos: 7575,18 Lt per 2009 metus, 17759,24 Lt per 2010 metus ir 2561,11 Lt per 2011 metus. UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nėra kasininko ir vadovo parašų, o tik įrašyta: UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė V. Ž. ir parašas (19 priedas, kasos išlaidų orderiai).

Neatsižvelgiant į tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose, pinigų gavėjų ir kasininko parašų nebuvo, ši 27895,53 Lt suma buvo nurašyta į kasos išlaidas ir taip, sumažintas grynųjų pinigų likutis kasoje (priedas, kasos knygos išrašai).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 N. IX-574) 13 str. “Apskaitos dokumentų rekvizitai“ nuostatose numatyti šie privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys

5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška , turi būti nurodyti mato vienetai;

6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė , parašas ir pareigos.

Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų (galioja nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 LR įstat. Nr. IX-1668).

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudoti juridinės galios neturintys išlaidų dokumentai už 147895,53(27895,53+120000) Lt sumą sudarė sąlygas UAB “(duomenys neskelbtini)“ nepadengti kreditorinių įsiskolinimų už 145284,85 Lt sumą ir tuo pačiu, įtakojo UAB “(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimo dydžių pasikeitimus 2009-2011 metų buhalterinėje apskaitoje.

Iš tyrimui pateiktų dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010-2011 metus, nes UAB “(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 N. IX-574) 4,6,12,13,14 straipsnių reikalavimų, nes buhalterinėje apskaitoje įformino juridinės galios neturinčius išlaidų dokumentus už 147895,53 (27895,53+120000) Lt sumą ir taip sumažino pinigines lėšas, įtakojusias turto ir įsipareigojimo dydžių pasikeitimus 2009-2011 metų buhalterinėje apskaitoje.

UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudoti juridinės galios neturintys išlaidų dokumentai, susiję su 147895,53(27895,53+120000)Lt. piniginių lėšų panaudojimu, įtakojo nuostolių atsiradimą kreditoriams, nes Kauno apygardos teismo 2012-02-01 nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir nepadengti kreditoriniai įsiskolinimai sudarė 145284,85 Lt sumą.

Dėl UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įformintų juridinės galios neturinčių išlaidų dokumentų (kasos išlaidų orderiai , UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti 2011-04-04 ir 2011-04-11 kasos pajamų orderiai Nr.48, Nr.49; sutartis su D. A.) už 147895,53 Lt sumą, sumažėjo piniginės lėšos, įtakojusios turto ir įsipareigojimo dydžių pasikeitimus 2009-2011 metų buhalterinėje apskaitoje

Tuo pačiu nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatos reikalavimų , kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes buhalterinėje apskaitoje įforminti išlaidų dokumentai, nesusiję su UAB “(duomenys neskelbtini)“ .

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnį “Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1 d. nuostata numato kad „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“.

UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2007-03-12 iki 2010-12-28 UAB BVC (įmonės kodas 300011882), nuo 2010-12-29 iki 2011-04-30 buhalterinę apskaitą tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 301727692) su kuria 2010-12-29 sudaryta apskaitos vedimo sutartis Nr. 20101229/M57. Nuo 2011-06-28 UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 1357735380), su kuria 2011-06-28 sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 11/06-28.

Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

2016-10-27 elektroniniu paštu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė Taikos sutarties su K. l. nuorašą (1 t., b. l. 149-150).