Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą pareiškėjai R. A. dėl sprendimo panaikinimo.

atsakovas Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-05-14 sprendimą Nr. 3R-198(AG-141/06-2018).

Skunde Departamentas nurodo, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2018-05-14 priėmė sprendimą Nr. 3R-198(AG-141/06-2018) (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo, išnagrinėjusi advokatės R. A. (toliau – ir pareiškėja) 2018-03-14 skundą dėl viešo administravimo subjekto atsisakymo suteikti informaciją, reikalingą teisinėms paslaugoms teikti, Departamentą įpareigojo pateikti pareiškėjai jos 2018-02-05 užklausime prašomą informaciją iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir Registras). Departamento nuomone, įpareigojimas pateikti Registro duomenis apie pareiškėjos atstovaujamo asmens (kliento) sutuoktinės, t. y. trečiojo asmens M. S., padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus ir M. S. pritaikytas administracines nuobaudas, ar kitas administracinio poveikio priemones už padarytus nusižengimus, yra nepagrįstas.

Departamento vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad advokatas atstovauja atstovaujamąjį asmenį (klientą), kuriam teikia teisines paslaugas, darytina išvada, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte numatyta teisė advokatui gauti atitinkamą informaciją tik apie savo atstovaujamą asmenį (klientą). Advokatas neturi teisės gauti tų dokumentų, kurių neturi teisės gauti jo atstovaujamas asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAĮ) bei Registro nuostatais, pareiškėjos atstovaujamas asmuo negalėtų teisės gauti duomenų iš Registro apie trečiąjį asmenį, kurio duomenis pareiškėja reikalauja pateikti.

Siekdamas apsaugoti duomenų subjekto interesus, Departamentas, kaip pakankamo įrodymo prašomų pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšiui su teisinių paslaugų teikimu (kuomet prašoma pateikti duomenis apie trečiąjį asmenį) nustatyti, prašo pateikti teismo liudijimą ar nutartį, suteikiančią teisę pareiškėjai gauti duomenis apie trečiąjį asmenį. Departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2017-12-19 kreipėsi į Departamentą dėl analogiškos užklausos kitoje byloje ir pateikė teismo nutartį, kurios pagrindu Departamentas išdavė Registro duomenis apie pareiškėjos atstovaujamo asmens (kliento) sutuoktinį.

Komisija priimdama sprendimą nevertino fakto, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje advokatui nesuteikta galimybė gauti trečiojo asmens duomenis. Komisija sprendimą grindė tuo, jog pareiškėja prie užklausimo pridėjo 2018-01-24 Atstovavimo sutartį Nr. RA/24/01/2018/AS, tačiau ši Atstovavimo sutartis sudaryta su pareiškėjos atstovaujamu asmeniu (klientu) A. S., o ne su kliento sutuoktine, todėl Atstovavimo sutartis nėra pagrindas pateikti pareiškėjai sutuoktinės, t. y. trečiojo asmens duomenis. Atstovavimo sutartimi reglamentuota įgaliojimų apimtis tarp pareiškėjos ir jos atstovaujamo asmens (kliento), o ne tarp pareiškėjos ir jos atstovaujamo asmens (kliento) sutuoktinės. Todėl Komisijos argumentas, kad šiuo pagrindu pareiškėja gali gauti duomenis apie trečiąjį asmenį, prieštarauja esamam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai.

Departamentas pažymi, kad siekiant sumažinti biurokratinę naštą, su dalimi Lietuvos Respublikos teismų jau yra sudarytos Duomenų teikimo sutartys iš Registro, šie teismai turi tiesioginę prieigą prie Registro, Registro duomenų teikimo tikslas teismams – teismo kompetencijai priskirtų bylų nagrinėjimas.

Atsakovas, būdamas Registro tvarkytoju, siekdamas tinkamai vykdyti teisės aktus, turėdamas pareigą saugoti duomenų subjektų teises, pateikdamas duomenis apie pareiškėjos atstovaujamo asmens (kliento) sutuoktinę, pažeistų ADTAĮ 5 straipsnyje suformuluotus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, bei kitų minėto įstatymo, Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas.

Pareiškėja R. A. su Departamento skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad, atstovaudama savo kliento A. S. interesus tuo metu inicijuojamoje (o šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje) civilinėje byloje (civ. bylos Nr. e2-7197-838/2018) dėl kliento A. S. buvusios sutuoktinės M. S., tėvų valdžios apribojimo šalių nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu, 2018-02-05 užklausimu kreipėsi į Atsakovą dėl informacijos pateikimo, prašydama pateikti informaciją iš Administracinių nusižengimų registro apie M. S., padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus bei M. S. pritaikytas administracines nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones už padarytus nusižengimus. Prašymas buvo pagrįstas nuoroda apie inicijuojamą civilinę bylą ir turimą informaciją, jog vaiko motina M. S. yra padariusi visą eilę administracinių nusižengimų, o vienas iš pagrindų prašomam tėvų valdžios apribojimui inicijuojamoje civilinėje byloje yra M. S. daromi teisės pažeidimai ir veiksmai, pažeidžiantys tiek nepilnamečio sūnaus S. S., tiek kitų asmenų interesus, keliantys grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui. Prie užklausimo buvo pridėta Atstovavimo sutartis, patvirtinanti faktą, jog pareiškėja atstovauja A. S. interesus, bei nepilnamečio vaiko S. S. gimimo liudijimas, patvirtinantis, jog advokatės atstovaujamasis yra nepilnamečio vaiko tėvas, o asmuo, apie kurį prašoma informacijos – nepilnamečio vaiko motina.

2018-02-09 atsakymu Nr. (6-20) 9R-377 Departamentas atsisakė pateikti pareiškėjai prašomą informaciją iš Registro apie advokatės neatstovaujamo asmens – M. S. administracinius nusižengimus.

Komisija ginčijamu sprendimu įpareigojo Departamentą pateikti pareiškėjai jos 2018-02-05 užklausime prašomą informaciją iš Registro apie M. S..

Pareiškėjos nuomone, Advokatūros įstatymo 48 ir 49 straipsnio normos, kaip ir LR CPK 59 straipsnio norma, reglamentuoja advokato ir jo kliento santykius, tačiau nenumato jokių draudimų advokatui rinkti informaciją ir naudotis kitomis jam įstatymu suteiktomis teisėmis, kad veiksmingai teikti reikiamas teisines paslaugas. Pareiškėja mano, kad Departamentas netinkamai ir pernelyg siaurai aiškina Advokatūros įstatymo 44 straipsnio normas.

Pareiškėja nurodo, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos - tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčiu dokumentu rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylu procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus. Advokatūros įstatymo 44 straispnis aiškiai įtvirtina advokato teisę rinkti teisinėms paslaugos teikti reikiamą informaciją (duomenis) (tame tarpe net ir sudarančią asmens ypatingus duomenis), neapibrėžiant subjektų rato, t.y. neapsiribojant tik advokato kliento duomenimis, kuriuos advokatui gali pateikti pats jo klientas.

Pareiškėjos nuomone, Advokatūros įstatyme įtvirtinta advokato teisė gauti veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, dokumentus, yra praktiškai neribojama, kai advokatas renka informaciją apie savo atstovaujamą asmenį, bei ribojama, kai informacija yra renkama apie trečiąjį asmenį – tuomet advokatas privalo papildomai pateikti ir duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, o advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, gali būti motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Tačiau Departamentas, netinkamai traktuodamas esamą teisinį reglamentavimą, susijusį su advokatų veikla, nepagrįstai siaurina advokatų teisių apimtį. Efektyvus teisinių paslaugų teikimas apima tiek kliento interesų tinkamą atstovavimą ir jo interesų gynimą ginčuose, kurie jau yra persikėlę į teismą ir advokato atstovaujamai šaliai yra procesinės galimybės pasinaudoti teismo pagalba renkant reikiamus duomenis jau vykstančioje byloje, tačiau taip pat įgalina advokatą ikiteisminėje ginčo stadijoje padėti savo klientams tinkamai įvertinti susidariusią faktinę – teisinę situaciją, nuspręsti dėl jų pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdo, taktikos parinkimo ir pan., ir tokiems sprendimams priimti ir efektyvioms teisinėms paslaugoms suteikti neretai yra reikalinga surinkti papildomus duomenis (kurių advokato klientas neturi ir neturi galimybės savarankiškai gauti). Tokiu atveju įstatyme yra numatyta advokato teisė reikiamą informaciją gauti iš duomenis valdančio subjekto, advokatui atitinkamai pagrindus, koks yra ryšys tarp prašomos suteikti informacijos ir advokato teikiamų teisinių paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundu teismui Departamentas prašo panaikinti Komisijos 2018-05-14 sprendimą Nr. 3R-198(AG-141/06-2018), kuriuo Departamentas buvo įpareigotas nustatyta tvarka pateikti advokatei R. A. (pareiškėja) 2018-02-05 užklausime prašomą informaciją: informaciją iš Registro apie M. S. padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus bei M. S. pritaikytas administracines nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones už padarytus nusižengimus.

Iš prie administracinės bylos prijungtos Komisijos bylos Nr. AG-141/06-2018 medžiagos nustatyta, kad:

2018-02-05 užklausimu (Komisijos bylos medžiagos b.l. 3) advokatė R. A. (pareiškėja), vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, paprašė Departamento pateikti informaciją iš Registro apie M. S. padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus bei M. S. pritaikytas administracines nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones už padarytus nusižengimus. Prie užklausimą Departamentui pareiškėja pridėjo 2018-02-24 atstovavimo sutartį Nr. RA/24/01/2018/AS su A. S. ir S. S. gimimo liudijimą (Komisijos bylos medžiagos b.l. 22, 23).

2018-02-09 sprendimu Nr. (6-2)9R-377 (Komisijos bylos medžiagos b.l. 5) Departamentas pateikti prašomą informaciją atsisakė.

Taigi, iš esmės ginčas byloje yra kilęs dėl Departamento 2018-02-09 sprendimo Nr. (6-2)9R-377 teisėtumo ir pagrįstumo bei Departamento pareigos teikti pareiškėjai prašomą informaciją. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai (šiuo atveju Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pirmiausia būtina įvertinti šio sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Departamentas 2018-02-09 sprendimą Nr. (6-2)9R-377 pagrindė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) 5 straipsnio 1, 2, ir 4 dalių nuostatomis, Advokatūros įstatymo 48 straipsniu ir 49 straipsnio 1 dalimi bei Civilinio proceso kodekso (CPK) 59 straipsniu. Savo sprendimą atsisakyti pateikti pareiškėjai prašomą informaciją motyvavo tuo, jog Departamentas duomenis apie advokato prašyme nurodytus trečiuosius asmens gali teikti su prašymu pateikus trečiųjų asmenų raštiškus sutikimus dėl jų asmens duomenų teikimo arba pateikus CPK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytą teismo liudijimą, pagrindžiantį prašomų duomenų poreikį bylos nagrinėjimui.

ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-07-16) 5 straipsnio įtvirtinančio asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) toks tvarkymas yra būtinas darbo ar valstybės tarnybos tikslais duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų nustatytais atvejais; 3) reikia apsaugoti duomenų subjekto arba kito asmens esminius interesus, kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo dėl fizinės negalios arba yra neveiksnus; 4) asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų. Šie asmens duomenys negali būti teikiami trečiajam asmeniui be duomenų subjekto sutikimo; 5) duomenų subjektas asmens duomenis paskelbė viešai; 6) įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti; 7) jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme; 8) įstatymai įpareigoja duomenų valdytoją tvarkyti tokius duomenis. Asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti. Išsamūs duomenys apie asmenų teistumą gali būti tvarkomi tik Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka (ADTAĮ 5 str. 4 d.).

Advokatūros įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-05-25) 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

CPK 59 straipsnyje įtvirtinta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamento sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjai prašomą informaciją yra nepagrįstas, t.y. jam nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą. Be to, sprendimo pagrindimas ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nedetalizuojant šių normų, nors pvz.: ADTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti 6 asmens duomenų tvarkymo pagrindai, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti net 8 draudimo tvarkyti ypatingus asmens duomenis pagrindai, taip pat laikytina netinkamu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimu. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Anksčiau šiame teismo sprendime išdėstyti motyvai suponuoja išvadą, kad Departamento 2018-02-09 sprendimas Nr. (6-2)9R-377 yra neteisėtas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Šioje byloje ginčijamu Komisijos sprendimu Departamentas buvo įpareigotas nustatyta tvarka pateikti advokatei R. A. (pareiškėja) 2018-02-05 užklausime prašomą informaciją: informaciją iš Registro apie M. S. padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus bei M. S. pritaikytas administracines nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones už padarytus nusižengimus.

Taigi, byloje spręstinas klausimas dėl Departamento pareigos teikti pareiškėjai Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu prašomus duomenis apie M. S. padarytus administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus).

Departamentas nurodo, jog būdamas Registro tvarkytoju, teikiančiu duomenis iš Registro, privalo užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, vadovaujantis aiškiais ir skaidriais įstatymų nustatytais tvarkymo reikalavimais, kaip to reikalaujama ADTAĮ 3 straipsniu.

ADTĮ (redakcija, galiojusi nuo 201701-01 iki 2018-07-16) 3 straipsnyje reglamentuojami asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Šio Straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal įstatymo 6 straipsnį asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 8 punktas įtvirtina principą, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi valstybės informacinių išteklių atvirumo principu, kuris reiškia, kad sudaromos palankios sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims pakartotinai panaudoti informaciją, kurią valdo institucijos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, neatsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų teisėtos veiklos tikslus ir teisinę formą. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir, atsižvelgiant į registro steigimo tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir (arba) registro nuostatuose nustatyta tvarka <...> teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys <...> teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir jų kopijų <...> teikimą gavėjams gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai.

Administracinių nusižengimų registro (Registras) paskirtį, Registro valdytoją, tvarkytojus, jų teises ir pareigas, Registro duomenų teikimą ir naudojimą, Registro duomenų saugą, reglamentuoja Administracinių nusižengimų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-28 nutarimu Nr. 1278 (Registro nuostatai).

Registro nuostatų 41 punkte yra nustatyta, kam gali būti teikiami Registro duomenys. Registro nuostatuose įtvirtintas sąrašas nėra baigtinis. 41.7 punkte nustatyta, kad Registro duomenys gali būti teikiami kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams, turintiems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę gauti Registro duomenis.

Pareiškėja, kreipdamasi į Departamentą dėl duomenų pateikimo, vadovavosi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatų taikymą ir jo taikymo ryšį su anksčiau aptartomis ADTAĮ 2 ir 3 straipsnių, nuostatomis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 ir 27 straipsnių, Registro nuostatų 41.7 punktų nuostatomis.

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) nustato advokato teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

Teismai, aiškindami šią įstatyminę nuostatą yra išaiškinę, kad advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (pvz. LVAT 2012-11-28 nutartis Nr. A492-2719/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (pvz. LVAT 2016-05-16 nutartis Nr. A-1217-662/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia (lot. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją. Konstitucinio Teismo taip pat pažymėta, jog pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (pvz. Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (pvz. LVAT 2018-08-22 nutartis Nr. eA-1509-520/2018).

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją (pvz. LVAT 2012-11-05 nutartis Nr. A442-2655/2012). Teismas pažymi, kad ši teisės norma nėra skirta tiesiogiai advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) ar konkrečią bylą nagrinėjančio teismo teisiniams santykiams su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentuoti. Advokato, šiuo atveju pareiškėjo, interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo pareigos suteikti atstovaujamam asmeniui kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informaciją tik apie jo atstovaujamą asmenį. Todėl aplinkybė, jog pareiškėjas prašo informacijos ne apie jo atstovaujamą asmenį, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar prašymas yra pagrįstas pareiškėjos teikiamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. ar prašoma gauti informacija yra būtina advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas.

Įvertinus Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, teismų praktiką darytina išvada, kad advokato, užtikrinančio atstovaujamojo teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą, susijusią ne tik su tinkamu atstovavimo teismo procese, bet ir rengiantis teisminiam procesui, teisė gauti reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų yra kildinama iš Advokatūros įstatymo, reglamentuojančio advokato profesinę veiklą. Departamento argumentas, kad teismas gali išsireikalauti bylai reikalingus duomenis, nepaneigia advokato teisės šiuos duomenis rinkti pačiam. Departamento nurodyti Civilinio proceso kodekso straipsniai reglamentuoja įrodymų (duomenų, informacijos) rinkimą vykstant civiliniam teisminiam procesui - teismas padeda proceso šalims gauti įrodymus tuo atveju, kai jos negali pačios tai padaryti (CPK 179 str. 2 d.). Tačiau, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė gauti duomenis, kurie reikalingi tinkamam pasiruošimui civilinės bylos iškėlimui (ikiteisminė teisinių paslaugų teikimo stadija). Atitinkamai teismas daro išvadą, kad Departamentas nepagrįstai susiaurina Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos aiškinimą ir daro teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pagal aptariamą įstatyminę nuostatą advokatui nustatyta teisė gauti atitinkamą informaciją tik apie savo atstovaujamą asmenį.

Iš pareiškėjos Departamentui adresuoto 2018-02-05 prašymo turinio matyti, kad ji nurodė duomenų naudojimo tikslą – kliento A. S. interesų atstovavimas inicijuojamoje civilinėje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo; gavimo pagrindą – M. S. daromi teisės pažeidimai, pažeidžiantys nepilnamečio sūnaus S. S. interesus bei keliantys grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui (nurodytas teisinis pagrindas – Advokatūros įstatymo 44 straipsnis), prašomų duomenų apimtis – informacija apie M. S. padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus bei jai pritaikytas administracines nuobaudas ar kitas administracinio poveikio priemones. Pareiškėja prie prašymo pridėjo atstovavimo sutarties kopiją; nepilnamečio S. S. gimimo liudijimo kopiją. Vertinant pareiškėjos prašymo turinį ir jos pateiktus priedus, spręstina, jog pareiškėja jame nurodė tinkamą ir pakankamą informaciją, įrodančią prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Pagal Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. M. S. elgesio vertinimas dėl galimai daromų teisės pažeidimų, yra tiesiogiai susijęs su CK įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų taikymu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto darytina išvada, kad Komisija 2018-05-14 sprendimu Nr. 3R-198(AG-141/06-2018) teisėtai ir pagrįstai įpareigojo Departamentą pateikti advokatei R. A. 2018-02-05 prašomus duomenis. Atitinkamai Departamento skundo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.