Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurama“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 gruodžio 21 d. raštą Nr. 2D-22076 „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 26 d. prašymą (toliau – Prašymas) bei atlikti (duomenys neskelbtini), statinio (-ių) projekto ekspertizės aktą parengusio asmens veiklos patikrinimą, apie patikrinimo rezultatus informuojant pareiškėją.

2.1. Inspekcijai pateikė Prašymą dėl pažeisto viešojo intereso ir prašė kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-220427-00304 daugiabučių namų statybai (duomenys neskelbtini) (toliau – SLD) panaikinimo; atlikti (duomenys neskelbtini), statinio projekto ekspertizės aktą parengusio asmens veiklos patikrinimą bei pripažinti, kad statinio projekto ekspertizę atlikusio ir ekspertizės aktą išdavusio asmens (ekspertizės rangovo) veikla neatitiko teisės aktų reikalavimų; pateikti pareiškėjui susipažinti atlikto patikrinimo išvadą (dėl priimto sprendimo ir dėl tolimesnių veiksmų).

2.2. Raštu atsisakyta nagrinėti Prašymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25¹ straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 1 dalies 8 punktu (skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, kai dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas).

2.3. Inspekcija atsisakydama nagrinėti Prašymą ignoravo akivaizdžius viešojo intereso pažeidimus ir pažeidė Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 1 dalies 8 punkte nurodytą išimtį, t. y. 6 mėn. terminas nėra taikomas skundams (prašymams), kurie yra pateikti dėl pažeisto viešojo intereso, be to, Inspekcija ignoravo Prašyme nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini), statinio techninio darbo projekto (toliau – TDP) ir SLD išdavimo procedūrų pažeidimai atitiko Viešojo intereso gynimo Inspekcijoje tvarkos apraše nurodytus kriterijus ir aplinkybes.

3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjo skundu motyvuodama tuo, kad:

3.1. Pareiškėjas Inspekcijai 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą pateikti dalies projekto brėžinių adresu (duomenys neskelbtini), kopijas, kartu nurodydamas, kad viešo svarstymo su visuomene metu paaiškėjo planuojamo rengti techninio (darbo) projekto sprendiniai, kurie neatitinka statybos ir projektavimo normų bei statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų.

3.2. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 2D-16709 „Dėl projekto“ pareiškėjui nurodė, kad susipažinti su projektu galima kreipiantis į projekto rengėją „UAB Bertauskio projektai“, o prašomą informaciją galima rasti Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje pagal šią nuorodą: https://www.planuojustatau.lt, be to, susipažinti su projektu galima L. Sapiegos g. 12-203, Kaune, atvykimo laiką suderinus su Inspekcijos specialistu.

3.3. Inspekcijoje 2022 m. spalio 6 d. gautas pareiškėjo ir kitų asmenų prašymas, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą dėl SLD panaikinimo prašyme nurodytais pagrindais, siejamais tiek su pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, tiek neva su viešo intereso pažeidimu.

3.4. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) atliko SLD, išduoto vykdyti statybai pagal projektą ,,Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, išdavimo teisėtumo prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą – 2022 m. gruodžio 30 d. surašytas SLD išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-221230-00200 (toliau – Patikrinimo aktas). Inspekcijos Departamentas 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-210 „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas Nr. 210) pareiškėjas, be kita ko, informuotas, kad SLD išduotas neteisėtai, kadangi su prašymu nepateiktas projekto ekspertizės aktas. Raštas Nr. 210 teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo.

3.5. Inspekcijoje buvo gauti ir kiti pareiškėjo pranešimai dėl nuotėkų, purvo ir pan. į kuriuos Inspekcija atsakė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

3.6. Raštu atsakant į Prašymą, pareiškėjui, be kita ko, nurodyta, kad statytojui UAB „Jurama“ pašalinus 2022 m. gruodžio 30 d. patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, t. y. statytojo įgalioto asmeniui pateikus 2023 m. sausio 31 d. Techninio darbo projekto dalinės ekspertizės aktą, 2023 m. vasario 7 d. pakartotinai buvo atliktas SLD išdavimo teisėtumo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad SLD išduotas teisėtai, todėl neliko teisinio pagrindo tęsti statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo procedūros ir vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 1 dalies 8 punkto nuostatomis dėl statinio projekto ekspertizę atlikusio asmens veiklos patikrinimo prašymas nebus nagrinėjamas.

3.7. Pareiškėjui savarankiškas materialines pasekmes sukėlė (sukelia) Raštas Nr. 210, kuriame nurodyta, kokį pažeidimą Inspekcija nustatė ir kokių pareiškėjo nurodomų pažeidimų Inspekcija nenustatė, o aplinkybė, kad pareiškėjas teikė papildomus argumentus, SLD patikrinimų aktų išvadų tai nepakeis – Inspekcijos nustatytas pažeidimas yra pašalintas.

3.8. Raštas parengtas atsižvelgiant į tai, kad SLD teisėtumas jau buvo patikrintas tiriant 2022 m. spalio 5 d. prašymą, SLD patikrinimo aktu nustatytas pažeidimas buvo pašalintas vėliau. Pareiškėjas įgyvendino savo teisę gauti informaciją iš Inspekcijos, o iš skundo turinio akivaizdu, kad išduotu SLD pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, Raštas nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, kadangi pareiškėjo skundo išnagrinėjimas nesukels pareiškėjui jokių materialinių pasekmių ir niekaip nepakeis jo padėties ir jo teisių apimties. Pareiškėjas ginčija Raštą ne todėl, kad jis neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet todėl, kad siekia kitokio Prašymo išnagrinėjimo rezultato.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jurama“ nesutinka su pareiškėjo skundu, tuo pagrindu, kad:

4.1. Teismas gali patikrinti Rašto teisėtumą ir, esant pagrindui, panaikinti, tačiau teismas negali perimti Inspekcijos funkcijų ir įpareigoti Inspekciją atlikti konkrečius veiksmus, todėl reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinami, net jeigu Raštas būtų pripažintas neteisėtu.

4.2. Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo, tačiau neturi tokios pareigos kaip prokuroras, todėl jeigu pareiškėjo nurodyti tariami teisės aktų pažeidimai, išduodant SLD, yra pagrįsti, Inspekcija neturi pareigos kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir prašyti, kad teismas panaikintų ginčui aktualų SLD, be to, išduodant SLD Inspekcija neįžvelgė viešojo intereso pažeidimų.

4.3. Inspekcija atlieka statybos procese atliktų veiksmų teisėtumo patikrą, tačiau neatlieka projekto ekspertizę atliekančių asmenų priežiūros, jų netikrina, nevertina, todėl Inspekcija gali atlikti tik pateiktos projekto ekspertizės vertinimą ir spręsti dėl jos pagrįstumo. Statybos procese dalyvaujančius asmenis atestuoja ir jų veiklą pagal kompetenciją atlieka Lietuvos architektų rūmai ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra, todėl, manytina, kad pareiškėjas dėl projekto ekspertizę rengusio asmens patikrinimo turėjo kreiptis į atitinkamą priežiūros įstaigą, o ne reikalauti, kad šiuos veiksmus atlikti Inspekcija.

4.4. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją nesiekdamas įgyvendinti ar apginti savo teises, o siekdamas viešojo intereso gynimo, atitinkamai, pareiškėjo skundžiamas Raštas negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių pasekmių, todėl ir teismo sprendimas šioje byloje pareiškėjui negali sukelti jokių pasekmių ir negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitais (duomenys neskelbtini) namo butų savininkais Inspekcijai pateikė 2022 m. spalio 5 d. prašymą Inspekcijai kreiptis į teismą dėl SLD išduoto daugiabučių namų statybai adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Prašyme keliami klausimai dėl Projekto sprendinių, susijusių su gaisrine sauga, komunalinių atliekų išvežimu, potvynių rizika, suprojektuota automobilių stovėjimo aikštele.

7. Raštu Nr. 210 pareiškėjas informuotas, kad Inspekcija atliko SLD išdavimo teisėtumo prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad SLD išduotas neteisėtai, kadangi su prašymu išduoti SLD nepatiktas projekto ekspertizės aktas, todėl Inspekcija vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 10 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 7 dalies 3 punktu kreipsis į teismą. Dėl 2022 m. spalio 5 d. prašymą keliamų klausimų, susijusių su gaisrine sauga Rašte Nr. 210 nurodyta, kad pareiškėjui yra atsakyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos departamentas), o dėl kitų keliamų klausimu, atlikus patikrinimą, pažeidimų nenustatyta.

8. Prašymu kreiptasi į Inspekciją prašant Inspekcijos kreiptis į teismą dėl SLD panaikinimo ir nurodoma, kad TDP sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, o SLD išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (iš viso Prašyme nurodyta 16 pažeidimų, susijusių su susisiekimo komunikacijomis, suprojektuotas pravažiavimais ir kelio servitutais, visuomenės supažindinimu su projektiniais pasiūlymais procedūra, priešgaisrine sauga, automobilių stovėjimo vietomis, projektiniais sprendiniais dėl lifto).

9.1. Prašyme nurodyti klausimai nesusiję su Inspekcijos kompetencija, į Prašyme keliamus klausimus, nesusijusius Inspekcijos kompetencija, nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, statinio projektuotojas, pasirašydamas statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

9.2. Statinio projekto sprendiniai, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, tikrinant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, Inspekcijos kompetencijos ribose buvo patikrinti ir pareiškėjas informuotas anksčiau teiktais atsakymais.

9.3. Statytojui UAB „Jurama“ pašalinus 2022 m. gruodžio 30 d. patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, t. y. statytojo įgalioto asmeniui pateikus 2023 m. sausio 31 d. Techninio darbo projekto dalinės ekspertizės aktą, 2023 m. vasario 7 d. pakartotinai buvo atliktas SLD išdavimo teisėtumo patikrinimas (patikrinimo aktas Nr. SLD-20-230207-00014), kurio metu nustatyta, kad SLD išduotas teisėtai, todėl neliko teisinio pagrindo tęsti statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo procedūros.

9.4. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 1 dalies 8 punktu, skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, kai dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Informuojama, kad dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo Inspekcija į teismą nesikreips, o prašymas dėl statinio projekto ekspertizę atlikusio asmens veiklos patikrinimo, nebus nagrinėjamas.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašte pateikta informacija, kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Inspekcija nagrinėjamu atveju turėtų kreiptis į teismą dėl išduoto SLD panaikinimo ir apginti pažeistą viešąjį interesą.

11. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija) nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 9 punkte nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 3 punkte nurodyta, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Minėtos Priežiūros įstatymo nuostatos reiškia, kad pareiškėjai gali kreiptis į Inspekciją dėl statybos patikrinimo atlikimo.

12. Byloje nustatyta, kad dėl SLD pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2022 m. spalio 5 d., Inspekcija atlikusi patikrinimą surašė Patikrinimo aktą, be kita ko, buvo konstatuoti ir pažeidimai – SLD išduotas neteisėtai, kadangi su prašymu išduoti SLD nepatiktas projekto ekspertizės aktas. Atitinkamai pareiškėjas informuotas Raštu Nr. 210.

13. Pareiškėjas teikdamas Inspekcijai Prašymą kartu prašo kreiptis į teismą dėl SLD panaikinimo ir viešojo intereso gynimo. Inspekcija rašte nurodo atlikusi patikrinimus (pagal ankstesnį pareiškėjo skundą), be to, 2023 m. vasario 7 d. pakartotinai buvo atliktas SLD išdavimo teisėtumo patikrinimas (patikrinimo aktas Nr. SLD-20-230207-00014), kurio metu nustatyta, kad SLD išduotas teisėtai, todėl neliko teisinio pagrindo tęsti statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo procedūros. Iš Rašto turinio suprantama, kad Inspekcija atsisakė nagrinėti prašymą vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 1 dalies 8 punktu, be kita ko, nurodydama, kad į pareiškėjo keliamus klausimus jau buvo atsakyta Raštu Nr. 210.

14. Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) 1 dalyje nurodyti atvejai, kai skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų, vienas jų – dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo – jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (8 punktas).

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse ir aiškindamas civilinio proceso teisės normas teigia, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Pažymėtina, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

17. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-340 redakcija) nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos departamentas, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą.

18. Pareiškėjo teigimu, nurodyti pažeidimai daro neigiamą įtaką ir lemia pažeidimus visuomenės gyvenimo kokybei, asmenų sveikatos ir turto saugai, teisėtiems interesams, miesto susisiekimo komunikacijų (gatvių) saugumo užtikrinimui, visuomenės teisei dalyvauti viešajame svarstyme (reikšti pastabas, pranešti apie pastebėtus pažeidimus), todėl Inspekcija turėtų apginti pažeistą viešąjį interesą. Nagrinėjamam atvejo aspektu LVAT yra pažymėjęs, kad laikantis tokios pareiškėjo pozicijos, galima rasti argumentų, kad kiekvienas teisės pažeidimas yra viešojo intereso aprėptyje, tačiau toks platus viešojo intereso apsaugos apimčių vertinimas nedera su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kylančiais teisinio tikrumo bei apibrėžtumo principais, kurie inter alia (be kita ko) suponuoja ir asmens įgytų teisių apsaugos garantijų sistemą. Teisės, įgytos aktyviai dalyvaujant ir kontroliuojant jų įgyvendinimą savivaldos ir centriniams viešojo administravimo subjektams, galėtų būti paneigiamos tik ypatingais, visai visuomenei ar jos daliai reikšmingų teisių ir teisėtų interesų apsaugos pagrindais, kai nesiėmus tokių priemonių nukentėtų konstitucinės vertybės, o visuomenė patirtų esminių ilgalaikių ir (ar) nepataisomų praradimų, varžymų ar žalą (LVAT 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-152-415/2022).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką savo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė, (pareiškėjas gyvenamąją vieną nurodo: (duomenys neskelbtini), o statybos leidimas išduotas adresu (duomenys neskelbtini)), t. y. neįrodė, kad planuojamos statybos turės tiesioginį poveikį pareiškėjui ir skunde teigiami teisės aktų pažeidimai turės įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kurie būtų apginti reikalaujamu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, nurodyta, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas abstrakčiai nurodo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, kartu pateikdamas savo subjektyvų vertinimą, kad SLD išduotas neteisėtai, be to, reikšdamas reikalavimą panaikinti Raštą ir įpareigoti Inspekciją kreiptis į teismą, nenurodė tokių veiksmų įtakos savo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjo netenkina Inspekcijos pateiktas atsakymas, t. y. kelia Rašto atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų reikalavimams klausimą.

21. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. LVAT praktikoje pažymėta, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

22. Teisėjų kolegija laiko, kad, Inspekcija Raštu atsakydama į Prašymą išsamiai ir tinkamai nustatė faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą, išdėstė priežastis, dėl kurių padarė išvadą, kad dėl SLD nesikreips į teismą ir atitinkamai statinio projekto ekspertizę atlikusio asmens veiklos patikrinimo prašymas nebus nagrinėjamas. Byloje nustatyta, jog pagal pareiškėjo skundą Inspekcija atliko statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą ir atitinkamai pareiškėjui pateikė atsakymus, todėl tinkamai įgyvendino Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija ir 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija) nustatytą kompetenciją – atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Raštas savo turiniu ir forma atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti Raštą ir tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui, juolab byloje nustačius, kad pareiškėjas savo subjektinių teisių pažeidimų neįrodė.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija, nepažeisdama VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, išsamiai ir argumentuotai atsakė į Prašymą, t. y. Rašte pateikta informacija yra pakankamai informatyvi, pagrįsta teisės aktų normomis ir aiški, todėl esant nustatytoms aplinkybėms naikinti Rašto nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – Raštą. Nustačius, kad Raštas teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

24. ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į proceso šalių elgesį, ginčo kilimo priežastis ir kitas aplinkybes (40 straipsnio 4 dalis).

25. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai) (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-274-662/2022). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jurama“ iš pareiškėjo prašo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal 2025 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AMP009 ir pagal Swedbank banko išrašą apie 2025 m. sausio 9 d. atliktą mokėjimą 700 Eur sumai.

27. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jurama“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Jurama“ iš pareiškėjo S. G. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.