Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2024 kovo 21 d. sprendimą Nr. 2D-5580 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VTPSI išnagrinėti galimus pažeidimus, vykdomus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas).

Skunde nurodo, jog atsakovė žinodama, kad statytojas Objekte, rengdamas daugiabučių namų statybos projektą, atlikdamas statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūras ir statybos darbus įvykdė teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nurodytus pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde ir nesiimdamas jokių veiksmų, neteisėtai padeda Objekte statytojui apeiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą, kuris imperatyviai draudžia parduoti butus daugiabučiuose namuose, jeigu daugiabučiai namai statomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas internetiniame tinklalapyje rado du skelbimus (trijų ir keturių kambarių butų), kuriais 2024 metų sausio – kovo mėn. buvo siūloma pirkti butus (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, todėl asmenys įsigiję butus susidurs su paskesniais galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimų padariniais ir negalės tinkamai eksploatuoti butų.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuriame nurodė, jog statyba Objekte vyksta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Inspekcija netinkamai įvertino skunde nurodytus pažeidimus Nr. 1-4 ir Nr. 6-17 ir nepagrįstai atsisakė juos nagrinėti. Pareiškėjo nuomone, atsakovė Objekte nei karto nevertino ir netyrė galimų vykdomų statybos pažeidimų, apie kuriuos ji buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) bei suinteresuotos visuomenės. Inspekcija, gavusi skundus dėl viešojo interesų pažeidimų, privalo juos nagrinėti visais atvejais, nepaisant to, kada buvo pateiktas skundas. Tokia jos pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 31 straipsnio 1 dalyje.

Mano, kad Inspekcija piktybiškai nevykdo teisės aktais jai numatytos statybų valstybinės priežiūros funkcijos. Nurodo, jog Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti skunde nurodytus pažeidimus dėl lifto Nr. 16-17. Nagrinėjamu atveju statytojas, vykdydamas statybą Objekte, pažeidžia reikalavimą įrengti liftą ir diskriminuoja asmenis su judėjimo negalia. Statant trijų aukštų daugiabučius namus, liftas yra privalomas, tačiau statytojas siekia išvengti teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Dėl Inspekcijai 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytų pažeidimų Nr. 5 pareiškėjas nurodo, jog nesant statybos projektu numatytos įrengtos nuovažos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sklypą negali būti vykdomas dviejų daugiabučių namų ((duomenys neskelbtini)) eksploatavimas. Faktas, jog nuovaža bus reikalinga tiek daugiabučio gyventojams, tiek specialiosioms transporto priemonėms privažiuoti. Visgi, minėta nuovaža bus projektuojama nesuformuotame valstybinės žemės sklype/ruože. Tuo pagrindu pareiškėjas vertina, jog nuovaža bus įrengta neteisėtai, t. y. negavus susisiekimo prisijungimo sąlygų ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo bei neparengus statybos projekto.

Dėl Inspekcijai 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytų pažeidimų Nr. 18-19 pareiškėjas pažymi, jog statytojas neteisėtai ir savavališkai įrengė geoterminių gręžinius. Pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė šias aplinkybės, tačiau atsakovė atsisakė nagrinėti šiuos klausimus, nes tai yra ne jos, o Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kompetencija, todėl pagal kompetenciją šį klausimą perdavė nagrinėti minėtai institucijai. Visgi, Inspekcija nurodytus pažeidimus privalėjo nagrinėti ne „geologijos mokslo” kontekste, o pareiškėjo nurodytų statybų srities reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kontekste. Šiuo atveju pažeidimai Nr. 18-19 yra susiję su atstumais nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribų, vertintini kaip viešojo intereso pažeidimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką. Inspekcija nesiaiškino, jog statytojas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-407 patvirtinto „Dėl Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkto ir 19.1. papunkčio nuostatas. Pareiškėjo nuomone, visuomenės interesai buvo pažeisti Objekte statytojui įrengus gręžinius mažesniu (t. y. 2 m) nei teisės akte numatytu 3 m atstumu iki valstybinės žemės sklypo pietinėje sklypo pusėje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ir atitinkamai analogišką pažeidimą statytojas padarė šiaurinėje sklypo pusėje.

Atsakovė VTPSI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas jau anksčiau yra kreipęsis į Inspekcija su prašymais ir skundais dėl Objekte vykdomų statybų, į kuriuos jam buvo pateikti atsakymai.

Pareiškėjas dar 2023 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su prašymu į Inspekcija dėl statybų Objekte. Pareiškėjas kreipėsi dėl Administracijos 2022 m. balandžio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento daugiabučių namų statybai Objekte panaikinimo ir nurodė, jog statinio projekto ekspertizę atlikęs asmuo padarė akivaizdžius teisės aktų pažeidimus, nepagrįstai pripažindamas projekto atitiktį reikalavimams. Inspekcija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2D-22076 pateikė pareiškėjui atsakymą.

Inspekcijoje asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjant asmenų prašymus, skundus Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.

Tvirtina, jog pareiškėjas dėl 2024 m. vasario 12 d. skunde minimų pažeidimų Nr. 1-4 ir Nr. 6-17 į Inspekciją kreipėsi su 2023 m. lapkričio 26 d. prašymu, į kurį buvo atsakyta 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2D-22076. Dėl 2023 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 2D-22076 panaikinimo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6174-979/2024. Tuo pagrindu Inspekcija vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu nenagrinėjo pareiškėjo skunde minimų pažeidimų Nr. 1-4 ir Nr. 6-17.

Dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytų pažeidimų Nr. 5, atsakovė pažymi, jog Sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, kad projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, kelio įrengimo darbai nenumatyti, o jis brėžiniuose pažymėtas kaip esama gatvė, todėl nelaikytinas projekto sprendiniu. Dėl to Inspekcija negali fiksuoti pažeidimo dėl negautų prisijungimo sąlygų ir reikalauti susisiekimo dalies pateikimo. Taigi, Inspekcija konstatavo, kad jos kompetencijos ribose pažeidimų nenustatyta.

Dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytų pažeidimų Nr. 18-19, atsakovė teigia, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą Tarnyba pagal kompetenciją vykdo žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo kontrolę. Todėl Inspekcija Sprendime nurodė, jog pareiškėjo skundo dalį dėl pažeidimų Nr. 18 ir Nr. 19 persiuntė nagrinėti Tarnybai.

Mano, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Inspekcijos skundžiamo Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys jo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, teisinis pagrindas.

Pareiškėjas savo skunde nenurodo ir neįrodo, kokius teisės aktus Inspekcija pažeidė, ar netinkamai nustatė faktines aplinkybes, o tik deklaratyviai teigia, kad Inspekcija savo neveikimu sudaro palankias sąlygas teisės aktų pažeidimams ir ignoruoja viešojo intereso gynimą. Taip pat, jog Inspekcija dėl vidinių resursų trūkumo negali tinkamai vykdyti savo funkcijų.

Pareiškėjas ginčija skundžiamą Sprendimą, ne todėl, kad jis neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio skundo išnagrinėjimo rezultato. Inspekcija savo kompetencijos ribose atlikusi tyrimą ir vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais parengė skundžiamą Sprendimą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, kurios užtikrina visų objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Dėl pareiškėjo skunde reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, atsakovė nurodo, jog tokių reikalavimų patenkinimas, prieštarautų valdžių padalijimo principui, kuomet teismas įsikištų į viešojo administravimo subjekto (vykdomosios valdžios) kompetenciją. Teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 kovo 21 d. sprendimo Nr. 2D-5580 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su prašymu į Inspekcija dėl vykdomų statybos pažeidimų Objekte. Pareiškėjas iš esmės kreipėsi dėl Administracijos 2022 m. balandžio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento daugiabučių namų statybai Objekte panaikinimo ir nurodė, jog statinio projekto ekspertizę atlikęs asmuo padarė akivaizdžius teisės aktų pažeidimus, nepagrįstai pripažindamas projekto atitiktį reikalavimams.

Nustatyta, jog Inspekcija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2D-22076 pateikė pareiškėjui atsakymą.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2D-22076 pateikė skundą teismui. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1056-979/2025 pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriuo prašė atlikti tyrimą dėl Administracijos 2022 m. balandžio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento daugiabučių namų statybai Objekte teisėtumo ir teisės aktais nustatytų statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pažeidimų.

Inspekcija 2024 kovo 21 d. sprendimu Nr. 2D-5580 atsakė į pareiškėjo 2023 m. vasario 12 d. skundą.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu kreipėsi į teismą.

Taigi, šiuo atveju bylos ginčo dalyku yra, ar atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. vasario 12 d. skundą savo turimos kompetencijos ribose ir, ar Sprendimas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – kompetenciją, pareigas ir teises.

Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą, išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūros organizavimą; 7) šiame skirsnyje nurodytų dokumentų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų dėl statybos proceso nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos dėl statybos proceso teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų vykdant statybą: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 11) pranešimų apie statybos pradžią tikrinimą; 12) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus su statybos valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Inspekcija netinkamai įvertino 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytus pažeidimus Nr. 1-4 ir Nr. 6-17.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, dėl skunde nurodytų pažeidimų Nr. 1-4 ir Nr. 6-17 atsisakė juos nagrinėti, kadangi dėl jų jau buvo pasisakiusi 2023 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 2D-22076, kuris apskųstas teismine tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, kreipėsi į teismą, tačiau Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1056-979/2025 jo skundą atmetė.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl asmens pateiktų prašymų/skundų pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo prašymuose/skunduose, o analizuojamas visas prašymo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame prašyme/skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame prašyme/skunde.

Įvertinus pareiškėjo Inspekcijai teiktų skundų turinius nustatyta, jog pareiškėjo skundų formuluotės dėl pažeidimų Nr. 1-4 ir Nr. 6-17 yra tapačios ir grindžiamos iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl galimai vykdomų statybos pažeidimų Objekte. Kitaip tariant, abiejuose skunduose dėl pažeidimų Nr. 1-4 ir Nr. 6-17 nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su Administracijos 2022 m. balandžio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento daugiabučių namų statybai Objekte panaikinimu, t. y. galimais viešojo intereso, valstybės ir savivaldybės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo galimais pažeidimais, taip pat savivaldybių funkcijų vykdymo ir inžinerinės infrastruktūros reikalavimų nesilaikymu, teritorijų planavimo reikalavimų galimais pažeidimais, visuomenės sveikatos saugos reglamentų galimais pažeidimais bei visuomenės informavimo ir dalyvavimo sprendimų priėmime procedūrų galimais neatitikimais. Be to, skunduose keliamas klausimas dėl tų pačių teisės aktų galimų pažeidimų, įskaitant: Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2012 „Viešbučių paskirties pastatai“, Statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2019 „Statinių mechaninis atsparumas ir pastovumas“.

Iš sprendimo priimto administracinėje byloje Nr. eI3-1056-979/2025 matyti, jog Inspekcija 2023 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 2D-22076 (nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. lapkričio 26 d. skundą) nurodė, jog ankstesnio 2022 m. spalio 5 d. pareiškėjo prašymo pagrindu atliko statybą leidžiančio dokumento išduoto Administracijos vykdyti statybai pagal projektą ,,Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ išdavimo teisėtumo prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą. 2022 m. gruodžio 30 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-221230-00200 ir apie patikrinimo rezultatus, t. y., jog buvo nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kadangi su prašymu išduoti statybas leidžiantį dokumentą nepateiktas projekto ekspertizės aktas, pareiškėjas informuotas 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-210. Taip pat Inspekcija 2023 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 2D-22076 nurodė, jog statytojui pašalinus 2022 m. gruodžio 30 d. patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, t. y. statytojo įgalioto asmeniui pateikus 2023 m. sausio 31 d. techninio darbo projekto dalinės ekspertizės aktą, 2023 m. vasario 7 d. pakartotinai buvo atliktas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimas (patikrinimo aktas Nr. SLD-20-230207-00014), kurio metu nustatyta, kad minėtas dokumentas išduotas teisėtai, todėl neliko teisinio pagrindo tęsti statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo procedūros.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai dėl pažeidimų Nr. 1-4 ir Nr. 6-17 yra iš esmės analogiški jau anksčiau pateiktam 2023 m. lapkričio 26 d. skundui, kurį Inspekcija jau išnagrinėjo priimdama 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 2D-22076 ir dėl kurio priimtas Regionų administracinio teismo sprendimas (2025 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1056-979/2025 teismas pareiškėjo skundą atmetė), nėra pagrindo teigti, jog Inspekcija vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, neteisėtai atsisakė nagrinėti skundą šioje dalyje.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad skundai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik vieną kartą. Tai, jog pareiškėjas nėra patenkintas Inspekcijos sprendimais, nesudaro pagrindo iš naujo nagrinėti tų pačių klausimų kiekvieno naujai pateikto skundo pagrindu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl Inspekcijos 2023 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 2D-22076.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Inspekcija, gavusi skundus dėl viešojo intereso pažeidimų, privalo juos nagrinėti visais atvejais, nepaisant to, kada buvo pateiktas skundas. Anot pareiškėjo, tokia Inspekcijos pareiga yra įtvirtinta Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareiškėjo nuomone, ginant viešąjį interesą Inspekcija neturėtų vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Pažymėtina, jog Inspekcija 2023 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 2D-22076 dėl šių argumentų nurodė, jog pagal Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktą, skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, kai dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, todėl informavo, kad dėl statinio projekto ekspertizę atlikusio asmens veiklos patikrinimo prašymas nebus nagrinėjamas. Kaip jau minėta, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 2D-22076 apskundė teismui.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nuovaža iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sklypą bus įrengta neteisėtai, nes ji nėra numatyta statybos projekte, o jos eksploatavimas, pasak pareiškėjo, negalimas be susisiekimo prisijungimo sąlygų, valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir atitinkamo statybos projekto, juolab kad ji būtų projektuojama nesuformuotame valstybinės žemės sklype.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodyto pažeidimo Nr. 5 pažymėjo, kad pareiškėjo minimi kelio įrengimo darbai Objekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniuose nenumatyti, šis kelias Projekto brėžiniuose pažymėtas ta pačia spalva kaip ir (duomenys neskelbtini) gatvė, nežymimas kaip projektuojamas, taip pat nėra įtrauktas nei į projekto bendrųjų statinių rodiklių lentelę, nei į statybos leidimo statinių sąrašą, todėl nelaikytinas projekto sprendiniu ir nevertintinas statybos leidimo, kurį pareiškėjas skundžia apimtyje. Inspekcija Sprendime taip pat nurodė, kad negali fiksuoti pažeidimo dėl negautų prisijungimo sąlygų prie statinio, prie kurio prisijungimas nenumatytas projekto sprendiniuose. Be to, negali reikalauti, jog būtų pateikta susisiekimo dalis, kuomet projekte nėra projektuojami/įrengiami susisiekimo komunikacijų statiniai. Inspekcija Sprendime pažymėjo, jog patikrino IS „Infostatyba“ ir statybą leidžiančių dokumentų susijusių su keliu, kuris minimas pareiškėjo skunde prie pažeidimo Nr. 5, nerado. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjo argumentai dėl tariamo pažeidimo Nr. 5 yra nepagrįsti, nes kaip nurodė Inspekcija Sprendime, nuovaža nebus projektuojama, kadangi ji nėra įtraukta į Projekto sprendinius, ji nėra numatyta statybos leidime ir jai nebuvo išduotos prisijungimo sąlygos.

Taigi, nesant 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytų aplinkybių (dėl pažeidimo Nr. 5), negali būti vertinamos ir jų pagrindu kildinamos teisinės pasekmės, t. y. jei nuovaža nėra projektuojama Objekte, Inspekcija ir neturėjo pagrindo nagrinėti šio klausimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog statytojas neteisėtai ir savavališkai įrengė geoterminių gręžinius. Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. skunde Inspekcijai nurodė šias aplinkybės, tačiau atsakovė atsisakė nagrinėti šiuos klausimus, ir pagal kompetenciją šį klausimą perdavė nagrinėti Tarnybai. Tačiau, pasak pareiškėjo, Inspekcija nurodytus pažeidimus privalėjo nagrinėti ne „geologijos mokslo” kontekste, o pareiškėjo nurodytų statybų srities reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kontekste.

Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. LVAT yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Taip pat pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (LVAT 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016). LVAT savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodytų pažeidimų Nr. 18-19 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Tarnyba pagal kompetenciją vykdo žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo kontrolę. Taigi, tuo pagrindu, Inspekcija nurodytus pažeidimus Nr. 18-19 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybai.

Teismas pažymi, jog Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis Inspekcijos funkcijų sąrašas vykdant statybos valstybinę priežiūrą, pagal kurį Inspekcijai nepriskirta funkcija nagrinėti klausimus, susijusius su žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo kontrole. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad šiuo atveju Inspekcija minėtą klausimą turėjo nagrinėti jo skunde nurodytų statybų sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kontekste, tačiau teismas pažymi, jog 2024 m. vasario 12 d. skunde pareiškėjas, nurodydamas faktines aplinkybes, susijusias su šiuo pažeidimu, konkrečiai rėmėsi tik Aprašo nuostatomis, t. y. teigė, kad Objekte rengiant geoterminius gręžinius bus pažeistos Aprašo 19.1 papunkčio nuostatos (projektuojant ir įrengiant geoterminius gręžinius, turi būti išlaikomi šie minimalūs atstumai: 19.1. žiotys ir kirtavietė nuo gretimo žemės sklypo ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ribos – 3 m). Kitų teisės aktų, kurie šiuo atveju galimai yra pažeisti, pareiškėjas nenurodė. Taigi, tai reiškia, jog pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skundo argumentai (dėl pažeidimo Nr. 18-19) iš esmės grindžiami ne statybos teisės aktų, o žemės gelmių naudojimą reglamentuojančių teisės normų galimais pažeidimais.

Kadangi pareiškėjo 2024 m. vasario 12 d. skunde nurodyti galimi pažeidimai Nr. 18-19 yra susiję su geoterminių gręžinių įrengimu ir jų atitikimu žemės gelmių naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams, jų vertinimas nepatenka į Inspekcijos kompetencijos sritį. Todėl teismo nuomone, Inspekcija Sprendimu pagrįstai perdavė šį klausimą Tarnybai, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą yra kompetentinga institucija šioje srityje.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 kovo 21 d. sprendimas Nr. 2D-5580 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.