Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo R. K. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22185557976.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas R. K. (toliau – Institucijos) 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22185557976, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal S. Z. pareiškimą, dėl (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), teritorijoje šiukšlinimo.

Pareiškėjas S. Z. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą. Skunde nurodė, kad nesutinka su Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. priimtu nutarimu, kadangi priimtas nutarimas neteisingas dėl aplinkybių, kurios nebuvo patikrintos arba kylant abejonėms išnagrinėtos.

Skunde nurodo, kad yra pateikęs policijai pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) kurios teritorijoje paliktos didelės kartoninės dėžės su buitinėmis atliekomis. Pareiškėjas nurodė, kad šiukšlės sumestos, įsikūrusios įmonės (duomenys neskelbtini) klientų naudojamoje automobiliams statyti teritorijoje. Institucijai pareiškimu nurodė, kad tyčia teršiama teritorija bei, kad su šiuo įvykiu susiję du asmenys, tai V. J., penkių bendrijų ir bendrijų asociacijos vadovu ir su (duomenys neskelbtini), savininku E. L., kurie žinojo apie dėžę, kurioje sukrautos šiukšlės. Nurodo, kad kalti asmenys dėl teritorijos šiukšlinimo jam yra žinomi, todėl jie turi būti atsakingi už neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas pažymi, kad nutarime nurodyta, kad nenustačius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje (Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama, todėl mano, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, atmestinai bei nesutinka su Institucijos nurodymu, kad nuvykus į įvykio vietą pažeidimas neužfiksuotas, kai dėžė yra ir yra joje, esančios šiukšlės, tačiau dėžė nebuvo apžiūrėta ir šiukšlės nebuvo nufotografuotos, tarp kurių buvo rasta dokumentai, patvirtinantys šiukšlių savininkus T. S., R. S., A. S.. Pareiškėjui nustačius savininkus, Institucijai pateikė minėtų asmenų gyvenamųjų vietų adresus. Institucijai pateikė dėžę su šiukšlėmis, tačiau pareigūnai dėžės su joje esančiai daiktais nepriėmėm, todėl sutarė atsiųsti šiukšlių foto el. paštu. Rastų dokumentų kopijas nusiuntė Institucijos tyrėjui R. K. jo tarnybinio elektroninio pašto adresu.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su nurodytų liudytojų, kurie buvo apklausti tyrimo metu apklausa, todėl prašoma Institucijos priimtą nutarimą panaikinti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su S. Z. skunde išdėstytais argumentais. Nurodė, jog skunde pateikti argumentai nepaneigia administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir nėra pagrindo panaikinti priimtą nutarimą, todėl prašoma pareiškėjo skundo netenkinti.

Institucija atsiliepime nurodė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl S. Z. pareiškime nurodyto šiukšlinimo fakto, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje požymių. Administracinio nusižengimo byla ROIK 22185557976 buvo pradėta pagal S. Z. 2022 m. spalio 13 d pareiškimą, dėl šiukšlinimo garažų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)

Pareigūnas atliko šio pareiškimo tyrimą dėl galimo administracinio nusižengimo. Tyrimo metu tikslinant įvykio aplinkybes susisiekė su pareiškėju ir paprašius pateikti vaizdo kamerų įrašą arba šiukšlių nuotrauką, šis paaiškino, kad šiukšlinimo fakto neužfiksavo. Pareigūnui nuvykus į įvykio vietą, pažeidimas užfiksuotas nebuvo, apžiūrėjus įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta, asmenų mačiusių įvykį nenustatyta. Tikslinant įvykio aplinkybes iš pareiškėjo S. Z. buvo paimtas paaiškinimas. S. Z. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas. 2022 m. rugpjūtį tikrindamas garažų kiemus, prie pat vartų pamatė didelę dėžę 40x40x40 cm, kuri buvo pilna prikrauta šiukšlių, atvežtų akivaizdžiai iš namų. Dėžė su šiukšlėmis pareiškėjas buvo radęs ties (duomenys neskelbtini) ir ten pastovėjusi keletą dienų. Vėliau galimai, savininkas patraukė minėtą dėžę, kad ji būtų už kiemų vartų, apie vieną metrą nuo garažo. Toje vietoje statomos įmonės ,,Padangiukas“ įmonės klientų automobiliai. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) savininko susitikti jam nepavyko, kadangi būtų paklausęs dėl rastos dėžės, gal garažo savininkas paliko. Vieta, kurioje buvo rasta dėžė su šiukšlėmis nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kas tiksliai galėjo atvežti šiukšles, jam nėra žinoma. Dėžėje buvo rasta įvairiausių dokumentų, sutarčių priklausančių T. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kuriame matosi ir asmens telefono numeris (duomenys neskelbtini), taip pat mokinio pažymėjimas priklausantis A. S., taip pat rasti kelionių draudimų liudijimai su R. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Tai pranešęs visiems bendrijos nariams apie rastą dėžę su įtarimu, kad tai galėtų būti įmonės (duomenys neskelbtini) kliento atvežta dėžė šiukšlių, jis buvo isteriškai užpultas. V. J. ir E. L., kad jis nepaėmė dėžės. Dėžę pareiškėjo nuvilko visus 80 metrų ilgio antro aukšto kiemu iki laiptų į pirmąjį aukštą, kur yra šiukšlių konteineris, ten buvo dėžės turinys sukraunamas į konteinerį, dėžės apačioje jis rado nemažai, suglamžytų ar suplėšytų dokumentų. Visas dėžės turinys laikomas konteineryje. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo susisiekta su garažų bendrijos pirmininku E. L. asmuo paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybės atvykti iki komisariato apklausai, tačiau atsakys į visus pateiktus klausimas el. paštu. Paklausus piliečio, dėl rugpjūčio mėn. rastos dėžės garažų masyvo teritorijoje su šiukšlėmis išmatavimais 40x40x40, E. L. paaiškino, kad nežino apie kokią dėžę yra šnekama, todėl pakomentuoti negalėjo.

Tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su R. S. ir paaiškinus situaciją, dėl kurios su ja yra bendraujama, ši paaiškino, kad prieš 3-5 metus jos tėvas yra turėjęs viena ar kelis garažus minėtame garažų masyve, tačiau po tėčio mirties kas vyko su garažais tiksliai pasakyti negali (kadangi garažais moteris nesinaudojo). Taip pat moteris paaiškino, kad nežino, kaip galėjo atsidurti kvitai ar kiti dokumentai garažų masyve prie vieno iš bokso durų. Moteris teigia, kad pati niekur nieko nevežė ir nešiukšlino. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su T. S. ir paaiškinta situacija, dėl kurios yra bendraujama su juo. T. S. paaiškino, kad jis jau senai nėra buvęs garaže ir jokių daiktų ten nelaiko, o šiukšlės iš kur galėjo atsirasti, nežino, jų nematė ir situacijos pakomentuoti negali. Iš aukščiau pateikto akivaizdu, kad pareigūnas atlikęs S. Z. pareiškimo tyrimą dėl jo nurodyto šiukšlinimo, ėmėsi visų būtinųjų priemonių kuo išsamiau jį ištirti. Vyko į įvykio vietą, nustatinėjo galimus liudininkus, kurie galėjo turėti reikšmingos informacijos tyrimui, vertino visus byloje esančius duomenis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą, todėl Institucijos manymu priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant šiame įvykyje ANK 366 straipsnio l dalyje sudėties. Aptariamuoju atveju atlikus tyrimą nebuvo nenustatyta asmenų galinčių paliudyti pareiškėjo pareiškime minimas aplinkybes, kad tikrai ta dėžė buvo palikta nurodytoje vietoje. Nenustatyta ir kas ir kada (data ir laikas) paliko minėtą dėžę, ar dėžė buvo palikta tyčia siekiant teršti aplinką. Kad dėžę galimai paliko T. S. yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nes šio fakto niekas nematė ir paliudyti niekas negali. Asmens skunde pateikti argumentai paremti tik prielaidomis nepagrįstomis patikimais ir neginčijamais įrodymais.

Skunde nurodė, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką, kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas; objektyvieji požymiai; subjektas; subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai, jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 18-19 punktai), todėl prašoma S. Z. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjas S. Z. teismo posėdžio metu skunde nurodytus motyvus palaikė, prašo skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad įvykis nebuvo tinkamai ištirtas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, gautas prašymas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 569 straipsnyje nurodyta, kas administracinio nusižengimo byloje laikoma įrodymais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, be kita ko, šio straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas nustatytas ANK 366 straipsnyje, pagal kurį savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybėje tvarkymo ir švaros taisyklės nustato Kauno miesto, gyvenamųjų vietovių teritorijos tvarkymo ir viešosios tvarkos reikalavimus, fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir viešajai tvarkai teritorijoje užtikrinti, nustato Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintos Kauno miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklės. Šiose taisyklėse įtvirtinta, kad žemės sklypų švarą ir tvarką privalo užtikrinti žemės sklypų naudotojai. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys privalo tvarkyti atliekas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir Savivaldybės tarybos patvirtintomis Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis. Buitinės atliekos laikinai privalo būti saugomos sandariuose konteineriuose su uždaromais liukais. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo sprendimu patvirtintos taisyklės, kurių II skyriaus 7, 7.1; 7,2; punktuose nurodyta, kad Teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai). IV skyriaus 13 punkte nurodyta, kad visi komunalinių atliekų turėtojai privalo vadovautis Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis bei minėtose taisyklėse 25.13 punkte nurodyti draudimai, versti ar laikyti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose ir kitur, mesti nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršti aplinką, laikyti prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių.

Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad pagal S. Z. pranešimą (b. l. 12) bei pateiktą pareiškimą (b. l. 13-14) buvo pradėtas tyrimas, tačiau 2022 m. lapkričio 16 d. Institucijos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad nepavykus nustatyti asmenų, kurie galėjo palikti nurodytoje vietoje dėžę su įvairiais daiktais bei čekiais ir sąskaitomis 2022 m. lapkričio 16 d. Institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismui išnagrinėjus pateiktus duomenis, daro išvadą, kad Institucija atliko ANK reglamentuotus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, tyrė ir vertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau Institucijos pareigūnai nebuvo aktyvūs, nerinko būtinus įrodymus nusižengimo sudėčiai (arba jos nebuvimui) nustatyti, netyrė būtinus galimo nusižengimo sudėties požymius ir kitas įrodinėtinas aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog pareiškėjo nurodyti galimi pažeidėjai, t. y. šiukšlėse rasti dokumentai (b. l. 1-25) su nurodytų asmenų pavardėmis nebuvo apklausti bei įspėti už teisingų parodymų davimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas buvo atliktas nevisiškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, kviesdamas į teismo posėdį liudytijus R. S. ir T. S., kurie pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Nustatyta, kad Institucijos tyrėjas 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22185557976, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal S. Z. pareiškimą, dėl to, kad šiukšlinimo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi mano, kad nutarimas neteisingas dėl aplinkybių, kurios nebuvo patikrintos arba kylant abejonėms išnagrinėtos. Taip pat skunde pažymėjo, kad rasti dokumentai su galimai asmenų pavardėmis, kam ir priklausė išmesti daiktai, tai patvirtina pareiškėjo pateikti minėti dokumentai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Institucijos tyrėjo nutarime išdėstyti motyvai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo (nepradėjimo) prieštarauja nurodytiems faktams, kadangi neapklausti nei vienas liudytoja iš pareiškėjo nurodytų.

Teismas konstatuoja, kad Institucijos pareigūnas nesiėmė visų privalomų veiksmų byloje esantiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti liudytojus, atlikti akistatas, eksperimentą, paskirti ekspertizę, gauti specialisto paaiškinimus, fiksuojant tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą. Taigi, šiuo atveju pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos įvykio aplinkybės. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, kadangi tik atlikus papildomus veiksmus ar tyrimą – nustačius faktines įvykio aplinkybes, surinkus objektyvius duomenis, kadangi institucija neišsiaiškino reikšmingų faktų, nesurinko galimų ir privalomų rinkti įrodymų, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, todėl S. Z. skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. Z. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo R. K. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22185557976, panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.