Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Gretai Čiuladaitei, Ievai Janulevičiūtei, vertėjaujant Erikai Vencevičienei, Svetlanai Minakovai, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančios, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2016-03-26 apie 16.58 val., Vilniuje, Šeškinės g. 35, vairuodama automobilį „Volkswagen Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. S. dėl jos atžvilgio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo savo kaltę pripažino iš dalies, nes neneigia, jog buvo apgadintas svetimas automobilis, tačiau nesutinka su protokole nurodytomis aplinkybėmis, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijusi. Nurodė, kad išvažiuodama atbula iš stovėjimo aikštelės, kurioje buvo daug priparkuotų automobilių, ji išlipo iš savo automobilio bei apžiūrėjo pravažiavimą tarp priparkuotų kitų transporto priemonių, po to vėl sėdo ir pravažiuodama stovintį „Peugeot“ kliudė minėtą automobilį. „Peugeot“ nebuvo stipriai apgadintas, nepajuto smūgio, todėl policija nebuvo kviečiama.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, o būtent: gavus pranešimą iš Vilniaus m. OVS apie eismo įvykį buvo nuvykęs į Šeškinės g. 35, Vilniuje. Pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio „Peugeot“ vairuotojas, kuris nurodė, jog pats eismo įvykio nematė, jam apie apgadintą automobilį pranešė įvykio liudininkas. Apžiūrėję automobilį „ Peugeot“, ant jo buvo matyti nežymus apibrozdinimai. Kitame kieme rado stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“ savininko adresu, nuėjus į M. S. butą, buto durų niekas neatidarė. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema bei surašytas tarnybinis pranešimas.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad tarnybos metu dėl eismo įvykio buvo nuvykęs į Šeškinės g., Vilniuje, kur buvo apgadintas priparkuotas automobilis „Peugeot“. Atvykus nurodytu adresu pareigūnai rado stovintį „Peugeot“, netrukus priėjo šios transporto priemonės savininkė bei paaiškino, jog jos kaimynai matė, kaip į stovintį „Peugeot“ atsitrenkė kitas automobilis ir išvažiavo. Buvo nurodytas pasišalinusio automobilio valstybinis numeris, per policijos duomenų bazę nustatė, jog „Vokswagen Sharan“ savininkė gyvena netoli eismo įvykio vietos, kitame daugiabučio namo kieme. Nuvykus į kitą namo kiemą liudytojas matė stovintį aukščiau minėtą automobilį su šviežiais apgadinimo požymiais.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad jį yra automobilio „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė. Nurodė, kad paties eismo įvykio jį nematė, tačiau jai kaimynai pranešė, jog į jos stovintį kieme automobilį „Peugeot“ atsitrenkė kitas automobilis bei išvažiavo. Kaimynai sakė, jog po įvykusio įvykio automobilio „Volkwagen Sharan“ vairuotoja buvo išlipusi bei apžiūrėjo apgadintą automobilį, po to išvažiavo. A. A. teigimu ant „Peugeot“ yra matyti nežymus apgadinimai – bamperio įbrėžimas bei įlenkimas.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad 2016-03-26 dienos metu jis su draugu D. S. bute, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkone rūkė bei tarpusavyje bendravo. Liudytojo teigimu jis išgirdo pašalinį garsą bei matė, kaip daugiabučio namo kieme aikštelėje važiuojantis automobilis „Vokswagen Sharan“ važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį kitą automobilį „Peugeot“. Taip pat, liudytojas matė, kaip iš eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės išlipo vairuotoja, apsižiūrėjo, vėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Draugas D. nutarė su savo mobiliojo ryšio telefonu užfiksuoti pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Tai padarius, buvo paskambinta apgadinto automobilio vairuotojai. Liudytojo teigimu, kontakto (atsitrenkimo) garsas tarp eismo įvykyje dalyvavusių automobilių buvo pakankamai stiprus, nes stovėdamas balkone, tryliktame aukšte, šis garsas buvo gerai girdimas. Po smūgio net automobilio „Peugeot“ kėbulas sujudėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti M. S. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą iš dalies neigė ir tvirtino, kad ji iš eismo įvykio išvažiavo nepajutusi, jog atsitrenkė į svetimą automobilį, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, tačiau tokius jos parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – K. K., D. S., V. Š., M. M., A. A. parodymai, liudytojo V. Š. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Liudytojai K. K. ir D. S. patvirtino, kad jiems stovint bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), balkone, liudytojai matė, kaip kieme aikštelėje važiuojantis atbulas automobilis „Vokswagen Sharan“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot“. Pasak liudytojus, smūgio garsas buvo pakankamai stiprus, nes stovėdami balkone tryliktame aukšte liudytojai gerai girdėjo trenksmą, nuo smūgio net „Peugeot“ kėbulas sujudėjo. Po eismo įvykio vairuotoja (M. S.) išlipo bei apžiūrėjo apgadintą automobilį, po to iš įvykio vietos išvažiavo. Išvažiuojantį iš kiemo automobilį „Vokswagen Sharan“ liudytojas D. S. užfiksavo savo mobiliojo ryšio telefono pagalbą. Liudytojai V. Š. ir M. M. paaiškino, jog gavus pranešimą apie eismo įvykį, jie buvo nuvykę į nurodytą adresą, kieme rado apgadintą automobilį „Peugeot“, pagal duotus požymius buvo nustatyta pasišalinusio automobilio „Vokswagen Sharan“ savininkės M. S. gyvenamoji vieta. Kitame kieme stovėjo minėtas automobilis su šviežiais apgadinimo požymiais. A. A. nurodė, kad po automobilių susidūrimo vairuotoja M. S. buvo išlipusi bei apžiūrėjo apgadintą jai priklausantį automobilį, o po to išvažiavo. Teismo vertinimu, nekilo abejonių, jog 2016-03-26 eismo įvykį sukėlė būtent M. S., netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su M. S. nenustatyta, pati M. S. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas kritiškai vertina M. S. teiginius, jog ji negirdėjo ir nepajuto, jog jos vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį. Aukščiau minėti liudytojai nuosekliai nurodė, jog vairuotoja M. S. po to, kai važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį „Peugeot“, buvo išlipusi bei apžiūrėjusi apgadintą minėtą automobilį bei kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės privalėjo nedelsiant pranešti policijai, arba apgadintos transporto priemonės savininkei, tačiau to jį nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismo manymu, tokie jos parodymai gali būti vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą dėl M. S. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Pažeidėjos M. S. kaltė, įvykdžiusios administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-57161491-16, Bendrojo pagalbos telefono Nr.112 pažymos duomenimis, policijos pareigūno V. Š. tarnybiniu pranešimu bei 2016-03-26 eismo įvykio vietos schema, liudytojų – K. K., D. S., V. Š., M. M., A. A. parodymais, kita bylos rašytine medžiaga.

M. S. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėja baustina.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą pažeidėjai skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;

padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti M. S. galutinę bausmę – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16056918812. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.