Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. S. (toliau - Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimo, kuriuo M. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisė pažeidimų, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2016-03-26 apie 16.58 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl M. S. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-08 nutarimu pagrįstai M. S. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

ATPK 257 str. yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į teismui pateiktą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės kaltės dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

ATPK 256 str. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Nors M. S. savo kaltės, padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nepripažįsta, jos padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2016-04-13 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-57161491-16 (b. l. 1), 2016-03-26 vyr. patrulio V. Š. tarnybinio pranešimo (b. l. 6), 2016-03-26 A. A. paaiškinimo (b. l. 10), 2016-03-29 D. S. paaiškinimo (b. l. 13), 2016-04-06 K. K. paaiškinimo (b. l. 14), fotolentelės (b. l. 17), duomenimis, kurie buvo tinkamai patikrinti pirmos instancijos teismo, vertinant juos kartu su pirmos instancijos teisme liudytojų V. Š., M. M., A. A., K. K., D. S. duotais parodymais, bei pagrįstai pripažinti apeliantės kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo, patvirtinančiais įrodymais. Abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, nepateikė ir apeliantė.

Pareiškėjos argumentai dėl įrodymų vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl M. S. kaltės, padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi visų byloje esančių įrodymų analize, kurių visumą neginčijamai patvirtina apeliantės kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., numatytų administracinių teisės pažeidimų.

Pažymėtina, jog KET 231 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas pažymi, kad M. S. vairuotojo pažymėjimą turi daugiau nei 20 metų, taigi, ji negalėjo nežinoti kelių eismo taisyklėse numatytų vairuotojo pareigų. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantės argumentai, kad jos veikoje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad ji nepastebėjo jokių pažeidimų, negirdėjo automobilių sąlyčio garso, nesuprato, kad įbrėžė A. A. automobilį, laikytini jos gynybine pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo

Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei skundžiamo nutarimo turinį, juos įvertinęs, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apeliantei paskirtos nuobaudos rūšies bei dydžio yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka byloje esančius objektyvius duomenis.

Pagal ATPK 30¹ str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, į tai, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skundo argumentai, kad pareiškėjas neteista, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padariusi, gyvena viena, prižiūri vyresnio amžiaus sergančią motiną, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų dėl M. S. paskirtos nuobaudos rūšies bei dydžio. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra svarbios individualizuojant skiriamą nuobaudą ir teismas į jas atsižvelgia, nustatydamas nuobaudų dydžius. Šios aplinkybės, ATPK 30¹ str. taikymo prasme, neturi esminės reikšmės, kadangi administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių nepakanka pagrįstam ATPK 30¹ str. taikymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimą nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.