Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-677-245/2012

2012 m. rugsėjo 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu pagal LR BK 63 str. 1 d., 5 d. taisykles ir subendrinta bausmė paskirta – 1 metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu pagal LR BK 63 str. 1, 5 d. d. taisykles ir subendrinta bausmė paskirta – 1 metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

LR BK 63 str. 1 d., 3 d. tvarka bausmės subendrintos, jas dalinai sudedant, prie griežtesnės 1 metų ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės - 1 metai 8 mėn. laisvės atėmimo ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 2 (du) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu pagal LR BK 63 str. 1 d., 5 d., subendrinta bausmė paskirta – 1 metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. - 1 metų ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimu;

LR BK 63 str. 1 d., 3 d. tvarka bausmės subendrintos, jas dalinai sudedant, kur prie griežtesnės nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės - 1 metai 8 mėn. laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 2 (du) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

Tenkinti iš dalies nukentėjusių ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, o J. N. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai: iš G. J. priteista J. N. - 248 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; iš G. J. ir N. K. - solidariai priteista 6000 Lt J. Š. padarytai neturtinei žalai atlyginti;

Kauno ligonių teritorinė ligonių kasa G. J. pareikšto145,84 Lt ieškinio dėl J. N. gydymo išlaidų atsisakė, nes 2012-01-30 G. J. žalą atlygino pilnai;

patvirtinta 2011-01-30 Kauno Ligonių teritorinės ligonių kasos ir N. K. bei G. J. su ligonių kasa sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 79-780, kuria pastarieji įsipareigojo padarytą žalą 1407,60 Lt už J. Š. gydymą atlyginti per 23 mėnesius, kas mėnesį pervedant po 61,20 Lt;

priteista iš G. J. J. N. 400 Lt turėtų teismo išlaidų, o iš G. J. ir N. K. solidariai J. Š. 700 Lt turėtų teismo išlaidų.

Dėl N. K. apeliacine tvarka nesiskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011-06-24 d. apie 20.00 val., prie apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenei, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka sudavė J. N. 2-3 kartus į veido sritį bei spyrė du kartus kaklą ir petį, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. N. įvairius veido srities sužalojimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011 m. liepos 13 d. apie 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su N. K., prie aštuonbučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenei, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrininkaudamas sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių rankomis J. Š. į veido bei rankų sritis, N. K. tyčia vieną kartą koja spyrus J. Š. į krūtinės ir rankų sritis bei tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrai ne mažiau kaip 5 kartus sudavė stikliniais buteliais J. Š. į galvos sritį, N. K. tyčia koja vieną kartą spyrus J. Š. į kairį šoną bei tęsdami nusikalstamą veiką, bendrai sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido bei galvos sritis, tuo bendrais nusikalstamais veiksmais sutrikdė rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. Š. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas veide, kraujosruvas kairio skruosto srityje, t.y. tokiu būdu nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą.

Nuteistasis G. J. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti nukentėjusiajam J. N. priteistą atlyginti neturtinę žalą (4500 Lt) ir J. Š. priteistą atlyginti neturtinę žalą (6000 Lt). Skunde nurodoma, kad jam paskirta pernelyg griežta bausmė, kadangi jis teismo posėdžių metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailisi, o toks ilgas bausmės atlikimas pakenks nuteistajam ateityje, jam bus sunku susirasti darbą, sukurti šeimą. Nusikalstama veika buvo padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, kadangi nukentėjusysis J. N. jį įžeidi­nėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, šmeižė. Be to, prašo sumažinti jam priteistus civilinius ieški­nius dėl neturtinės žalos atlyginimo J. N. ir J. Š., kadangi jis neturi tokių finansinių galimybių sumokėti priteistą atitinkamai 4500 Lt ir 6000 Lt atlyginimą, kadangi yra išlaikomas tėvų, šiuo metu nedirba, neturi jokių kitokių pajamų. Žalą dėl J. N. Ligonių kasai jis atlygino, su teritorine ligonių kasa yra sudaręs sutartį ir dėl J. Š. gydymo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį dėl G. J. įvykdytų nusikalstamų veikų. Skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašoma sumažinti neturtinę žalą, kurios priteista nukentėjusiajam J. N. - 4500 Lt ir J. Š. -6000 Lt bei ginčijamas nusikalstamos veikos požymis – chuliganiškos paskatos.

Nepagrįstai nuteistasis skundžiasi, jog BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta nusikalstama veika buvo padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, kadangi nukentėjusysis J. N. jį įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, šmeižė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog chuliganiškos paskatos inkriminuojamos tuomet, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau- LAT) nutartis byloje Nr. 2K-347/2012). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (LAT nutartis byloje Nr. 2K-652/2007).

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog G. J. J. N. nuosprendyje paminėtus sužalojimus padarė viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigęs savo kaltę, teisme prisipažino visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku prie (duomenys neskelbtini) kaime esančių fermų sukonfliktavo su J. N., kuris jį vaikystėje buvo kelis kartus sumušęs, už tai ir sudavė jam kelis kartus į veidą, į nosį. Nukentėjusysis J. N. teisme davė parodymus, kad būnant netoli V. namų atėjęs neblaivus G. J., kuris nieko nesakęs jam įspyrė į skaudamą koją ir sudavė su rankos kumštimi 2-3 smūgius į veido sritį, tokiais G. J. veiksmais jis buvo pažemintas, sužalotas. Kad J. N. buvo sumuštas G. J. patvirtino liudytoja M. N., sužinojusi tai iš dukters S.. Tai, kad nu­kentėjusysis buvo sumuštas G. J., patvirtino ir kiti liudytojai, todėl teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kaip ir jo paties prisipažinimu, kad J. N. sumušė tik dėl to, kad šis kaltinamąjį buvo sumušęs vaikystėje. Tokie jo veiksmai teisingai įvertintini kaip be dingsties, byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų kaltinamąjį koneveikęs necenzūriniais žodžiais.

Nėra jokio pagrindo sušvelninti G. J. paskirtą bausmę, kadangi apylinkės teismas atsižvelgė į visas įstatyme numatytas aplinkybes, spręsdamas bausmės klausimą nuteistajam. Atsa­komybę lengvinančia aplinkybe G. J. teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis kaltę teisme pripažino visiškai, gailisi nusikaltęs, bei gera valia atlygino dalį padarytos žalos ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. 3 p.). Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybe - tai, kad nusikalstamą veiką dėl J. Š. sveikatos sutrikdymo jis padarė bendrininkų grupėje su N. K.. Teismas įvertino ir tai, kad G. J. teisiamas trečią kartą, nusikaltimus įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės lėmė apylinkės teismo sprendimą nuteistajam už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis parinktas mažesnis, nei specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Paskirtosios bausmės už kiekvieną veiką teisingai subendrintos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. nuostatomis, esant idealiajai sutapčiai, ir galutinė bausmė paskirta dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 3 d. teisingai. Nenustatyta, jog bausmė G. J. paskirta neteisingai ar ji yra aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui. Pagrindo švelninti nuteistajam bausmę ar kaip kitaip palengvinti jo teisinę padėtį nėra. Jo atžvilgiu negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, vis dėlto sisteminis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, turinčiam teistumą, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis (LAT nutartis byloje Nr. 2K–382/2010). Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu, nuteistojo asmenybe šioje byloje nenustatyta. Šiuo atveju G. J. pakartotinai padarė tyčinius, nors ir nesunkius nusikaltimus, neišnykus teistumui, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, kadangi G. J. neatitinka šio straipsnio keliamų reikalavimų. Daroma išvada, kad bausmė G. J. paskirta teisingai, dėl to apeliacinio skundo argumentas dėl švelnesnės bausmės paskyrimo atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Nuteistasis prašo sumažinti priteistą iš jo neturtinės žalos atlyginimą J. N. ir J. Š. nepagrįstai. Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentė­jusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Šioje byloje pateiktos specialistų išvados Nr. pG 59/11(09) ir Nr. G 610/11(09) ir pG 69/11(09) neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiems J. N. ir J. Š. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į po įvykių atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teisingai priteisė iš G. J. J. N. - 4500 Lt, o J. Š. – 6000 Lt (kartu solidariai su N. K.) neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos manymu, apylinkės teismo pozicija, priteisiant nukentėjusiems minėtas sumas kaip neturtinės žalos atlyginimą, atitinka teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (LAT nutartis byloje Nr. 2K-399/2012). Iš to seka, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems iš G. J. priteistas teisingai.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį G. J. byloje. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis lieka galioti

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.