- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-412-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05587-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- D. A. A.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-412-253/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-05587-2012-1)
2013 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. A. A., tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti rekonstruoto ūkinio pastato dalis, nugriaunant pristatytus medinę malkinę bei garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010-05-06 atliktas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos patikrinimas ir nustatytas savavališkos statybos faktas, surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100506-00006 ir savavališkos statybos sustabdymo aktas Nr. SSU-30-100506-00006, kurių atsakovė neskundė ir neginčijo juose nustatytų aplinkybių. 2010-11-09 ieškovė gavo atsakovės prašymą dėl leidimo įsiteisinti savavališką statybą. Ieškovė 2010-12-28 raštu informavo atsakovę apie atsiradusią galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, kreipiantis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. 2011-05-31 Neringos savivaldybės administracija raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą leisti atsakovei įteisinti savavališką statybą sudarius žemės sklypo nuomos sutartį bei parengus sklypo detalųjį planą. Atsakovė jau nuo 2010-10-01 galėjo realizuoti teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-23 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą bei priteisė iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. A. A. naudai. Teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-886-122/2012 duomenų nustatė, kad su analogišku ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą ir 2011-07-01. Išnagrinėjus minėtą civilinę bylą teismas 2012-01-25 nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog įstatymo leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovė gali šia tvarka pasinaudoti. Ieškovė šios teismo nutarties įstatymo nustatyta tvarka neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovė, pakartotinai kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos civilinės bylos Nr. 2-886-122/2012 nagrinėjimo metu, ieškinį grindžia tais pačiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartyje nurodytos aplinkybės nėra pasikeitusios: 2010-07-02 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas, t. y. numatyta statytojo teisė nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, nėra pasibaigęs ir atsakovė dar gali ja pasinaudoti, todėl nėra pagrindo priimti sprendimą ir įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius (LR CK 1.123 str. 1 d.). Teismas vertino, kad vadovaujantis LR CPK 297 str. 2 d. ieškovė nepašalino aplinkybių, kurios buvo pagrindas palikti ankstesnį ieškovės ieškinį nenagrinėtą, minėta, jokių naujų aplinkybių nenurodė, naujų įrodymų nepateikė, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašo panaikinti 2012-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 civilinėje byloje Nr. 2-886-122/2012 priimtoje nutartyje, kuria inspekcijos ieškinys atsakovei D. A. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo paliktas nenagrinėtu, nurodytais teisiniais argumentais. Ieškovės nuomone, šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo argumentai ieškinio atžvilgiu formuluojami visiškai nepaisant to, kad iš esmės analogiškus argumentus to paties ieškinio atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-19 civilinėje byloje Nr. 2S-999-123/2012 pripažino teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-19 nutartyje pateiktas iš esmės naujas ir visai kitas tų pačių aplinkybių vertinimas, tuo pačiu darantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartyje pateiktus argumentus teisiškai nereikšmingais. Mano, kad vadovavimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 priimtos nutarties motyvais, remiantis tik tuo, kad ji nebuvo skundžiama ir yra galiojanti, išreiškia tik formalų teisingumo vykdymo aktą. Mano, kad teismas, palikdamas inspekcijos ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, neįvertino, kad atsakovei 2010-05-06 surašytas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos pašalinimo aktas buvo priimti dar iki atsakovės kreipimosi dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra jau buvo prasidėjusi, todėl nebuvo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustatytos teisės normos dalies, draudžiančios šalinti savavališkos statybos padarinius. Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusi Statybos įstatymo 28 str. 3 d. redakcija inspekcijai numatė tik vieno iš dviejų alternatyvių sprendimų priėmimo galimybę. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovei 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Sutinka su skundžiamoje nutartyje dėstomais motyvais. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-999-123/2012 teismas sprendė ginčą dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės ieškinį kaip paduotą nesilaikant tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Taigi racio decidendi ir teisinis pagrindas nėra tapatūs. Skundžiama nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu ne LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o LR CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu. Nesutinka, kad teisingumas vykdomas tik formaliai. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas yra ne Statybos įstatymo taikymas, o LR CPK 296 str. ir 297 str. normų taikymas bei aiškinimas. Nurodo, kad gali ir siekia savo iniciatyva įteisinti savavališką statybą, kuri egzistuoja nuo 1956 m.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Ieškovė pakartotinai kreipdamasi į teismą su ieškiniu jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos civilinės bylos Nr. 2-886-122/2012 nagrinėjimo metu, nenurodė, ieškinį grindžia tais pačiais įrodymais. Mano, kad skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Iš atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-886-122/2012 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatytos toliau paminėtos faktinės aplinkybės. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-886-122/2012, vertinant, kad įstatymo leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovė gali šia tvarka pasinaudoti, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei D. A. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo paliktas nenagrinėtu LR CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu 2012-01-25 nutartimi. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-4561-323/2012 (proceso Nr. 2-06-3-02346-2012-1) buvo sprendžiamas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-02-24 teismui pateikto ieškinio atsakovei D. A. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priėmimo klausimas. Minėtoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-01 nutartimi konstatavo, kad esant nepasibaigusiam Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nurodytam terminui, ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu atsisakė ieškinį priimti. Taigi iš esmės nustatytos tos pačios aplinkybės kaip ir minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartyje. Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-19 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas nesutiko, kad esant nepasibaigusiam Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nurodytam terminui, ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir konstatuota, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 nutartimi netinkamai taikytos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą, neįvertinta, kad atsakovei 2010-05-06 surašytas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos sustabdymo aktas buvo priimti dar iki atsakovės kreipimosi dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra jau buvo prasidėjusi, todėl nebuvo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustatytos teisės normos dalies, draudžiančios šalinti savavališkos statybos padarinius.
Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-03-01 atsisakius priimti ieškinį šis kartu su priedais buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7145-323/2012 (proceso Nr. 2-06-3-02346-2012-1) nustatė ieškovei terminą pateikti teismui grąžintą ieškinį ir jo priedus, kad teismas galėtų iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė teismui jai sugrąžintą ieškinį, tačiau jo pagrindu iškelta nauja civilinė byla Nr. 2-7904-563/2012. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7145-323/2012 (proceso Nr. 2-06-3-02346-2012-1) 2012-05-22 priimta nutartis, kuria, atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-7904-563/2012 jau išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir byla iškelta, atsisakyta toliau spręsti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsakovei D. A. A., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priėmimo klausimą, kadangi teisme jau iškelta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.
Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad ieškovės ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje yra logiška procesinių veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-7145-323/2012 (proceso Nr. 2-06-3-02346-2012-1) tąsa. Konstitucijos 109 str. 1 d. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 str. 1 d. teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15, 2007-10-24 nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-01-21 nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas atskiruoju skundu skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-886-122/2012 priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartimi ir taip nepagrįstai neatsižvelgė į šiuo atveju reikšmingą minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-19 nutartį (apeliacinės instancijos teisme civilinės bylos Nr. 2S-999-123/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės su kurių pasibaigimu siejama ieškovės kreiptis į teismą (statytojo teisė nustatyta tvarka savo noru kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo) neišnyks ir po 2012-12-31, kadangi tai numato Statybos įstatymo 28 str. 4 d.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad netinkamas proceso teisės normų aiškinimas ir pritaikymas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą, o tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.