Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-33-305/2012

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-06-04
Bylos Nr.: 1-33-305/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-56-1-00345-2011-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laimutis Vaitkus
Nukentėjusysis: J. Š., J. N.
Kaltinamasis: G. J., N. K.
Advokatai: Romualdas Matonis, Edvardas Vyzas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji Byla Nr. 1–33–305/2012Proceso Nr. 1-56-1-00345-2011-9Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2.,1.1.4.5.1.,1.1.7.2.7.,1.1.8.10.,1.2.4.6.8.,1.2.26.2.1.,2.1.15.3.3.2.,2.3.6.4.5 (S)

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilkaviškis 2012 m. birželio mėn. 04 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiam J. Š. ir jo atstovui advokartui Editai gaubienei, nukentėjusiajajm J. N. ir jo atstovams tėvui Irenijui Neiberkai ir advokatui Edvardui Vyzui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011-06-24 d. apie 20.00 val., prie prie apliesto pastato, esančio Pajevonio seniūnija, Pajevonio kaimas, Vilkaviškio rajono savivaldybė, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka sudavė J. N. 2-3 kartus į veido sritį bei spyrė du kartus kaklą ir petį, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. N. nosies kaulų lūžimą, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą ir nubrozdinimą nosies srityje, nubrozdinimą viršutinės lūpos srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo kandžio išmušimą, antro kandžio vainiko dalinį lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Tokiais savo veiksmais G. J. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d.8 p.

Be to, jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011 m. liepos 13 d. apie 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su N. K., prie aštuonbučio namo, esančio Pajevonio seniūnijos, Pajevonio kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybė, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrininkaudamas sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių rankomis J. Š. į veido bei rankų sritis, N. K. tyčia vieną kartą koja spyrus J. Š. į krūtinės ir tankų sritis bei tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrai ne mažiau kaip 5 kartus sudavė stikliniais buteliais J. Š. į galvos sritį, N. K. tyčia koja vieną kartą spyrus J. Š. į kairį šoną bei tęsdami nusikalstamą veiką bendrai sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido bei galvos sritis, tuo bendrais nusikalstamais veiksmais sutrikdė rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. Š. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas veide, kraujosruvas kairio skruosto srityje, t.y. nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais G. J. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis N. K. kaltinamas tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimu, būtent: 2011 m. liepos 13 d. apie 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su G. J., prie aštuonbučio namo ir laukuose už namo, esančio Pajevonio seniūnija ir kaimas, Vilkaviškio rajono savivaldybė, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą spyrė J. Š. į krūtinės ir tankų sritis, bendrininkaudami sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių rankomis J. Š. į veido bei rankų sritis bei tęsdami nusikalstamą veiką bendrai ne mažiau kaip 5 kartus sudavė stikliniais alaus buteliais J. Š. į galvos sritį, koja vieną kartą spyrė J. Š. į kairį šoną bei tęsdami nusikalstamą veiką bendrai sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido bei galvos sritis, tuo bendrais nusikalstamais veiksmais sutrikdė rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. Š. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas veide, kraujosruvas kairio skruosto srityje, t.y. nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais N. K. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.

Be to, jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2011 m. liepos 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. B. bute, esančiame Vilkaviškio rajono savivaldybė, Pajevonio seniūnija ir kaimas, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą sudavė ranka J. Š. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam J. Š. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas veide, kraujosruvas kairio skruosto srityse, t.y. nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais N. K. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta daliniu kaltinamojo N. K. prisipažinimu, kaltinamojo G. J. prisipažimu, nukentėjusių ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigęs, teisme kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną apie 19-20 val. kartu su M. S. nuvyko prie Ančlaukio kaime esančių fermų. Ten sukonfliktavo su J. N., kuris jį vaikystėje buvo kelis kartus sumušęs. Todėl jam sudavė kelis kartus į veidą, į nosį. Po smūgių iš nosies jam pradėjo begti kraujas. Kiek viso smūgių suduotų nepamena, tačiau visus suduotus smūgius pagal kaltinimą pripažįsta. Su ieškiniais sutinka, tik prašo mažinti neturinės žalos dydį. Su ligonių kasų ieškiniais sutiko, dalį žalos atlygino, sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo.

Pagal antrą epizodą atsimena, kad liepos mėnesį matė, kad K. konfliktavo su Š.. Norėdamas padėti K. sudavė Š. 3-4 smūgius į galvą. Matė, kad ir K. irgi sudavė nemažai smūgių. Virš 10 smūgių galėjo būti per juos abudu. Kadangi visko neatsimena, tai pagal pateiktą kaltinimą smūgius suduotus J. Š. pripažįsta. Padarytą nukentėjusiajam turtinę žalą pripažįsta visiškai, o neturtinę prašo mažinti iki 1000 Lt. Nuketėjusiųjų atsiprašė ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis N. K. teikęs prieštaringus parodymus, kaltę pradžioje neigęs, poto keitęs savo parodymus tai pripažindamas dalį kaltės, tai vėl dalį kaltės neigdamas, galutinai ją pripažino per baigiamasias kalbas ir parodė, kad tarp jo ir Š. kilusio konflikto metu sudavė pastarajam 5 penkis smūgius, bei spyrė jam koja. Tačiau su buteliu nukentėjusiojo nemušė. Dėl antro epizodo kaltės nepripažino. Aiškindamas, kad įvykio vietoje nebuvo. Padarytą nukentėjusiajam turtinę žalą pripažįsta, o neturtinę prašo mažinti. Nuketėjusiojo atsiprašė ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, bei kodėl kaltę dalinai pripažino tik teisme paaiškinti nagalėjo. Nurodo, kad gal įtakos turėjo girtumas, nes ne viską pamena. Tačiau suteikus paskutinį žodį nurodė, kad kaltę pripažįno, nurodė, kad gailisi dėl padarytų veiksmų, atsiparašo nukentėjusio.

Nukentėjusysis J. N. parodė, kad būnant netoli Vaščėgienės namų atėjęs neblaivus G. J., kuris nieko nesakęs jam įspyrė į skaudamą koją ir sudavė su rankos kumštimi 2-3 smūgius į veido sritį. Po ko parkritus dar kelis kartus įspyrė į kaklą ir petį. Prašo priteisti 248 Lt žalos atlyginimo ir 8000 Lt neturtinę žalą. Įvykio metu jis buvo pažemintas, sužalotas. Dėl sužalojimų gydėsi Vilkaviškyje ir operuotas Kaune. Dėl sužalotos nosies reikės dar vienos operacijos. Jis nemoka nei rašyti nei skaityti, todėl jį visur atstovauja tėvas.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad jam einant į parduotuvę G. J. ir N. K. jį sumušė. N. K. spyrė jam į krūtinę, nuo kurio jis parkrito ant nugaros. Jam parkritus jie abu rankomis sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių į galvos sritį ir rankas, nes jis gindamasis rankomis užsidengė veidą. Po to N. K. spyrė jam vieną kartą į veidą. Pasibaigus smūgiams ir jam atsistojus ir ketinant eiti namo N. K. pasakė „kur eini“ ir jį paėmę vienas už vienos rankos, o kitas už kitos ir nusivedė prie pašiūrės. Ten N. K. sudavė jam du kartus buteliu per galvą dėl ko jis atsisėdo, nes pasidarė silpna. Vėliau su buteliais per galvą pradėjo mušti abu, o po suduoto trečio smūgio jam į galvą N. K. butelis sudužo. Po ko, jis prarado sąmonę ir nieko neprisimena. Kai atsigavo, N. K. sugrįžęs jam sėdinčiam įspyrė vieną kartą į kairį šoną, nuo kurio jis vėl parkrito. Parėjęs namo rado E. B., kuri buvo mačiusi kaip G. J. ir N. K. jį mušė su buteliais. Po kurio laiko į butą užėjo N. K., kuris matant N. B. sudavė jam vieną kartą su ranka į veidą.

Liudytoja M. N. parodė, kad atėjusi dukra Simona pasakė, jog sūnui J. N. išmušti dantys bei šis bijo eiti namo, nes G. J. grasina einantį užmušti. Nuėjusi netoli įvykio vietos surado kruvinu veidu sūnų, kuris rankoje laikė du išmuštus dantis. Jai sūnus J. N. paaiškino, kad dantis išmušė „Moškė“, t.y. G. J.. Dar minėjo, kad G. J. iš pradžių įspyrė sūnui į sužalotą koją, sudavė ranka į veidą bei parkritus dar įspyrė į sprandą. J. N. turi psichikos sutrikimų, tačiau dokumentų nesutvarkę.

Liudytoja S. K. ( N.) parodė, kad jai paskambino brolis J. N. ir pasakė, kad jį sumušė ir dantis išmušė J. pravarde „Moškė“, todėl jis bijo eiti namo. Apie tai ji pasakė motinai ir kartu su šia nuėjo pasitikti J. N., kur rado J. N. kruvinu veidu. Brolis sakė, kad G. J. iš pradžių norėjo įspirti į sužalotą koją, o po to sudavė į veidą. Brolis rankoje laikė išmuštus dantis. J. P. vis sakė, kad broliui smūgius sudavė G. J..

Liudytojas J. P. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino J. N. ir liepė ateiti. Jam nuėjus rado J. N., kuris buvo neblaivus ir sumštas. Toliau nieko nepamena, nes buvo labia girtas.

Liudytojas M. S. parodė, kad kartu su broliu, J. N. ir G. J. gėrė prie Ančlaukio kaime esančio sandėlio. Prie sandėlio jis atvažiavo kartu su J. J., o jo brolis ir J. N. jau ten buvo. Vėliau prie jų prisijungė J. P.. Tik po savaitės sužinojo, kad J. N. buvo sumuštas G. J..

Liudytoja M. Š. parodė, kad ji mate kaip ant aštuonbučio laiptų alų gėrė N. K. su tėvu ir G. J.. Pro juos einančiam J. Š. pirmas smūgius pastarajam sudavė N. K., po to ir G. J.. Smūgius sudavė ne tik rankomis bet ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Ji tuomet pasakė J. K., kad tvarkytų savo sūnų, tačiau pastarasis atsakė, kad „nenori pats taip gauti“. Jai paklausus N. K. už ką daužo J. Š., tas atsakė, kad „mergų nepasidalino“. Po to, G. J. ir N. K. nusitempė J. Š. toliau nuo jų ir vėl mušė rankomis ir spardė kojomis bei daužomi buteliais į J. Š. galvą. Kai G. J. ir N. K. nusitempė J. Š. toliau link sandėlio, kas ten vyko nematė. Jai parėjus namo pamatė parsvirduliuojantį J. Š., kuris nuėjo į savo butą. Po to, matė kaip abu G. J. ir N. K. nuėjo per kiemą į namą, kur gyveno J. Š.. Neužilgo į kiemą išbėgo E. B., kuri kvietė žmones žiūrėti kas vyksta. Po to, matė kaip atvažiavo greitoji. Vėliau jai E. B. papasakojo, kad į šios butą įsiveržė G. J., kuris sumušė J. Š..

Liudytoja A. M. parodė, kad vasara datos neprisimena ji per daugiabučio namo langą matė kaip G. J. ir N. K. mušė J. Š.. Kiek kuris sudavė smūgių pasakyti negali, nes neskaičiavo. Po to, G. J. ir N. K. J. Š. pasivedė kiek toliau, todėl kas ten vyko nematė. Ji dar liepė N. K. tėvui eiti žiūrėti kas ten vyksta, tačiau pastarasis atsakė, kad ir šis bijo.

Liudytojas M. T. parodė, kad jam paskambino J. Š. ir paprašė ateiti iki jo. Nuėjęs pamatė, kad J. Š. sumuštas. Nukentėjęs sakė, kad jį sumušė G. J. ir N. K.. Kadangi J. Š. buvo stipriai sumuštas bei negalėjo atsikelti, todėl jis iškvietė medicinos pagalbą. J. Š. jam paaiškino, kad beeinant į parduotuvę atbėgę kaltinaieji ir pradžių jį spardė, o vėliau nusitempę į pašalį kur toliau mušė, bei daužė buteliu.

Be to, kaltinamųjų kaltė yra įrodyta ir byloje surinkta medžiaga-TOMAS I: protokolu-pareiškimu ( b.l. 3), kur nekentėjusio atstovas tėvas J. N. nurodo vietą ir aplinkybes kaip buvo sumuštas Irenijus neiberka, Įvykio vietos apžiūros protokolu kur nustatyta, kad įvykio vieta yra Ančlaukio ir Pajevonio kaimas, Pajevonio seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė ( b.l. 6-11), nukentėjusiojo J. N. parpdymų patikrinimo vietoje protokolu ( b.l. 14-16), Specialisto išvada Nr. pG 59/11(09): kurioje nurodoma, kad J. N. konstatuotas nosies kaulų lūžimą, trauminis nosies pertvaros iškrypimas, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva ir nubrozdinimas nosies srityje, nubrozdinimas viršutinės lūpos srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo kandžio išmušimas ir antro kandžio vainiko dalinį lūžimas, galėjo būti padaryti, kad ir vienu poveikiu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 22-23), medicininių dokumentų išrašu ( b.l. 25-28, 35, 88-90), pranešimu apie J. N. išduotą nedarbingumo pažymėjimą ( b.l. 32), akistatų protokolu ( bl. 39-40), nukentėjusiojo J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ( b.l. 69-71), Specialisto išvadomis Nr. G 610/11(09) ir pG 69/11(09 kuriose J. Š. konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos veide, odos nubrozdinimai kaktoje, krūtinėje, muštinė žaizda dešinio dilbio srityje, kraujosruva kairio skruosto srityje, padaryti ne mažiau kaip 5 poveikiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris atsirado nuo smūgių į veido sritį ( b.l. 75, 78), duomenimis apie G. J., jo teistumus, jį charakterizuojančia medžiaga ( b.l. 129-160), duomenimis apie N. K., jo teistumus, jį charakterizuojančia medžiaga ( b.l. 176-193). TOMAS II: J. N. civilinį ieškinį pagribdžiantys duomenys ( b.l. 47-48), Kauno teritorinių ligonių kasų pažymom dėl ieškinių ( b.l. 49-50).

Nors kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, o teisminio tyrimo metu kaltinamasis N. K. kaltu pagal jam pateiktą kaltinimą kaltę prisipažino dalinai, o G. J. kaltę pripažino visiškai, teismas laiko, kad ir be jų prisipažinimo yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jų nusikalstamą veiką. Kaltinamieji yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuoti šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusių ir tiesioginių liudininkų parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir patys kaltinamieji. Kaltinamųjų pateikta versija, kad jie nemušė nukentėjusdiojo alaus buteliais abejoti verčia ir tas faktas, kad jų parodymai visose apklausose skiriasi. Kaltinamieji negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes Jie bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu pripažindami visiškai ar dalinai savo katę, po to vėl nurodydami, kad nesudavė tiek daug smūgių ir nemušė su buteliu, tačiau šie jų parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Kaltinamieji charakterizuojami daugiau kaip ignoruojantys savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstantys, išsisukinėjantys ir vengiantys atsakomybės už padarytus nusižengimus. Jų parodymus paneigė ne tik kad tiesioginiai įvykio liudininkai, bet ir specialisto išvados.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji abiejuose epizuoduose pažeidė viešąją tvarka, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, demonstravo napagarbą aplinkai, veikdami tiesiogine tyčia, bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiems sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Todėl jų veika aukščiau nurodytuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p. ). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe G. J. laikytina, kad visgi kaltę teisme pripažino visiškai, gailisi nusikaltęs, bei gera valia atlygino dalį padarytos žalos ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.3p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe N. K. laikytina, tik tai, kad gera valia atlygino dalį padarytos žalos ( LR BK 59 str. 1 d. 3p.). Nors N. K. baugiamojoje kalboje suteikus paskutinį žodį savo kaltę pripažino visiškai ir atsiprašė nukentėjusių, teismas negali tai laikyti kaip lengvinančia aplinkybe, nes duodamas parodymus apklausos metu jis nebuvo visiškai atviras ir nuoširdus ir kaltę pripažino tik dalinai. Prokuroras prašė pripažinti kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybę ir kaltinamųjų girtumą. Tačiau teismui nepateikė neginčytinų duomenų, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, jų nepavyko surinkti ir teisminio tyrimo metu. Todėl minėta aplinkybė kaip sunkinanti teismo nelaikytina ir nevertintina.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgė, kad G. J. teisiamas trečią kartą, o N. K. šeštą kartą, padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 3 d.). Jie laikytini recidyvistais, nes nusikalto turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ( LR BK 11, 27 str. ).

Be to, teismas skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamųjų asmenybęs, kurios laikytinos daugiau patenkinamos, į tai, kad nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinanti aplinkybė, kad kaltę G. J. pripažino, o N. K. pripažino tik dalinai, kad sigaili dėl padarytų veikų, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją.

Kaltinamieji nusikalto turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo vietoje, laikytini recidyvistais, todėl teismas negali svarstyti ar jų atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamieji yra visuomenei pavojingos asmenybės, kurias būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jiems realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamieji pakartotinai padarė tyčinius nors ir nesunkius nusikaltimus, neišnykus teistumui, kas rodo jų polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl teismas laiko, kad kaltinamieji darydami aukščiau nurodytas veikas veikė tiesiogine tyčia, ignoruodami visuotinai priimtas moralės ir elgesio normas. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamiesiems yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas laiko, kad kaltinamiesiems skirtinos sankcijos kiek mažesne negu vidurkio ribą, ar vidurkį atitinkančios bausmės, atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytas aplinkybes.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamiesiems skirti švelnesnes negu įstatyme numatytas bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Nukentėjusysis J. N. nurodė, kad šiai dienai jam padaryta ir neatlyginta turtinė žala yra 248 Lt, bei prašo priteisti 8000 Lt neturtinę žalą. O J. Š. nurodė, kad šiai dienai jam turtinė žala nepadaryta arba atlyginta visiškai, todėl reiškia tik 15000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo J. N. 248 Lt ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, o nukentėjusių J. N. ir J. Š. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai-J. N. naudai priteisiant 4500 Lt., o J. Š. 6000 Lt (LR BPK 115 str. ).

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusieji nurodė, kad jų neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, kaip stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. Atsižvelgiant į tai J. N. nurodė patikslintą 8000 Lt dar neatlygintos neturtinės žalos dydį, o J. Š. patikslinęs savo reikalvimą prašo priteisti 15000 Lt., motyvuodami, kad jiems paūmėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado liekamieji reiškiniai, apsunkintas jų bendravimas su draugais, baimė.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiųjų asmenų kaltė, kurios jie neneigia ( tačiau visiškai kaltės nepripažįsta N. K.), bei sutikimas dalinai atlyginti tokią žalą.

Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusių asmenų turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamųjų finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad G. J. mokosi, savo pajamų ar kito turto neturi, pragyvena remiamas tėvų. G. J. yra nedirbantis, yra darbo biržos įskaitoje. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str. ).

Kauno Ligonių teritorinė ligonių kasa 2012-01-30 pažymoje Nr. I3-187 nurodė, kad atsisako G. J. pareikto145,84 Lt ieškinio dėl J. N. gydymo išlaidų, nes 2012-01-30 G. J. žalą atlygino pilnai ( TOMAS I b.l. 50), o teismas šį atsisakymą priimą. Be to, Kauno Ligonių teritorinė ligonių kasa 2012-01-30 pažymoje Nr. I3-188 nurodė, kad 2011-01-30 N. K. ir G. J. su ligonių kasa sudarė Žalos pribalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 79-780, kuria pastarieji įsipareigojo padarytą žalą 1407,60 už J. Š. gydymą, atlyginti per 23 mėnesius, kas menesį pervedant po 61.20 Lt ( TOMAS I b.l. 49). Todėl ši sutartis teismo patvirtintina.

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiųjų reikalavimus priteisti iš kaltinamųjų turėtas jų proceso išlaidas, kurias jie pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus – J. N. 400 Lt, J. Š. 700 Lt (T II b.l. 111-112 LR BPK 103-105) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 (šešių) mėnesių terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuotu laisvės tėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,5 d.d. taisykles (įdeali nusikalstamų veikų sutaptis) ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 merus ir 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 (septynių) mėnesių terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų ir 10 (dešimt) mėnesių terminuotu laisvės tėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. d. taisykles (įdeali nusikalstamų veikų sutaptis) ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 metus ir 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d. d. tvarka bausmes subendrinti jas dalinai sudedant, kur prie greižtesnės nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 10 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį nuosprendžiu paskirtos ir nealiktos bausmės (I ir II epizodai) - 1 m. 8 mėn. l. a. ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 2 (du) metus ir 3 (tris) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose (LR BK 66 str.).

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus G. J. sulaikyti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo G. J. sulaikymo dienos.

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 (šešių) mėnesių terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuotu laisvės tėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų ir 10 (dešimt) mėnesių terminuotu laisvės tėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus N. K. sulaikyti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo N. K. sulaikymo dienos.

Nukentėjusių ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, o J. N. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai:

Iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti J. N. 248 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 6000 Lt J. Š. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priimti Kauno Ligonių teritorinės ligonių kasos atsisakymą G. J. pareikšto145,84 Lt ieškinio dėl J. N. gydymo išlaidų, nes 2012-01-30 G. J. žalą atlygino pilnai.

Patvirtinti 2011-01-30 Kauno Ligonių teritorinės ligonių kasos ir N. K. bei G. J. su ligonių kasa sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 79-780, kuria pastarieji įsipareigojo padarytą žalą 1407,60 už J. Š. gydymą, atlyginti per 23 mėnesius, kas menesį pervedant po 61.20 Lt.

Priteisti iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. N. 400 Lt turėtų teismo išlaidų, o iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai J. Š. 700 Lt turėtų teismo išlaidų (LR BPK 103-105).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus