Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altera“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka su prašymu patvirtinti pateiktą 2019 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovinčių bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „D. A.“ (toliau – BUAB „Domus Altera“) nuosavybės teise priklausančių statinių likimo ateityje. Pareiškėjos nurodo, kad siekdamos užkirsti kelią bet kokiems ginčams sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Kaip matyti iš pateiktos 2019 m. gruodžio 23 d. taikos sutarties (toliau – taikos sutartis), Kauno miesto valdyba 1994 m. liepos 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ valstybinės žemės sklypą Pramonė pr. 4, Kaunas (toliau – pradinis žemės sklypas), jame esančių ir uždarajai akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ nuosavybės teise priklausančių stalinių eksploatavimui. Uždaroji akcinė bendrovė „Dirbtinis pluoštas“ pradiniame žemės sklype stovinčius stalinius pardavė BUAB „Domus Altera“, o nuomos sutartis buvo pakeista 2007 m. gruodžio 13 d. susitarimu. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi BUAB „Domus Altera“ iškėlė bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos kreditorių susirinkimas nusprendė padidinti esamo įmonės turto vertę ir jį parduoti, todėl pareiškėja savo lėšomis parengė pradinio žemės sklypo detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1256. Detaliuoju planu pradinį žemės sklypą numatyta padalinti į 22 mažesnius žemės sklypus (21 žemės sklypas prie esamų statinių ir 1 laisvos valstybinės žemes sklypas, skirtas nuosavybės teisių atkūrimui). Įgyvendinant detaliojo plano sprendinius BUAB „Domus Altera“ savo lėšomis parengė po pradinio žemės sklypo padalinimo suformuotų naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir įregistravo šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė valstybines žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449 (toliau – nauja nuomos sutartis) dėl po pradinio žemės sklypo padalinimo suformuoto valstybines žemes sklypo, esančio Chemijos pr. 15 D, Kaune (toliau – žemės sklypas). Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. birželio 13 d. ieškiniu BUAB „Domus Altera“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančia naują nuomos sutartį ir įpareigoti BUAB „Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą. Byla buvo išnagrinėta ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieškinys tenkintas iš dalies, nauja nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, ieškinio reikalavimas dėl BUAB „Domus Altera“ įpareigojimo savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą buvo atmestas ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei iš Nacionalinės žemės tarnybos priteista 4 733,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos nurodo, jog siekdamos užkirsti kelią bet kokių ginčų dėl žemės sklype stovinčių ir BUAB „Domus Altera“ nuosavybės teise priklausančių statinių likimo ateityje sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl visų ginčo tarp šalių išsprendimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus). Sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teismui 2017 m. birželio 26 d. pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449; 2) įpareigoti B UAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0116:53, unikalus Nr. 4400-3993-8992, esantį Chemijos pr. 15D, Kaune, pašalinant jame esančius pastatus ir statinius; 3) tuo atveju, jei BUAB „Domus Altera“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,8696 ha žemės sklypo, esančio Chemijos pr. 15D, Kaune, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatus, esančius sklype, ir išregistruoti visas daiktines teises, visus juridinius faktus, susijusius su šiais nekilnojamaisiais objektais, iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš BUAB „Domus Altera“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1416-877/2018 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1135-343/2018 panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449; įpareigojo BUAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0116:53, unikalus Nr. 4400-3993-8992, esantį Kaune, Chemijos pr. 15D, pašalinant jame esančius pastatus ir statinius; atmetė kitą ieškinio dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės BUAB „Domus Altera“ kasacinį skundą, 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria BUAB ,,Domus Altera“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0116:53, unikalus Nr. 4400-3993-8992, esantį Kaune, Chemijos pr. 15D, pašalinant jame esančius pastatus ir statinius, ir šioje dalyje bylą perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-623-413/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo BUAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0116:53, unikalus Nr. 4400-3993-8992, esantį Chemijos pr. 15D, Kaune, pašalinant jame esančius pastatus ir statinius, paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šioje byloje atsakovės kasacinį skundą, padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-449, kuria 35 metams BUAB ,,Domus Altera“ buvo išnuomotas 0,8696 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis Kaune, Chemijos pr. 15D (kadastro Nr. 1901/0116:53, unikalus Nr. 4400-3993-8999), kuriame, kaip nustatyta šioje byloje, esantis pastatas – siurblinė (statyba baigta 1965 metais, fizinis nusidėvėjimas pagal 1999 m. liepos 26 d. nustatytus kadastro duomenis 53 proc.) nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, o sandėlis (statyba baigta 1985 metais, fizinis nusidėvėjimas pagal 1997 m. balandžio 25 d. nustatytus kadastro duomenis 57 proc.) neegzistuoja, negalėjo būti sudaryta, todėl sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449 pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms.

Teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties 2 punkte NŽT duoda sutikimą BUAB „Domus Altera“ perleisti tretiesiems asmenims žemės sklype, esančiame Chemijos g. 15D, Kaunas (toliau – žemės sklypas), registruotus statinius – siurblinę, unikalus Nr. 1996-0032-3668, sandėlį, unikalus Nr. 1996-0032-3598, aikštelę, unikalus Nr. 4400-4069-6724, tvorą, unikalus Nr. 4400-4078-1310 (toliau visi kartu vadinami Statiniais). NŽT taip pat leidžia BUAB „Domus Altera“ arba naujajam Statinių įgijėjui remontuoti ar rekonstruoti esamus Statinius. Taigi taikos sutarties 2 punktu duodamas sutikimas perleisti statinį – sandėlį, nepaisant to, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota aplinkybė, kad sandėlis faktiškai neegzistuoja. pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. CK 1.98 straipsnio, reglamentuojančio daiktus, kaip civilinių teisių objektus, antrojoje dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Neegzistuojantis (sunykęs) nekilnojamasis daiktas negali būti negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai teismas negali tvirtinti sutikimo tokio sunykusio statinio perleidimui.

Taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad statinių savininkas (BUAB „Domus Altera“ arba naujasis Statinių įgijėjas) per 3 metų laikotarpį nuo taikos sutarties įsigaliojimo privalo suremontuoti arba rekonstruoti Statinius. Esant objektyvioms priežastims, šiame punkte nustatytas terminas, šalių susitarimu gali būti pratęstas. Statinių savininkui įvykdžius šiame punkte numatytą įsipareigojimą per nustatytą terminą, NŽT įsipareigoja sudaryti su statinių savininku žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį. Statinių savininkas taip pat turi teisę per šiame punkte nustatytą terminą pirkti žemės sklypą už rinkos kainą, nustatytą pagal NŽT užsakytą individualų vertinimą, patikrintą (NŽT pasirinkimu) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos. Taigai šiuo sutarties punktu įtvirtinamas susitarimas, kad atlikus statinių rekonstrukciją ne aukciono tvarka bus sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Pasisakant dėl šio susitarimo akcentuotina, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019 dėl valstybinės žemės nuomos, 2019 m. vasario 7 d. nutarties 31 punkte išaiškino, kad „teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos. Priešingai aiškinant būtų ne tik nepagrįstai paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad, įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, bet ir pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas, kadangi būtų sudarytos prielaidos asmenims, pirmiausiai vykdantiems ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba, ir siekiantiems statyti statinius valstybinėje žemėje, kurią turėtų teisę nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka, nesąžiningai konkuruoti įgyjant nuosavybės teise valstybės žemėje esančius statinius, kurie yra tokios būklės, kad negali būti naudojami pagal paskirtį, arba (ir) nuosavybės teisę į valstybinėje žemėje esančius statinius įgyvendinant taip, kad taptų neįmanoma naudoti tokius statinius pagal paskirtį, statiniai sunyktų (būtų sunaikinami) ir tokiu būdu būtų įgyjama teisė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti kitus statinius, kai pagal nustatytą teisinį reguliavimą teisę statyti statinius valstybinėje žemėje pageidaujantys įgyti kiti asmenys turi galimybę ją įgyti tik aukcione pasiūlę didžiausią valstybinės žemės nuomos kainą“. Teikiama tvirtinti taikos sutartimi, kuria duodamas sutikimas rekonstruoti statinius bei įsipareigojama atlikus statinių rekonstrukciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, iš esmės paneigiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje priimtas sprendimas ignoruojant teismo pateiktus išaiškinimus dėl žemės sklypo nuomos sudarymo galimybės (CPK 18 straipsnis).

Nustačius, jog egzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jog taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui) ir viešajam interesui (kad valstybės ir savivaldybių turtas būtų valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia užtikrinant visuomenės interesų tenkinimą) teismas atsisako tvirtinti šalių taikos sutartį ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983?6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 579 straipsniu, 582 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altera“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.