- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-999-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02346-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- D. A. A.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-999-123/2012
Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-02346-2012-1) Procesinio sprendimo kategorijos
2012 m. balandžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. A. A., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-02-24 kreipėsi į teimą, prašo teismo įpareigoti atsakovę per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius reikalavimų – įpareigoti atsakovę per 1 mėn. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-01 nutartimi atsisakė priimti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir kartu su priedais grąžino ieškinį padavusiam asmeniui teismui konstatavus, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovė dar gali šia tvarka pasinaudoti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. XI-992 „Dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas, t. y. esant nepasibaigusiam Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta procedūra, reglamentuojanti Inspekcijos atliekamus veiksmus, netaikoma tiems atvejams, kai pirmiau surašomas savavališkos statybos aktas ir tik po to statytojas kreipiasi dėl padaryto pažeidimo įteisinimo arba iš viso to nedaro. Kai statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija konstatuoja savavališkos statybos faktą ir surašo savavališkos statybos aktą, prasideda savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Teismas neįvertino, kad atsakovei 2010-05-06 surašytas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos sustabdymo aktas buvo priimti dar iki atsakovės kreipimosi dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra jau buvo prasidėjusi, todėl nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės normos dalies, draudžiančios šalinti savavališkos statybos padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip paduotą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad „jeigu statytojas nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka“.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nepasibaigusiam Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, ieškovė neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatoma statytojo teisė nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31, atlikus statybos darbus, kurie pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį vertinami kaip savavališki, kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl savavališkos statybos įteisinimo, ir draudžia tokiais atvejais surašyti savavališkos statybos aktą, tačiau Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta procedūra, reglamentuojanti Inspekcijos atliekamus veiksmus netaikoma tiems atvejams, kai pirmiau surašomas savavališkos statybos aktas ir tik po to statytojas kreipiasi dėl padaryto pažeidimo įteisinimo arba iš viso to nedaro. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad kai statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija konstatuoja savavališkos statybos faktą ir surašo savavališkos statybos aktą, prasideda savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, kuri reglamentuota Statybos įstatymo 28 straipsnyje bei statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827. Inspekcija, nustačiusi atsakovės D. A. A. savavališkos statybos faktą savavališkos statybos aktu pirmiau nei atsakovė tai deklaravo, kreipdamasi dėl statybos įteisinimo, negalėjo nutraukti pradėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-01 nutartimi netinkamai taikė Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, neįvertino, kad atsakovei D. A. A. 2010-05-06 surašytas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos sustabdymo aktas buvo priimti dar iki atsakovės kreipimosi dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra jau buvo prasidėjusi, todėl nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės normos dalies, draudžiančios šalinti savavališkos statybos padarinius.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.