- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-133-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12656-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- M. Č.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Venckienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroro Lino Gružo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 MGL, t. y. 2250 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 MGL, t. y. 1500 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. Č. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 9 d., apie 14.25 val., daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, teritorijoje, kurioje galioja Kelių eismo taisyklių XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, vairuodamas automobilį „Toyota Prius Plus”, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam, 175 punkto reikalavimus, numatančius, kad pėstiesiems visoje gyvenamojoje zonoje leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi netrukdant transporto priemonių eismui, taip pat, kad pėstieji gyvenamojoje zonoje turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, važiuodamas atbuline eiga daugiabučio gyvenamojo namo kieme įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės transporto priemonių judėjimui skirtu keliu, nebuvo pakankamai atsargus, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, ir vairuojamo automobilio galine dalimi užkliudė ir partrenkė pėsčiąjį K. E., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti ir M. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.
2.1. Nurodo jog pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas M. Č. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183- 628/2023 ir kt.).
2.3. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytus kriterijus bei kitas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl draudimo vairuoti kelių transporto priemones, įvertino netinkamai, nepagrįstai aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybę susiedamas iš esmės tik su eismo įvykio kaltininko neblaivumu. Nors, kaip nustatyta, M. Č. eismo įvykio metu buvo blaivus, o jo įvykio kilimą sąlygojusio KET pažeidimo pobūdis, jo šiurkštumo prasme, gali būti laikomas vertinimo dalyku, tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo M. Č. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus – 2020-2023 metais administracine tvarka dėl KET pažeidimų jis buvo baustas net 43 kartus (iš jų 3 kartus jau po 2023 m. balandžio 9 d. eismo įvykio). Nei viena iš paskirtų baudų, net mažiausia, savalaikiai sumokėta nebuvo. Šios statistikos nekeičia ir realiai nepatikrinami deklaratyvaus pobūdžio M. Č. teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, esą dalį administracinių nusižengimų galėjo padaryti jo vardu registruotu automobiliu (ar automobiliais) pasinaudoję bendradarbiai ar juos nuomojęsi asmenys, kadangi pasirinkdamas tokį pasyvų, kitus pažeidėjus dangstantį elgesio modelį, jis iš esmės prisiėmė visą su tuo susijusią atsakomybę ir pasekmes. Be to, M. Č., kaip vairuotojo, neatsakingumas kelyje neapsiriboja dideliu administracinių nusižengimų skaičiumi. Pastarasis anksčiau jau buvo įvykdęs analogišką – BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, tačiau tą kartą, 2020 metais, išreiškus pasitikėjimą, jo atžvilgiu buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Teisė vairuoti patikima tik asmenims, atitinkantiems griežtus jos įgijimo ir naudojimosi ja reikalavimus, skirtus užtikrinti eismo saugumą keliuose. Akivaizdu, kad šiuo metu M. Č. prie tokių asmenų negali būti priskirtas.
2.4. Nurodyti duomenys charakterizuoja M. Č. kaip asmenį, kuris nevengia pažeisti įstatymu įtvirtintų draudimų, byloja apie didelį jo lengvabūdiškumą ir nesuvokimą galimų pasekmių bei atsakomybės vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį. M. Č. administracinių nusižengimų už KET pažeidimus gausa apibūdina jį kaip nuolat taisykles pažeidžiantį vairuotoją, o ši aplinkybė, kaip matyti iš teismų praktikos, laikoma vienu iš kriterijų, suponuojančiu uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimą. Pabrėžtina, kad BK 68 straipsnio taikymui KET reikalavimų pažeidimo sistemiškumas yra alternatyvus kriterijus eismo įvykio kaltininko neblaivumui ar įvykio kilimą sąlygojusio pažeidimo šiurkštumui. Todėl nuosprendžio teiginys, kad esą šie pažeidimai, aptariamos poveikio priemonės taikymo aspektu, dar turėtų būti ir šiurkštūs ar grubūs, laikytinas neatitinkančiu aukščiau cituotos teismų praktikos.
2.5. Neginčytina aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, taip pat, kad M. Č. jį partrenkė ne gyvenamųjų namų kiemo vaikų žaidimo aikštelėje ar pėsčiųjų take, o būtent automobilių stovėjimo aikštelės ribose buvusiame transporto judėjimui skirtame pravažiavime. Tačiau ši aplinkybė, KET reikalavimų laikymosi požiūriu, nerodo buvus kažkokiam nukentėjusiojo neatsargumui ir tuo pačiu nemenkina M. Č. neatsargių veiksmų vairuojant automobilį. Kaip ir nurodyta kaltinime, visi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, kartu ir jų ribose esančios specialiai transporto priemonių judėjimui ar parkavimui skirtos vietos, yra teritorijos, kuriose galioja KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai. Šiais reikalavimais nustatyta pėsčiųjų teisė netrukdant transporto eismui vaikščioti visa gyvenamojoje zonoje esančia važiuojamąja dalimi, taip pat įtvirtinta ir jų judėjimo pirmumo prieš transporto priemones teisė. Būtent dėl šios priežasties atitinkamu kelio ženklu pažymėtose gyvenamosiose zonose ar joms prilyginamose daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų teritorijose nėra įrenginėjamos pėsčiųjų perėjos.
2.6. Taigi vien aplinkybė, kad nukentėjusysis K. E. buvo partrenktas transporto priemonių judėjimui skirtoje vietoje, kuria jam buvo būtina eiti, kad pasiektų savo namus, neleidžia jo veiksmus vertinti kaip neatsargius ir kokiu nors būdu priežastiniu ryšiu sieti su įvykio kilimu. Duomenų, kad nukentėjusysis atbuline eiga važiavusio M. Č. kelyje sudarė staigią ir netikėtą kliūtį, ar neblaivumo įtakoje atliko kokius nors neadekvačius veiksmus, galėjusius turėti įtakos įvykio kilimui, nėra. Taip pat, sprendžiant aptariamos poveikio priemonės skyrimo klausimą, nuosprendyje buvo nepagrįstai sureikšminta ir nukentėjusiojo K. E. pozicija dėl esą per griežtos kaltintojo prašytos skirti bausmės. Nors tam tikrais atvejais nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltinamojo nubaudimo svarbi, o kartais net gali sudaryti prielaidas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nukentėjusiojo baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties suvokimas yra ribotas, todėl negali lemti taikomos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas neapsiriboja kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų apimtimi, kadangi liečia ne tik juos, bet ir visus eisme dalyvaujančius asmenis.
2.7. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes visumoje su žalingais eismo įvykio padariniais asmens sveikatai, laikytina teisingu ir tikslingu laikinai apriboti M. Č. teisę kaip vairuotojui dalyvauti eisme ir skirti jam 2 metų laikotarpiui BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Laikinas specialiosios teisės atėmimas M. Č. asmenybei bei jo įvykdytai nusikalstamai veikai būtų adekvatus, jo teisių neproporcingai nesuvaržantis sprendimas. Sprendimas, neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, pasitarnautų nepagarbos įstatymui nuotaikų formavimuisi, tuo pačiu neužtikrintų prevencinio tikslo – atgrasyti nuo veiksmų, keliančių grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Visuomenei būtų pasiųsta neteisinga, nebaudžiamumo nuotaikas skatinanti žinia, kad sąlyginai trumpame laikotarpyje eisme padaryti kelios dešimtys taisyklių pažeidimų, periodiškai pasibaigiantys ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais eismo įvykiais su sužalotais žmonėmis, tėra įprasta vidutinio vairuotojo charakteristika, tuo pačiu, kad nuolat KET reikalavimus pažeidžiantys vairuotojai beveik nerizikuoja sulaukti neteisėtumą turinčių užkardyti valdžios institucijų dėmesio, pasireiškiančio uždraudimu tam tikrą laiką vairuoti transporto priemones.
2.8. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. Č. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priimant nuosprendį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam skyrimo tikslingumo.
4. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, M. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi yra formalus pagrindas M. Č. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę.
5. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
6. M. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nuteistasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, sprendimą motyvavo tuo, jog nukentėjusysis neturėjo nuteistajam jokių turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų, M. Č. darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo ir gaunamų pajamų, jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), reikalinga pas jį važinėti. Apylinkės teismas, kaip nustatytą faktinę aplinkybę konstatavo ir tai, jog administracinės nuobaudos buvo skirtos ne tik jam, tačiau ir tam, kas iš jo nuomojo automobilį, o kai iškilo reali grėsmė netekti vairuotojo pažymėjimo, jis pradėjo policijai teikti duomenis apie tai, kas naudodamasis jo automobiliu, padarė administracinį nusižengimą, nors tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra. Taip pat, teismas atsižvelgė į tai, jog M. Č. autoįvykio metu buvo blaivus, neblaivus eismo įvykio metu buvo pats nukentėjusysis. Be to, teismas nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus vertino kaip nešiurkščius ir negrubius. Visgi, pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bylos duomenims apie nuteistojo daromus sistemingus KET pažeidimus, kas, sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kausimą, turi svarbią reikšmę.
7. Kaip matyti iš į bylą pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius pažeidimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, 2023 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, M. Č. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, 2020-2023 metais administracine tvarka buvo baustas 43 kartus (iš jų 3 kartus jau po 2023 m. balandžio 9 d. eismo įvykio), didžioji dalis paskirtų baudų nėra sumokėtos (t. 1, b. l. 136-163).
8. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad esą dalį jam priskiriamų administracinių nusižengimų galėjo padaryti jo vardu registruotu automobiliu (ar automobiliais) pasinaudoję bendradarbiai ar juos nuomojęsi asmenys, visgi, tokių duomenų byloje nėra, o esantys, leidžia daryti priešingas išvadas. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. Č. įvykio metu, savininke nuo 2022 m. gegužės 18 d. įregistruota T. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 107). M. Č. už KET pažeidimus minėtu automobiliu buvo baudžiamas nuo 2022 m. gegužės 21 d. Taigi kaip matyti, už dalį administracinių pažeidimų M. Č. nubaustas kaip transporto priemonę vairavęs asmuo, o ne automobilio savininkas, kuriam siunčiamas pranešimas apie automatiniu būdu užfiksuotus pažeidimus. Be to, kaip matyti iš minėto registro, ne visi administraciniai pažeidimai užfiksuoti automatiniu būdu. Taigi iš byloje esančio registro duomenų analizės darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nesant jokių duomenų apie kitų asmenų neva padarytus administracinius pažeidimus, už kuriuos galėjo būti nubaustas M. Č., išskyrus nuteistojo parodymus, nepagrįstai nuosprendyje konstatavo minėtą aplinkybę. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui tokie duomenys (apie kitus asmenis, nuomos dokumentai ar kiti duomenys) nebuvo pateikti.
9. Be to, M. Č., ne tik eilę kartų buvo baustas administracine tvarka, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. jis buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalotas žmogus. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo, M. Č. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 169-171). Iš jau minėto administracinių nusižengimų registro matyti, jog po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 4 d., vairuodamas automobilį, kliudė lygiagrečiai automobilio tiesiai važiavusį dviratį ir jį apgadino. Taigi įvardinti duomenys charakterizuoja M. Č. kaip asmenį, kuris sistemingai daro KET pažeidimus, už kuriuos eilę kartų baustas administracine tvarka, o ši aplinkybė, kaip matyti iš teismų praktikos, laikoma vienu iš kriterijų, suponuojančiu uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės, į šias aplinkybes, taip pat nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką neatsižvelgė.
10. Neginčytina aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, taip pat, kad M. Č. jį partrenkė ne gyvenamųjų namų kiemo vaikų žaidimo aikštelėje ar pėsčiųjų take, o automobilių stovėjimo aikštelės ribose buvusiame transporto judėjimui skirtame pravažiavime. Tačiau, nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, jog eismo įvykiui taip pat būtų turėję įtakos ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skunde pateiktu KET aiškinimu, jog visi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, kartu ir jų ribose esančios specialiai transporto priemonių judėjimui ar pasistatymui skirtos vietos, yra teritorijos, kuriose galioja KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai. Šiais reikalavimais nustatyta pėsčiųjų teisė netrukdant transporto eismui vaikščioti visa gyvenamojoje zonoje esančia važiuojamąja dalimi, taip pat įtvirtinta ir jų judėjimo pirmumo prieš transporto priemones teisė. Būtent dėl šios priežasties atitinkamu kelio ženklu pažymėtose gyvenamosiose zonose ar joms prilyginamose daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų teritorijose nėra įrenginėjamos pėsčiųjų perėjos. Taigi vien aplinkybė, kad nukentėjusysis K. E. buvo partrenktas transporto priemonių judėjimui skirtoje vietoje, kuria jam buvo būtina eiti, kad pasiektų savo namus, neleidžia jo veiksmus vertinti kaip neatsargius ir kokiu nors būdu priežastiniu ryšiu sieti su įvykio kilimu. Duomenų, kad nukentėjusysis atbuline eiga važiavusio M. Č. kelyje sudarė staigią ir netikėtą kliūtį, ar atliko kokius nors veiksmus, galėjusius turėti įtakos įvykio kilimui, nėra.
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonės, nurodė, jog jo darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo ir gaunamų pajamų, jo tėvas gyvena Riešėje, reikalinga pas jį važinėti. Visgi, pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aplinkybė, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad teismas baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.).
12. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, remiantis kuriomis baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Taigi, įvertinusi padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), sukeltus padarinius (nesunkus sveikatos sutrikdymas), atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, siekiant užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, M. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartas minėtos priemonės taikymui šioje byloje svarbias aplinkybes, nustatytinas minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas – 1 metai.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso išlaidų
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo M. Č. valstybės naudai priteistina 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
15. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, t. y. gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau, kiekvienu atveju, turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Byla apeliacinės instancijos procese buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Kaip minėta, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jo valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2024 m. kovo 5 d.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.