Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. V., jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovams G. D., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aldonai Paplauskienei ir Alytei Mačiuvienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Elenai Gudavičienei, trečiajam asmeniui J. S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams G. D., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam asmeniui J. S. K. dėl daiktinių teisių nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė M. V. kreipėsi į teismą prašydama teismo pripažinti negaliojančiais 2002-05-16 archyvo pažymėjimą (išrašas iš ūkinių knygų) Nr. V10-523-D, 2002-05-17 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno pažymą (Apylinkės seniūnijos pažymėjimas) Nr. 176, 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje M. V. nurodė, kad po motinos O. D. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą motinai priklausantis namas viešame registre registruotas brolio G. D. vardu, nurodant jo daiktinių teisių registravimo pagrindus: 2002-05-16 išrašą iš ūkinių knygų Nr. V10-523-D, 2002-05-17 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno pažymą Nr. 176, 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Viešame registre Kauno apskrities archyvo 2002-05-16 Archyvo pažymėjimas Nr. V10-523-D yra G. D. daiktinių teisių įgijimo pagrindas, kuriame nurodyta, jog 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas D. G., A. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta gyvenamasis namas (1947 m.), tvartas (1950 m.) priemenė lentų (1947 m.). Skiltyje „papildomos žinios“ įrašyta: „Namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išd. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių notarinės kontoros, D. gyvena T. km., Nr. 525, knyg. Nr. 10“. Taigi, G. D. nuosavybės teisių įgijimo pagrindu laikytas O. D. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris aiškiai prieštarauja nurodyto dokumento turiniui. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno 2002-05-17 pažyma Nr. 176, kurioje įrašyta, jog pagal „ūkinę knygą Nr. 19, namų ūkio Nr. 824, Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime G. D. vardu registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 kv. m., iš jų gyvenamas plotas – 78,59 kv. m., viralinė, malkinė, tvartas, 3 ūkio pastatai, kluonas. Minėti pastatai G. D. priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis“. Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūno bei komisijos 2002-05-20 surašytame statinio pripažinimu tinkamu naudoti akte nurodyta, jog išvardyti bei kiti kartu pastatyti statiniai atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Ieškovės teigimu, pagal (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių valstybinės notarinės kontoros notarės Reginos Ališauskienės O. D. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 577, G. D. statinių savininku netapo, kaip kad nurodyta 2002-05-16 išraše iš ūkinių knygų Nr. V10-523-D, todėl yra neteisėta ir 2002-05-17 Palomenės seniūno pažyma Nr. 176, nes joje nenurodytas G. D. nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Gyvenimas O. D. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame ūkyje G. D. pagal įstatymą jokių teisių nesuteikė. Ieškovės vertinimu, G. D., nebūdamas žemės sklypo ir statinių savininku, pristatymo būdu daiktinių teisių įgyti negalėjo, juo labiau, kad ir viešame registre gyvenamojo namo, tvarto, ūkio pastato statybos metai nurodyti 1980 m., kuomet broliui buvo 16 metų, t. y. jis buvo nepilnametis O. D. šeimos narys, o viralinės ir kiemo statinių statybos metai nurodyti 1950 m., kuomet G. D. net nebuvo gimęs, todėl ir administracinis aktas neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė daro išvadą, kad G. D. daiktinių teisių registravimo pagrindai pripažintini neteisėtais.

Teismo posėdžio metu ieškovė M. V. ir jos atstovė advokatė Rita Petručionytė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas G. D. yra jos brolis, o trečiasis asmuo J. S. K. – jos sesuo. Jų motina O. D. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, buvo palikusi broliui G. D., tačiau 2007-09-06 testamentą panaikino ir teigė, kad viską paliks visiems trims savo vaikams. Jos nuomonė pasikeitė, nes brolis mamos nelankė ir neprižiūrėjo. Motina O. D. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kur turėjo seną namą, o jos palikimas – tai jos tėvo ir motinos namai (duomenys neskelbtini) kaime: gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. (duomenys neskelbtini) kaime yra senas namas, kur dabar viralinė padaryta ir naujas namas, kuris buvo statomas prie seno namo. Antrą namą statė, nes pirmasis jau buvo senas. Naujo namo statyba buvo pradėta 1980 m. Nupirko tą namą tėvai nusikėlimui. Namą nukelinėjo jos vyras A. V., brolis ir sesers vyras. Ji tuo metu gyveno Kaune, kada šeštadieniais atvažiuodavo, tai padėdavo prie statybų, bet pagrinde ten viską statė jos vyras. Jis dirbo savaitgaliais ir atostogų metu ten. Senas namas liko ir dabar tebestovi. Nežino, kas mokėjo už nukeliamą namą – ar tėvas, ar brolis. Namą apmūrijo brolis, jis pirko medžiagas. 2012 m. (duomenys neskelbtini) kaime esančiame name įvyko gaisras, po kurio mama O. D. buvo išvežta į ligoninę, o namas sudegė, ten niekas nebegyvena. Po grįžimo iš ligoninės mama pragyveno iki mirties su broliu naujame name (duomenys neskelbtini) kaime apie 1 metus. Mamą laidojo brolis. Mano, kad ten niekas niekam nepriklauso, nes mama panaikino testamentą. Mama 6 ha žemės niekam nebuvo perrašiusi. Iš senelio ji yra gavusi 1000 rublių, nors gavo ne visi vaikai, kuo taip nusipelnė – nežino.

Atsakovas G. D. savo atsiliepimu su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai ir nurodė, kad motina O. D. gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Vėliau, T(duomenys neskelbtini) k. buvusiam gyvenamajam namui sudegus, motina iki mirties gyveno su juo, o gyvenamas namas, kurį jis sutvarkė, nėra tas namas, kurį paveldėjo O. D.. Namas, kurį mini ieškovė, yra įrašytas kaip viralinė, kuris atitinka pateiktą kvadratūrą. Šį gyvenamąjį namą pradėjo tvarkytis ir remontuoti, kai 1989 m. sukūrė šeimą. Žemės sklypas, kuriame yra jam priklausantys statiniai, priklauso jam.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. D. ir jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė prašė ieškinį atmesti. Papildomai atsakovas nurodė, kad jam tėvas A. D. sakė, jog diedukas visiems trims vaikams skyrė po 1000 rublių, jis tuo metu buvo mažas ir tų pinigų negavo. Todėl tėvas pasakė, kad jis turės kur gyventi – už tuos 1000 rublių pirks jam namą. Tuo metu dar mokėsi profesinėje mokykloje, buvo gal 18 metų. Nukeliamą namą pirko (duomenys neskelbtini) kaime 1979 m. iš K., kuris jau miręs. Mokėjo 1000 rublių grynais. Namą kartu su tėvu tempė arkliais į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten buvo 6 ha senelių žemės ir jis išsirinko vietą, kur tą namą statyti. Pastatė namą kaip ir nelegaliai, be leidimo per 3 dienas, nes kolūkio pirmininkas buvo išvažiavęs. Namą statė visu kaimu – buvo talka, o patį namą remontavo palaipsniui. Tuo metu gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime, o ieškovė jau gyveno Kaune. Rimtai namą pradėjo tvarkyti, kai susituokė (duomenys neskelbtini). Atėję gyventi čia su žmona pradėjo tvarkytis: pirko plytas už žmonos tėvo pinigus – 8000 baltų ir 4000 raudonų. Pas kolūkio pirmininką kreipėsi dėl namo apmūrinimo, pas architektus kreipėsi, kad gautų nusipirkti plytų, tuo laiku reikėjo tokio leidimo. Tada, gal po kokių 5 metų, samdė žmogų, kad apmūrytų. Motina O. D. gyveno atskirai (duomenys neskelbtini) kaime, su jais niekas daugiau negyveno. Sutartį dėl žemės perleidimo su motina sudarė 1995-07-18. Tas namas stovi ant tos žemės, kurią jam perleido mama – ant tų 6 ha. Apie mamos testamentą žinojo, jame buvo nurodyta, kad žemę ir ant tos žemės esančius ūkinius pastatus perleidžia jam. Mama sakė, kad žemę ir pastatus perleido jam, nes senatvėje jai reikės pas jį pasikreipti. Dėl testamento panaikinimo 2007-09-06 nežinojo, nežino kodėl taip įvyko. 2007 m. mama gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir santykiai su mama buvo geri, nebuvo susipykę. Mamai priklausantys namai (duomenys neskelbtini) kaime sudegė 2013 m. Po gaisro mamą išvežė į ligoninę. Ji ten buvo apie 2 savaites ir jis ją iš ligoninės parsivežė namo. Ji dar pragyveno metus pas jį iki pat mirties. Ją lankė seserys – M. V. buvo kelis kartus atvažiavus, o J. S. K. dažnai atvažiuodavo. Mama paveldėjo 49 kv. m. gyvenamąjį namą, 1980 m. pastatytas 84 kv. m. namas – tai du atskiri namai, abu (duomenys neskelbtini) kaime toje pačioje sodyboje. Namo savininku tapo, kai įsiregistravo.

Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį dėl daiktinių teisių nuginčijimo pasisakydama dėl 2002-05-17 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno pažymos (Apylinkės seniūnijos pažymėjimo) Nr. 176 panaikinimo, su ieškovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad Palomenės apylinkės seniūnas teisėtai išdavė ginčijamą pažymą apie G. D. nekilnojamąjį turtą, nes vadovavosi įrašais Namų ūkio knygoje. Seniūno išduotoje 2002-05-17 pažymoje Nr. 176 nurodytas turtas atitinka įrašus namų ūkio knygose. Be to minėta Palomenės seniūno pažyma išduota 2002 m., todėl pripažinti ją negaliojančia yra praleistas ieškininės senaties terminas.

Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė Aldona Paplauskienė ieškinio prašė netenkinti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad išduodant Palomenės seniūno pažymą nuosavybės įgijimo pagrindai netikrinami, jeigu ūkinėse knygose įrašyta „šeimos galva“ ir nurodyti pastatai, tai yra vienintelis tos nuosavybės įrodymas. Be to, panaikinus šią Pažymą Nr. 176, įrašai namų ūkinėse knygose lieka, todėl ją naikinti netikslinga, nes ji išduota teisėtai bei praėjo tiek daug laiko – 15 metų, per kurį ieškovė žinojo apie naujo namo statybą, atsakovo gyvenimą tame name ir nieko neginčijo. Pažyma sukėlė teisines pasekmes, atlikti nuosavybės teisės įregistravimo veiksmai, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovė Alytė Mačiuvienė ieškinio prašė netenkinti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad Seniūnija rašydama pažymą, vadovaujasi seniūnijoje turimais dokumentais, tomis knygomis, kurios yra seniūnijoje. Seniūnijos pažymoje Nr. 176 įrašas apie tai, kad pastatai priklauso G. D. asmeninės nuosavybės teisėmis, buvo padarytas vadovaujantis jo žodžiais, kad jis namą pats pasistatė, ir inventorine byla, kurioje buvo paminėti namo, ūkinių pastatų statybos metai. Buvo prie inventorinės bylos pridėti trys dokumentai, kurių turinys leido daryti išvadą, kad G. D. namą pasistatė, tai buvo – viršaitės pažyma, „Vienybės“ kolūkio pažyma ir paties G. parašytas raštas Registrų centrui. O. D. ne kartą lankėsi seniūnijoje įvairiais klausimais ir nė karto nebuvo užsiminusi dėl pastatų ir nei karto nepateikė testamento. Apie gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime tik žino, kad toks buvo. Tuo metu O. D. vardu buvo registruotas ūkis (duomenys neskelbtini) kaime. Kodėl O. D. buvo išbraukta iš (duomenys neskelbtini) kaimo, o atsirado G. D. ūkis, nežino.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo atsiliepime į ieškinį, pasisakydamas dėl 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikino nurodė, kad ieškovės išreikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, o atnaujinti terminą šiam administraciniam aktui skųsti ji neprašo. Taip pat nagrinėjamu atveju Komisijos nariai, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pripažinti statinį tinkamu naudoti, pasirašydami Pripažinimo akte, patvirtino, kad vadovaujantis STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ nuostatomis, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) r. esančius statinius, apžiūrėjo bei įvertino statytojo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkami naudoti. Inspekcija veikė savo kompetencijos ribose ir ginčijamu administraciniu aktu tik patvirtino, kad pastatyti statiniai atitinka esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Archyviniai dokumentai nurodo, kad statiniai esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., priklauso atsakovui G. D..

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Elena Gudavičienė ieškinį prašė atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas išduotas teisėtai ir pagrįstai. Kadangi tai senas statinys, buvo pateikti archyviniai dokumentai, prašymas, inventorinė byla ir pagal šiuos dokumentus buvo pripažintas statinys tinkamu naudoti. Komisijos nariai pasirašė, nes pagal pateiktus dokumentus ir pagal inventorinę bylą viskas sutapo, nebuvo jokių klaidų.

Trečiasis asmuo J. S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apklausta teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad brolis G. D. šeimoje jauniausias, kai jis gimė, ji su sese M. V. išvažiavo į Kauną gyventi. Jau 50 metų gyvena Kaune. Brolis daugiausiai su tėvais gyveno, juos prižiūrėjo ir tą namą statė jam tėvai. Tėvas nupirko tą seną namą už 1000 rublių iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten rusų laikais buvo daroma melioracija ir tie namai buvo palikti nugriovimui, todėl pardavė, o jie perstatė. Buvo talka, visi padėjo perstatyti ir jos vyras padėjo. Namas buvo perkamas broliui, kadangi jos, seserys, jau Kaune seniai gyveno. Mama (duomenys neskelbtini) kaime gyveno. Pasistatė G. D. tą namą, bet ten dar gyventi neėjo, dar jaunas G. D. buvo – tik pamatus kėlė, akmenis rinko, stogą uždėjo, senus langus sudėjo. Dar gaisras buvo, vienas kambarys buvo išdegęs, kai dar negyveno. Kai jis susituokė, tada su žmona atėjo ten gyventi ir po truputį įsirengė – susidėjo grindis, sienas išsikalė, langus plastikinius įdėjo, duris medines pasikeitė, viską. Prisistatė dar vieną kambarį. Jau 27 metus ten gyvena. O seni senelių namai – tai jie 80 metų stovėjo, ir jei brolis jų nebūtų prižiūrėjęs, tai ten jau būtų buvus lygi žemė. O kai mamos namas sudegė prieš 2 metus, mamą po gaisro išvežė į ligoninę. Ji ligoninėje gulėjo 1 mėn. ir po ligoninės mama apie metus gyveno pas brolį kaime. Jai senelis davė 1000 rublių, o broliui nedavė, nes dar jaunas buvo, o sesei irgi turbūt davė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 1979-1981 m. tarnavo kariuomenėje, grįžus melioracija nukelinėjo sodybą (duomenys neskelbtini)ų kaime. 1981 m. vasarą atvažiavo tėvas su sūnumi G. D. tikslu – nupirkti sūnui namą, kad su laiku įsikurs, pastatys. Pinigų perdavimo fakto nematė, bet kai jie pinigus sumokėjo – pradėjo griautis ir išsivežė namą į kolūkio (duomenys neskelbtini) pusę. Už nukeliamą namą sumokėjo 1000 rublių jo tėvams atsakovo tėvas. Rastus žymėjo tėvas, nes atsakovas dar jaunas buvo. Paties žymėjimo fakto nematė. Rastų nuėmimą ir nugriovimą matė – D. vežė su kaimynais, tame dalyvavo ir sūnus, vežė arkliais vežimuose. Kur atsakovas gyvena žino, nes pro šalį dažnai važiuoja. Iš pradžių namas buvo medinis, paskui apmūrijo, dabar plastikiniai langai sudėti. Nesidomėjo, kas tvarkė tą namą. Namas apmūrytas gal po 10 metų nuo nukėlimo, palaipsniui tvarkytas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad G. D., A., statėsi namą, metų nepamena, bet dar buvo kolūkiai. Tėvas padėjo jam tą namą statyti. G. D. tuo metu jau buvo nemažai metų, nebuvo jau vaikas. Šitas namas buvo statomas naujoje vietoje gale sodo, šalia namo, kur gyveno atsakovo seneliai. Namas buvo senas, jį pirko iš K. melioracijos metu. Pirko A. D. iš A. tėvo. Nepamena kada ir už kiek. Kai nupirko, namą nugriovė ir perkėlė pas save, pastatyti pamatai. Rastus vežė arkliais daug žmonių, kaimynai. Ilgai tą namą statė – sienas sudėjo, langus įstatė. Langai buvo seno namo, mediniai. Jis padėjo atsakovui – jam techniką davė – traktorių. Atsakovas platino namo fundamentą, traukė stulpus, kad galima būtų apmūryti tą namą. Jis ėmė iš jo traktorių ir iš stulpų darė pamatą. Nežino ar vienas tą darė. Jį apmūrijo baltomis plytomis apie 1989-1990. Name pradėjo gyventi su žmona nuo 1989 iki 1992 m. Naujuose namuose buvo per G. D. tėvo laidotuves. Šitam name apie gaisrą negirdėjo, bet seną namą gesino. Atsakovo mama mirė neseniai, po gaisro praėjus metams ar pusei. Ji po gaisro gyveno pas sūnų iki mirties. Girdėjo, kad ginčas tarp atsakovo ir M. vyksta dėl sodybos. Namas turėjo priklausyti G., o senas namas, kur seneliai gyveno, jis visas susmukęs žemyn.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad atsakovą pažįsta nuo 1995 m., kai apmūrijo jam namą. Tai buvo jo žmonos giminės, tai padėjo namą apmūryti – pamatus kai išliejo, apmūrijo. Dėl namo apmūrijimo kreipėsi G. su žmona. Jis nuo savęs kreipėsi. Namą apmūrijo silikatinėmis plytomis. Plytas pirko iš parduotuvės, kiek žino. Nežino dėl leidimų. Apmūrijo per vasarą – vakarais ir savaitgaliais. Namas buvo medinis, plytas apmūrijo ant pamatų iš betono. Mūrijo vienas, betoną tvarkė šeimininkas ir padėjo jam dirbti. Niekas kitas nepadėjo. Šeimininkas mokėjo už mūrijimą. Name gyveno atsakovas su žmona ir jų duktė. Prie namo yra priestatas į sodo pusę, jis mūrinis.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. L. parodė, kad G. D. yra jos kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime arti vienas kito, atstumas – ji vienoje, jie kitoje pusėje kelio. G. D. namas buvo pradėtas statyti kolūkio laikais, metų negali pasakyti. Jie greitai namą atvežė ir pastatė. Namą turbūt pirko iš K. Namas buvo statomas G., tėvas jo taip sakydavo, kad čia G. statosi ir jis čia gyvens. G. pirko namą. Prieš vestuves dar tas namas buvo pastatytas apie 1990 metus. G. buvo gal 18 metų, kai tą namą statėsi. 1976 m. ji su šeima atsikėlė gyventi į tą kaimą ir dar to namo nebuvo, bet neilgai trukus jis buvo pastatytas. Šalia šito statomo namo buvo senesnis ir ta gryčia ten tebestovi. Senesniame name gyveno diedukai. 1976 m. jau tame name sename niekas nebegyveno, jis buvo sugriuvęs. O. D. gyveno už geležinkelio. Nieko viduje namo nebuvo, jis dar ir užsidegęs buvo. Viduje padegę buvo, bet tuo metu dar tik rąstai, „plytka“, seni langai buvo. Namą G. S. mūrijo, jam padėjo šeima – G., žmona jo. Per vasarą namą apmūrijo. Namo statybose atsakovo seserys nedalyvavo, neprisidėjo, jam tik uošvis padėjo. Kai jis susituokė, tada pradėjo tą namą tvarkytis. Ieškovės vyras nepadėjo, kitos sesers vyras gal kiek padėjo. O ieškovės vyras V. su ieškove tuo metu negyveno, nes kai dar vaikai maži buvo, ji jį išvarė. Ieškovė vyrą išvarė dar prieš to namo statybas. Jo sesuo yra jos kaimynė ir apie 1976 m. V. jau pas seserį buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje (priešieškinėje) nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49 str.), todėl pats ieškovas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 str.). Taigi, asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 178 str.).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės M. V. (iki santuokos (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) – O. D., (t. 1, b. l. 10, 11)) ir atsakovo G. D. bei trečiojo asmens J. S. K. motina O. D., po savo motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, turintį 49 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkinius pastatus esančius(duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k. (Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, t. 1, b. l. 15). Po O. D. mirties, (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12) Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 221/2014 (t. 1, b. l. 14) ir (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13) patvirtinantis, kad po O. D. mirties jos palikimą priėmė sūnus G. D., dukra J. S. K. ir dukra M. V.. Iš 2007-09-06 O. D. Pareiškimo dėl testamento panaikinimo Kaišiadorių 1-ajam notarų biurui (t. 1, b. l. 142) matyti, kad O. D. panaikino visus jos sudarytus ir pasirašytus testamentus, patvirtintus Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Ališasukienės, 1979-10-11, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990-03-02, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999-07-29, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) – šiuos testamentus prašė laikyti negaliojančiais ir kito testamento nesudarė. Pareiškimą dėl testamento panaikinimo Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Regina Ališauskienė patvirtino. Byloje esančios 1976-1979 metų kopijos iš Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų (t. 1, b. l. 18) patvirtina, kad S. A., J. ir M. S., K., kurie abu nurodomi kaip „šeimos galva“, skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ nurodyta, kad ūkiui priklausė pastatas – gyvenamasis namas, pastatytas 1947 m. Skiltyje „Įrašai apie visiškai išvykusius iš ūkio asmenis“ nurodyta, kad S. A. mirė (duomenys neskelbtini), o M. S. mirė(duomenys neskelbtini). Įrašo pagrindas FR-1194 Ap.2 B.157 L.49. 1983-1985 metų Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų kopijos (t. 1, b. l. 17) duomenimis „šeimos galva“ įrašyti ieškovės motina O. D., A., tačiau įrašas nubrauktas, ir „šeimos galva“ nurodytas ieškovės brolis G. D., A.. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta, kad ūkiui priklausė – medinis gyvenamasis namas, pastatytas 1947 m., tvartas – pastatytas 1950 m. ir priemenė lentų – pastatyta 1947 m. Skiltyje „Papildomos žinios“ nurodyta, kad namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių notarų kontoros, D. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime s-ta 525 knyg. Nr. 10. Įrašo pagrindas FR-1194 ap. 2 B198 L62. Ginčijamoje 2002-05-16 Archyvo pažymoje Nr. V10-523-D (t. 1, b. l. 23) analogiškai nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas D. G., A. ūkis. Knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: „gyvenamasis namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.). Skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „Namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išd. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių notarinės kontoros D. gyvena (duomenys neskelbtini) km. S-ta 525 knyg. Nr. 10“. Pagrindas F.R.-1194, ap. 2, b. 198, l. 62. Taip pat nurodyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės Tarybos ir viršaičio archyvinio fondo dokumentuose, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas D. G., A. ūkis. Knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.). Pagrindas F. 2101, ap.2, b. 22, l. 12. Kauno apskrities archyvo 2007-12-11 Pažymoje dėl pastatų Nr. (10.6)V10-6186 (t. 1, b. l. 19) patvirtinta, kad Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1976-1979 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas S. M., K. ūkis. Knygos skiltyje „Įrašai apie visiškai išvykusius iš ūkio asmenis įrašyta: „Mirė (duomenys neskelbtini)“. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: Gyvenamasis namas (1947 m.). Tačiau įraše apie 1983-1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje nurodyta, kad 1983-1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas D. O., A. ūkis, kas prieštarauja į bylą pateiktai 1983-1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos kopijai. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: Gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.). Knygos skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „Namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą išd. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių notarinės kontoros.“ Pagrindas. F.R-1194, ap. 2, b. 157, l. 48-49, b. 198, l.61-62. Taip pat nurodyta pastaba, 1980-1982 m. Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašų apie D. O., A. ūkį nėra. Kauno apskrities archyvo 2015-12-09 Pažymoje dėl pastatų Nr. (10.6) V10-2920 (t. 2, b. l. 7) nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1966 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje, įrašytas S. A., J. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeniniai grupei. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1930 m.), tvartas (1930 m.). 1971-1975 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas S. A., J. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas (1947 m.). 1976-1979 m. metų ūkinėje knygoje įrašytas S. A., J. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei (pavardė perbraukta ir įrašyta: „mirė (duomenys neskelbtini)“). Knygos skiltyje „Šeimos galva“ įrašyta S. M., K. (įrašas perbrauktas ir įrašyta: „mirė(duomenys neskelbtini)“). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas (1947 m.). Pagrindas F. R-1194, ap. 2, b. 74, l. 90-91, b. 115, l. 28-29, b. 136, l. 42-43, b. 157, l. 48-49. Taip pat pridėta pastaba, kad archyve saugomose 1967-1970 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose S. A., J. ūkis neįrašytas. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos archyvui perduotos nuo 1964 metų. Kauno apskrities archyvo 2015-02-18 rašte Nr. (10.6) V10-408 Dėl dokumentų kopijų (t. 1, b. l. 16) nurodyta, kad 1980-1985 metų ūkinėse knygose O. D. ūkis neįrašytas. Ieškovės ginčijamoje 2002-05-17 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno pažymoje Nr. 176 (t. 1, b. l. 24) nurodyta, kad pagal ūkinę knygą Nr. 19, namų ūkio Nr. 824 Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime G. D. vardu (asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 m2, iš jų gyvenamas plotas – 78,59 m², viralinė, malkinė, tvartas, 3 ūkio pastatai kluonas. Minėti pastatai G. D. priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Šiuos duomenis patvirtina byloje esanti ūkinės knygos Nr. 19, namų ūkio Nr. 824 (t. 1, b. l. 148) kopija – kad Kaišiadorių r., Palomenės sen., (duomenys neskelbtini) k., G. D. vardu, kuris nurodytas namų ūkio galva, registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 m2, iš jų gyvenamas plotas – 78,59 m², viralinė, malkinė, tvartas, 3 ūkio pastatai kluonas. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2015-02-23 rašte Dėl informacijos pateikimo Nr. SD-32 (t. 1, b. l. 20) nurodyta, kad Kaišiadorių rajono administracijos Palomenės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose Nr. 19 (vedamose nuo 1991 m. iki 1995 m. ir nuo 1998 m. iki 2002 m.) įrašų apie O. D. priklausančius pastatus nėra. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2015-12-11 rašte Dėl O. D. Nr. SD-254 (t. 2, b. l. 5) analogiškai nurodyta, kad Kaišiadorių rajono administracijos Palomenės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose Nr. 19 (vedamose nuo 1991 m. iki 1995 m. ir nuo 1998 m. iki 2002 m.) įrašų apie ūkį registruotą O. D. vardu nėra. Taip pat pažymėta, kad pagal įrašus 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 18, namų ūkio Nr. 792 registruotas A. D. ūkis. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2016-01-19 rašte Dėl O. D. Nr. SD-5 (t. 2, b. l. 6) taip pat analogiškai pažymėta, kad Kaišiadorių rajono administracijos Palomenės seniūnijos(duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose Nr. 19 (vedamose nuo 1991 m. iki 1995 m. ir nuo 1998 m. iki 2002 m.) įrašų apie ūkį registruotą O. D. vardu nėra, be to, nurodyta, jog Seniūnijoje nėra jokių duomenų apie O. D. paveldėtus pastatus(duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovės ginčijamame 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte (t. 1, b. l. 25) nurodyta, kad 2002-05-20 komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2002-01-10 įsakymu Nr. 01-9, dalyvaujant statytojui G. D. surašė statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, kuriuo pripažino tinkamais naudoti pagrindinį statinį ir jo priklausinius (1A1m(p), 1a1p, 2a1p, 2I1m, 1i1ž, 3I1m, 1i1m, 2ilž, 3i1ž, 4I1ž), esančius (duomenys neskelbtini) r. Į bylą pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, inventorinis Nr. 8818 (t. 2, b. l. 26-48) patvirtina, kad 2002-05-02 duomenimis(duomenys neskelbtini) r. sav. yra 1980 m. statybos namas su priklausiniais. Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad atsakovas G. D. 1989-09-23, įrašo Nr. 184 (t. 1, b. l. 143) susituokė su N. S., po santuokos sudarymo D.. Į bylą pateiktas 1989-11-13 Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto Pažymėjimas Nr. 29-283 (t. 1, b. l. 145) liudija, kad D. G., A., gyv. (duomenys neskelbtini) k. turi nuosavą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Gyvenamojo namo apmūrijimui reikia 7000 baltų ir 3000 raudonų plytų. Iš 1989-12-08 „Vienybės kolūkio“ rašto Nr. 298 Kaišiadorių rajono architektui (t. 1, b. l. 146) matyti, kad kolūkio valdyba neprieštaravo, kad D. G., A. gyvenamas namas esantis(duomenys neskelbtini) k. būtų apmūrytas ir nurodyta, kad ūkis namo nenukels. Iš 1990-02-19 Prekių gabenimo važtaraščio daržovių, vaisių, uogų ir t. t. pervežimui Nr. 188785 (t. 1, b. l. 144) matyti, kad G. D. buvo pristatyta 8000 baltų plytų ir 4000 raudonų plytų. Byloje esanti 1995-07-18 Sutartis (t. 1, b. l. 147) patvirtina, kad O. D. savo sūnui G. D. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą į 6,00 ha žemės. Nuosavybės teisė jam atstatoma į buvusio savininko O. D. žemę. Pagrindas: Palomenės agrarinės reformos tarnybos pažyma Nr. 256. G. D. perleidžiamą teisę priėmė. Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos seniūnas A. K. 1995-07-18 sutartį patvirtino, registro Nr. 190. Iš 1993-1994 ūkinės knygos įrašo (t. 1, b. l. 149) matyti, kad tuo laikotarpiu atsakovo G. D., įrašyto kaip „šeimos galva“, šeima sudarė – žmona buvo N. D. ir duktė S. D., kurios buvo išlaikomos atsakovo G. D.. 2014-11-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 21-22) rodo, kad atsakovas G. D. 2002-05-28 įregistravo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 84,72 kv. m., iš kurių gyvenamas plotas sudaro – 56,54 kv. m., pastatytą 1980 m., ir kitus pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1950 m.; tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 m.; kitus inžinerinius pastatus-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus 1950 m., esančius (duomenys neskelbtini) r. sav.

Iš nurodytų aplinkybių aišku, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl daiktinės, t. y. nuosavybės teisės įgijimo. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės pobūdį (ji yra absoliuti teisė) bei civilinės apyvartos interesus, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą yra registruotina teisė. Todėl nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įrodo ne bet kokia informacija, bet viešųjų registrų duomenys. Taigi nuosavybės teisę galima įrodyti tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne bet kokiais įrodymais.

Minėta, kad ginčijamoje 2002-05-16 Archyvo pažymoje Nr. V10-523-D (t. 1, b. l. 23) nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas D. G., A. ūkis. Knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: „gyvenamasis namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.). Skiltyje „papildomos žinios“ įrašyta: „Namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išd. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių notarinės kontoros D. gyvena (duomenys neskelbtini) km. S-ta 525 knyg. Nr. 10“. Pagrindas F.R.-1194, ap. 2, b. 198, l. 62. Taip pat nurodyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės Tarybos ir viršaičio archyvinio fondo dokumentuose, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas D. G., A. ūkis. Knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.). Pagrindas F. 2101, ap. 2, b. 22, l. 12. Iš į bylą pateiktos 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos kopijos (t. 1, b. l. 17) matyti, kad ginčijamos 2002-05-16 Archyvo pažymos Nr. V10-523-D pirmasis įrašas, kurio pagrindas – F.R.-1194, ap. 2, b. 198, l. 62., surašytas minėtos ūkinės knygos įrašo pagrindu. Kas rodo, jog ginčijama 2002-05-16 Archyvo pažyma Nr. V10-523-D yra išvestinis dokumentas, nes ji išrašyta pirminio informacijos šaltinio pagrindu. Pirminis šių duomenų šaltinis yra įrašas 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose. Iš aptariamo įrašo 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose matyti, kad atsakovas G. D. (įraše nurodytas vardas – G. D., A.) yra įrašytas kaip šeimos galva, o įrašas apie O. D. yra nubrauktas bei skiltyje „Papildomos žinios“ nurodyta, jog D. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovės teigimu, G. D. statinių savininku netapo, kaip kad nurodyta 2002-05-16 išraše iš ūkinių knygų Nr. V10-523-D, nes jo nuosavybės teisių įgijimo pagrindu laikytas D. O. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kas prieštarauja šio dokumento turiniui. Iš tiesų į bylą pateiktas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (t. 1, b. l. 15) rodo, kad šalių motina O. D., po savo motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, turintį 49 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkinius pastatus esančius (duomenys neskelbtini) k. Faktą, kad šalių motinos O. D. tėvai – S. A., J., ir S. M., K., nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) r. turėjo 1947 m. statybos gyvenamąjį namą, patvirtina ir į bylą pateikta 1976-1979 (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos išrašo kopija (t. 1, b. l. 18). Tačiau 2014-11-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 21-22) rodo, kad atsakovas G. D. 2002-05-28 įregistravo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 84,72 kv. m., iš kurių gyvenamas plotas sudaro – 56,54 kv. m., pastatytą 1980 m., ir kitus pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1950 m.; tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 m.; kitus inžinerinius pastatus-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus 1950 m., esančius (duomenys neskelbtini) r. sav. Teismo posėdžio metu šalys bei liudytojai patvirtino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių r. sav. šalia šalių motinos O. D. paveldėto namo – 1950 m. statybos, buvo pastatytas dar vienas namas, o šalių motinos paveldėtas namas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytas kaip viralinė. Taigi nurodytas faktas patvirtina aplinkybę, kad 2002-05-16 išraše iš ūkinių knygų Nr. V10-523-D, atsakovo nuosavybės teisių įgijimo pagrindu laikytas D. O. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad tuo laikotarpiu, kai A. D. buvo įrašytas į 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinę knygą, kaip ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., šeimos galva, Lietuvos TSR centrinė statistikos valdyba 1985-05-12 patvirtino Nurodymus ūkinės apskaitos knygoms apylinkių liaudės deputatų tarybose vesti (toliau – Nurodymai), kuri tuo metu reglamentavo ūkinių knygų pildymo tvarką, t. y. aplankant kiekvieną kiemą ir apklausiant gyventojus (Nurodymų 6 p.). Asmenys atliekantys tokias apklausas neturėjo teisės reikalauti pagrįsti pateikiamus duomenis rašytiniais dokumentais. Taip pat Nurodymų 18 p. nurodyta, kad ūkio asmeninėje sąskaitoje šeimos galva nurodoma pilnamečių šeimos narių bendru susitarimu. Kaip jau minėta, iš įrašo 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose matyti, kad įrašas apie O. D. yra nubrauktas, šeimos galva nurodytas – G. D., o skiltyje „Papildomos žinios“ nurodyta, jog D. gyvena(duomenys neskelbtini) kaime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991-07-25, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-08-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013). 2002-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacijoje Nr. A3-66 taip pat išaiškinta, kad kaimo vietovėje pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda, į kurią įėjo gyvenamasis namas bei kiti ūkiniai pastatai ir ši tvarka egzistavo iki 1991-07-25. Kaip matyti iš byloje esančio O. D. mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šalių motina mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po įrašo minėtose ūkinėse knygose praėjus daugiau kaip 30 metų ir byloje nėra duomenų, kad tokiam įrašui ji būtų prieštaravusi. Be to, po šio įrašo šalių motinos atlikti juridiniai veiksmai liudija, kad ji pati laikė sūnų G. D. minėto nekilnojamojo turto savininku, nes dar 1995-07-18 perleido savo sūnui G. D. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 6,00 ha žemės, esančios(duomenys neskelbtini)r. sav. Šį faktą patvirtina byloje esanti 1995-07-18 tarp O. D. ir G. D. sudaryta Sutartis (t. 1, b. l. 147). Taip pat iš 2007-09-06 Pareiškimo apie testamento panaikinimą Kaišiadorių 1-ajam notarų biurui (t. 1, b. l. 142) matyti, kad O. D. panaikino visus jos sudarytus ir pasirašytus testamentus bei jokio kito testamento nesudarė. Ieškovė M. V. teismo posėdžio metu teigė, kad paskutiniu 1979-10-11 testamentu šalių motina O. D. visą savo turtą buvo palikusi atsakovui G. D., bet neva dėl to, kad G. D. motina visiškai nesirūpino, ji testamentą panaikino ir jai pasakė, kad jos turtą paveldės visi trys jos vaikai. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovo G. D. bei trečiojo asmens J. S. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad apie tokius motinos žodžius jie nėra girdėję. Be to, aplinkybė, kad iki savo mirties motina gyveno su atsakovu, ką patvirtino ir pati ieškovė, rodo, kad santykiai tarp jos ir sūnaus G. D. buvo geri ir galima daryti išvadą, kad šalių motina panaikino testamentą, nes buvo įsitikinusi, kad šis turtas priklauso būtent atsakovui G. D.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pripažinti 2002-05-16 Archyvo pažymėjimą Nr. V10-523-D negaliojančiu, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pripažinus minėtą archyvo pažymėjimą negaliojančiu, įrašai (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose, kaip pirminis 2002-05-16 Archyvo pažymėjimo Nr. V10-523-D, šaltinis, savaime netaps negaliojančiais, todėl tai kartu prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas G. D. 2002-05-28 įregistravo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 84,72 kv. m., iš kurių gyvenamas plotas sudaro – 56,54 kv. m., pastatytą 1980 m. ir kitus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., o šalių motinos paveldėtas namas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytas kaip viralinė. Teismo posėdžio metu ieškovė prieštaravo, kad minėtas namas priklauso atsakovui nuosavybės teise ir nurodė, kad jį pirko šalių tėvas bei daugiausiai jį statė jos vyras A. V.. Iš tiesų teismo posėdžio metu atsakovas G. D. pripažino aplinkybę, kad minėtas namas buvo pastatytas be leidimo, nelegaliai. Šią aplinkybę atsakovas paaiškino tuo, kad namo nukėlimo metu kolūkio pirmininkas buvo išvažiavęs. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 110 str. asmeninėje piliečio nuosavybėje galėjo būti tik tai vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis). Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai galėjo turėti tik tai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausančią asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę. Jeigu piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos būdu atsirasdavo daugiau kaip vienas gyvenamasis namas, tai savininkas turėjo teisę, savo pasirinkimu, palikti savo nuosavybėje bet kurį iš tų namų. Kitą namą (namus) savininkas turėjo per vienerius metus parduoti, padovanoti ar kitokiu būdu perleisti (112 str.). Galima teigti, kad būtent toks tuo metu galiojęs įstatyminis reglamentavimas lėmė nelegalią namo statybą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai visiškai paneigia ieškovės žodžius. Į bylą pateiktas 1989-11-13 Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto Pažymėjimas Nr. 29-283 (t. 1, b. l. 145) rodo, kad D. G., A., gyv.(duomenys neskelbtini) k. turi nuosavą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Gyvenamojo namo apmūrijimui reikia 7000 baltų ir 3000 raudonų plytų. 1989-12-08 „Vienybės kolūkio“ raštas Nr. 298 Kaišiadorių rajono architektui (t. 1, b. l. 146) nurodo, kad kolūkio valdyba neprieštaravo, kad D. G., A. gyvenamas namas esantis(duomenys neskelbtini) k. būtų apmūrytas ir nurodyta, kad ūkis namo nenukels. Iš 1990-02-19 Prekių gabenimo važtaraščio daržovių, vaisių, uogų ir t. t. pervežimui Nr. 188785 (t. 1, b. l. 144) matyti, kad G. D. buvo pristatyta 8000 baltų plytų ir 4000 raudonų plytų. Šie rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad naujas namas nuo pat statybos pradžios buvo skirtas atsakovui G. D., ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Iš 1993-1994 ūkinės knygos įrašo (t. 1, b. l. 149) matyti, kad tuo laikotarpiu atsakovo G. D., įrašyto kaip „šeimos galva“, šeima sudarė – žmona buvo N. D. ir duktė S. D., kurios buvo išlaikomos atsakovo G. D.. 1998-2002 įrašai namų ūkinėje knygoje (t. 1, b. l. 148) rodo, kad tuo laikotarpiu gyvenamas namas, 48,61 kv.m. bendro naudingo ploto, kuriame buvo 2 kambariai, taip pat daržinė, tvartas, ir šulinys, taip pat 5,45 ha žemės plotas, G. D., įrašytam kaip „šeimos galva“ priklausė nuosavybės teise ŽNTKRVĮ 2002-05-28 Pažymėjimas Reg. Nr. 20/267480.

Ieškovė taip pat reikalavo pripažinti negaliojančia 2002-05-17 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno pažymą Nr. 176. Šioje pažymoje nurodyta, kad pagal ūkinę knygą Nr. 19, namų ūkio Nr. 824 Kaišiadorių rajono Palomenės seniūnijos(duomenys neskelbtini) kaime G. D. vardu (asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 m2, iš jų gyvenamas plotas – 78,59 m², viralinė, malkinė, tvartas, 3 ūkio pastatai kluonas. Minėti pastatai G. D. priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Pasirašė seniūno pavaduotojas A.Mačiuvienė. 1964 m. CK numatė, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose (CK 255 str.). Ši tvarka galiojo iki 1991-07-25. Kas reiškia, kad iki 1991-07-25 pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 m2, iš jų gyvenamas plotas – 78,59 m², viralinė, malkinė, tvartas, 3 ūkio pastatai kluonas buvo pastatyti iki 1991-07-25, o pagrindo galvoti, kad informacija, įrašyta ūkinėse knygose, būtų neteisinga, išrašant pažymą, byloje nenustatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ 2.1 p. nustatyta, kad seni statiniai registre registruojami, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu pastatai pastatyti iki 1998-01-01 įskaitytinai. Iš teismui pateiktų dokumentų – 2002-05-16 Archyvo pažymėjimo Nr. V10-523-D, išduoto išrašų 1983-1985 m. ir 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų pagrindu, matyti, kad jose įrašytas G. D. ūkis. Byloje esanti ūkinės knygos Nr. 19, namų ūkio Nr. 824 (t. 1, b. l. 148) kopija, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) k., G. D. vardu registruotas gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 m2, iš jų gyvenamas plotas – 78,59 m², viralinė, malkinė, tvartas, 3 ūkio pastatai kluonas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Palomenės apylinkės seniūnas teisėtai išdavė atsakovui ginčijamą pažymą, nes 2002-05-17 pažymoje Nr. 176 nurodytas turtas atitinka įrašus namų ūkio knygose, todėl teismo vertinimu pagrindo šią pažymą pripažinti negaliojančia, nėra.

Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašė teismo reikalavimui dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno 2002-05-17 pažymos Nr. 176 pripažinimo negaliojančia taikyti ieškinio senatį. Iš prie ieškinio pridėto 2014-11-21 Nekilnojamojo turto registro išrašo (t. 1, b. l. 21-22) matyti, kad ieškovei duomenys apie G. D. vardu registruotus statinius bei registravimo pagrindus pateikti dar 2014-11-21, kas paneigia ieškovės žodžius, kad neva apie tai, jog motinai pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklausantis namas viešame registre registruotas brolio G. D. vardu, sužinojo tik po motinos O. D. mirties, (duomenys neskelbtini). Tačiau CK 1.125 str. 1 d. numato dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą, kas rodo, kad termino pateikti ieškinį su reikalavimu dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūno 2002-05-17 pažymos Nr. 176 pripažinimo negaliojančia, ieškovė nėra praleidusi, todėl prašymas atmestinas.

Savo teismui pateiktame ieškinyje ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Ginčijamame dokumente nurodyta, kad 2002-05-20 komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2002-01-10 įsakymu Nr. 01-9, dalyvaujant statytojui G. D. surašė statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, kuriuo pripažino tinkamais naudoti pagrindinį statinį ir jo priklausinius (1A1m(p), 1a1p, 2a1p, 2I1m, 1i1ž, 3I1m, 1i1m, 2ilž, 3i1ž, 4I1ž), esančius (duomenys neskelbtini) r. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 14 d. ir Lietuvos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p. ginčijamas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (toliau – Pripažinimo aktas) pripažįstamas individualiu administraciniu aktu. Pripažinimo akto surašymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos, aktualios nuo 2001-11-08 iki 2002-07-01, 24 str. 1 d. buvo numatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, atitinka šio įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustatė Vyriausybės įgaliota institucija (24 str. 2 d.). Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka Pripažinimo akto surašymo metu buvo reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-09-17 įsakymu Nr. 383. Nurodytos „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 9.10 p. numatė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Iš į bylą pateiktų dokumentų bei paaiškinimų, pateiktų teismo posėdžio metu, matyti, kad atsakovas G. D. kreipdamasis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis pateikė – 2002-05-16 Kauno apskrities Archyvo pažymėjimą Nr. V10-523-D bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, inventoriaus Nr. 8818 (t. 2, b. l. 26-48), kurioje aiškiai bei tvarkinga nurodyti pagrindiniai pastato ir jo dalių, ir priestatų duomenys, bei prašymą. Komisijos nariai, pasirašydami Pripažinimo akte, patvirtino, kad vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojusia „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) r. esančius statinius, taip pat apžiūrėjo ir įvertino statytojo pateiktus dokumentus bei nustatė, kad statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudotis. Pažymėtina, kad ABTĮ 89 str. nustatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė nenurodė bei neįrodė nei vienos iš aplinkybių, kurių pagrindu Pripažinimo aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Akivaizdu, jog komisija veikė savo kompetencijos ribose ir Pripažinimo aktu patvirtino, kad pastatyti statiniai atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį, todėl pagrindo pripažinti 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą negaliojančiu, nėra.

Taip pat teismas sutinka su atsakovu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi, kad ieškovė M. V. praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Konstatuota, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas – tai individualus administracinis aktas. ABTĮ 33 str. 1 d. numato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nors ieškovė teigė, kad apie ginčijamą Pripažinimo aktą sužinojo po savo motinos M. V. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą prie ieškinio pateikti dokumentai – 2014-11-21 Nekilnojamojo turto registro išrašas (t. 1, b. l. 21-22) rodo, kad apie G. D. registruotus statinius bei jų registravimo pagrindus sužinojo 2014-11-21, kas laikytina ieškinio senaties termino pradžia, o į teismą su ieškiniu dėl daiktinių teisių nuginčijimo kreipėsi 2015-03-26. Atsižvelgiant nurodytą aplinkybę, konstatuotina, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl 2002-05-20 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), ieškovės M. V. ieškinys atsakovams G. D., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam asmeniui J. S. K. dėl daiktinių teisių nuginčijimo atmestinas pilna apimtimi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovės M. V. ieškinį, iš ieškovės M. V. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė atsakovai. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai: G. D., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateiktuose prašymuose dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos Nr. 2-12-548/2016 nagrinėjimu priteisimo (t. 1, b. l. 163-178, t. 2, b. l. 8-12, 21-25) nurodė, kad patyrė išlaidų dėl atvykimo į 2015-05-29 – 10,69 Eur, 2015-07-08 – 10,80 Eur, 2015-10-07 – 9,56 Eur, 2015-11-26 – 7,24 Eur, 2016-01-25 – 6,34 Eur, 2016-02-22 – 6,11 Eur, 2016-03-23 – 5,59 Eur, teismo posėdžius bei grįžimą, kurias prašė priteisti iš ieškovės M. V., viso: 56,33 Eur, kuriuos pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atmetus ieškovės M. V. ieškinį iš ieškovės taip pat priteistinos 15,32 Eur (t. 1, b. l. 2 ir t. 2, b. l. 2) pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų – 56,33 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 33 ct) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus naudai

Priteisti iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,32 Eur (penkiolika eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.