Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo I. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimo jo administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje, 163² straipsnio 4 dalyje ir nubaustas subendrinta nuobauda – 4300 Eur bauda su gabentų prekių ir gabenimo priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už tai, kad:2016 m. spalio 18 d. 10.15 val., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono Kaniavos seniūnijoje, pasienio ruože, kelyje (duomenys neskelbtini), tyčia nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno – VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės A. Barausko užkardos vado N. A. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštą per tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto Valstybės sienos tarnybos skiriamaisiais ženklais su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais garsiakalbį liepiant sustabdyti transporto priemonę. Tuo pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktą, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 4 dalis, 13 straipsnio 5,7 dalis, Kelių eismo taisyklių 7, 78 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 4 dalyje.Taip pat I. P., tuo pačiu laiku ir tuo automobiliu, toje pačioje nurodytoje vietoje, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 1800 pakelių cigarečių „NZ-10“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio akcizo ženklais (banderolėmis) ir 1280 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio akcizo ženklais (banderolėmis), viso 3080 pakelių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio akcizo ženklais (banderolėmis), pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekė vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (bazinis nuobaudų dydis 38 Eur), o gabentų cigarečių muitinė vertė sudaro 201,8 MGL (7668.4 Eur). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3. punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 9 punktą, ir tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje.I. P. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimą, prašo sumažinti jam paskirtą baudą.Skunde I. P. pripažįsta ir neneigia, kad padarė šiuos nusižengimus, kad dėl to labai gailisi. Nurodė, kad jis buvo paprašytas už atlygį nuvaryti minėtą automobilį iki Varėnos miesto, sutiko. Bevažiuojant jį pradėjo persekioti automobilis, nesuprato, kad tai pasienio pareigūnai, tik jiems pradėjus lenkti ir jam nuvažiavus į griovį – pamatė, kad tai pareigūnai. Dėl to labai gailisi, teigia, kad jei būtų supratęs, kad ten pareigūnai – tikrai nebūtų bėgęs. Nurodo, kad baudą sumokės, tačiau ji per griežta kaip pirmą kartą padariusiam pažeidimą asmeniui, taip pat nurodo, kad turi tik 1 metukų sūnų, sunku gyventi, todėl prašo į tai atsižvelgti ir sumažinti baudą.Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos vado pavaduotojas majoras M. P. atsiliepimų prašo I. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos nuobaudos švelninimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).I. P. pripažintas kaltu dėl dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje padarymą, įstatymas numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų, o pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 eurų su akcizinių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad neteisėtai pasienio ruožu automobiliu gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršijo 50 minimalių gyvenimo lygių, o stabdomas pasienio pareigūnų nepakluso jų teisėtiems reikalavimams ir nestojo. Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas skirtinų administracinių nuobaudų klausimą, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – kad I. P. baustas administracine tvarka, nedirbantis, teistas, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs, todėl I. P. pagal ATPK 130 straipsnio 4 dalį skyrė 1000 Eur baudą, o pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį – 4300 Eur baudą su gabentų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimu bei jų gabenimo priemonės – automobilio „Audi A6“ konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 4300 Eur dydžio bauda su prekių ir automobilio konfiskavimu. Pažymėtina, kad padaryti pažeidimai šiurkštūs, tokiais juos laiko ir valstybė, nustatydama itin griežtas nuobaudas, tad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės ir visos valstybės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjas I. P. savo skunde nenurodė svarių aplinkybių, dėl ko apeliacinės instancijos teismui būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes paskyrė nuobaudas, kurios ir taip šiek tiek mažesnės nei sankcijose numatyti baudos vidurkiai, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad skyrus dar švelnesnę nuobaudą nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir įvertinus jas, konstatuojama, kad I. P. paskirtos administracinės nuobaudos už atskirus pažeidimus ir subendrinta nuobauda atitinka ATPK įtvirtintus nuobaudų skyrimo principus, yra proporcinga padarytam pažeidimui bei tinkama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimą nepakeistą ir I. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.