- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- I-4318-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02471-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), 9 200,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
Skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, jautėsi stebimas. Dušu pareiškėjas galėjo pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, kas neatitiko pareiškėjo poreikių. Drabužiai nemokamai buvo skalbiami tik kartą per mėnesį, džiovinimui nebuvo sudarytos sąlygos. Gyvenamosiose patalpose pagalbos iškvietimo mygtukas neveikė, o kitose (pasivaikščiojimo kiemeliuose, sporto zonose ir dušuose) jų nebuvo. Nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjui dalyvauti užsiėmimuose. Dienos metu atimta patalynė ir grąžinama tik nakties metu, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas visą dieną vaikščioti, o naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko jam trūko miego. Kadangi į patalynės sąvoką neįeina čiužinys, nepagrįstai iš pareiškėjo jis buvo paimamas. Nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjas negalėjo užsiimti norima veikla, kuriai reikėjo kruopštumo ir gero matomumo. Kamerose nebuvo jungiklių, skirtų valdyti apšvietimą, durys be garso izoliuojančios medžiagos, o grotos buvo ne ant langų, o prie sienos. Pareiškėjas negalėjo valdyti apšvietimo, iš lauko sklisdavo triukšmas, o dėl grotų negalėjo išvalyti langų. Dėl balandžio mėn. išimtų langų teko kęsti didžiulį šaltį. Spintelės buvo išdaužytos ir be lentynų. Kamerų sienos nebuvo švarios, apipuvusios, atsilupusios, buvo aiškiai matyti pelėsis. Nebuvo radijo taško, o laikraštį pareiškėjas gavo tik kartą per savaitę (savaitės senumo). Duše nebuvo atskirų patalpų persirengti. Negalėjo turėti daugiau kaip 2 kg. vaisių ir daržovių. Pareiškėjas buvo priverstas pirkti tik termiškai apdorotą maistą. Negalėjo įsigyti maisto produktų stiklinėse ar metalinėse pakuotėse. Nebuvo galimybės įsigyti maisto papildų.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepimu (b. l. 20–27) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Suimtieji ir nuteistieji nuolat stebimi, nes taip siekiama užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuotolinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Duryse įrengtos stebėjimo akutės ar langelis. Kalinami asmenys privalo ir patys tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Ne rečiau kaip kartą per savaitę yra skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Asmeniniai daiktai irgi skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos nuteistiesiems ir suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną sausi. Neturint asmeninių lėšų, drabužiai skalbiami taip pat nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšveitimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta teisės aktų reikalavimuose. Įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nuolat prižiūrint ir vėdinant patalpas nekyla problemos dėl pelėsių. Laikantis teisės aktų reikalavimų, įrengtos langų apsauginės grotos, kurios įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Radijo taškai yra įrengti visose kamerose. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas. Veikia biblioteka, kurioje nuteistieji ir suimtieji gali gauti knygų ir (arba) periodinių leidinių. Maitinimas užtikrinimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Norėdamas apsipirkti parduotuvėje, suimtasis ar nuteistasis turi pateikti prašymą. Dušų įrengimas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Dušinėse yra įrengta vieta nusirengimui (apsirengimui), veikia mechaninė vėdinimo sistema. Jeigu drabužiai paliekami tvarkingai, bet nenumesti bet kaip, per 15 min. sušlapti negali. Nebuvo pastebėta nei vieno suimtojo ar nuteistojo, išėjusio iš dušo su šlapiais drabužiais. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, o pagal galiojančius teisės aktus, dienos metu tokiu atveju paimama patalynė. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kodėl ši norma neturi būti taikoma jo atžvilgiu. Norminis teisinis reguliavimas skundžiamas nustatyta specialia tvarka, o pareiškėjas nepatenka į ratą subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl to į administracinį teismą. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, neindividualizuotas, be konkretumo. Kadangi pareiškėjas neįrodė nei vienos valstybės viešosios atsakomybės sąlygos, jo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.
5. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ginčo laikotarpis nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d., ką patvirtina ir atsiliepimo medžiaga (b. l. 20–21), ginčo nėra. Kadangi nėra pagrindo abejoti keliamo ginčo laikotarpiu, todėl būtent šis laikotarpis ir bus vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme pagal pareiškėjo skundo argumentus.
Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, pareiškėjo stebėjimo, dušų įrengimo ir naudojimosi dušu tvarka
6. Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TIĮET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Kaip matyti, teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti atskirą oro šalinimo sistemą sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiškėjos argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini. Įvertinus VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 50–53) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors VPN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIĮET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Nors VPN Turto ir valdymo skyriaus pranešimas (b. l. 50–53) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl VPN neteisėti veiksmai pareiškėjui viso 92 paras neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu konstatuotini.
7. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad yra stebimas jam naudojantis sanitariniu mazgu, o ypač duše, kur pareiškėjas matomas visu kūnu. VPN atsiliepime nurodo, kad dušuose yra įrengtos pertvaros. Visgi VPN nepaneigė to, kad duše pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų. Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018 ir kt.), o taip pat ir pertvarų duše buvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teigia priešingai, nei VPN, o objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų poziciją, VPN nepateikė, tokiu atveju, teismas spręs dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo kitų nustatytų pažeidimu kontekste, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo.
8. Pareiškėjas taip teigia, kad dušuose nebuvo atskirų patalpų persirengimui, dėl ko jo rūbai sušlapdavo, galėjo nusiprausti tik kartą per savaitę. Vertinant šį pareiškėjo skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys į teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) (2018 m. lapkričio 1 d. redakcija) 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), dušinė, dezinfekavimo kamera. Pagal HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad nusirengimo ir apsirengimo kambariai yra atskirti kaip atskira patalpa ir nėra nurodyta, kad dušinėje tokia patalpa turi būti įrengta. Tokiu atveju, kai teisės aktai nenumato reikalavimo dušinėje įrengti nusirengimo (apsirengimo) kambario, pats pareiškėjas turi elgtis apdairiai, pagal situaciją, naudodamasis dušu, susidėti daiktus taip, kad ant jų nepakliūtų vanduo ir rūbai nesušlaptų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad VPN netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti dušu, atmestini nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini argumentai, susiję su teisės vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Pareiškėjas šio savo argumento nepagrindė reikšmingomis aplinkybėmis, nenurodė, kada jam nebuvo leista pasinaudoti dušu, kaip dažnai jis nepertraukiamai negalėjo pasinaudoti dušu. Priešingai iš pareiškėjo skundo aišku, kad pareiškėjas realizavo savo teisę pasinaudoti dušu, jo teisės šiuo aspektu nebuvo suvaržytos. Subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su patvirtinta tvarka, nenustačius konkretaus pareiškėjo teisės pažeidimų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl VPN neteisėtų veiksmų.
Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų (kamerų būklės (pelėsis, atsilupusios sienos, dirbtinio apšvietimo, šildymo, spintelių būklės, negalėjimo išvalyti langų, triukšmo), apsipirkimo parduotuvėje tvarkos, drabužių skalbimo tvarkos, patalynės suteikimo tvarkos, pareiškėjo užimtumo, iškvietimo mygtukų, elektros jungiklių, radijo taško, pasenusios spaudos)
9. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-106 (b. l. 55–57), kuris iš esmės nėra aktualus, nes pareiškėjas kameroje Nr. 326, kur buvo nustatytas higienos normos pažeidimas (dirbtinės apšvietos trūkumo), tuo metu nebuvo laikomas, o iki jo perkėlimo į šią kamerą šis pažeidimas buvo ištaisytas (b. l. 58). Kitas į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-3466 (b. l. 65–67), atsižvelgus į ginčo laikotarpį ir kameras, kuriose pareiškėjas per jį buvo laikomas, yra neaktualus. VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 50–53) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip numatyta HN 134:2015. Apšvietimui naudojamos lemputės atitino Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus, ženklas „CE“ ant lemputės rodo, kad gaminys atitinka Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Šios lemputės nėra kenksmingos sveikatai. Kitų objektyvių dokumentų, paneigiančių pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerų įrengimo, byloje pateikta nėra. Tačiau pareiškėjas pats nėra kreipęsis dėl šių sąlygų į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (b. l. 11–19). Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių sąlygų būtų kreipęsis ir į įkalinimo įstaigos administraciją. Priešingai, VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 50–53) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pelėsio, grybelio kamerose nustatyta nebuvo. Pareiškėjo argumentas dėl triukšmo taip pat nėra pagrįstas jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kaip pareiškėjas nustatė per didelį triukšmo lygį. TIĮET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PĮĮET 16.9 papunktyje nustatyta, kad: kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus; įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal šį teisinį reguliavimą, kamerose yra galimas vidinių grotų įrengimas. Todėl skundo aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjimo išvalyti langų, nes buvo ant jų grotos, vertinamas kritiškai. Pats pareiškėjas dėl minimo nepatogumo nesikreipė į administraciją, todėl vertinti šią aplinkybę šiuo atveju nėra pagrindo. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, kurie iš esmės yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio dėl kamerų įrengimo trūkumų, darytina išvada, kad šiuo atveju VPN neteisėtų veiksmų faktas negali būti konstatuotinas.
10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jo teisė apsipirkti parduotuvėje yra ribojama konkrečiu vaisių ir daržovių kiekiu, draudimu įsigyti prekių stiklinėse ir metalinėse pakuotėse, negalėjimu įsigyti papildų. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikė reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė apsipirkti parduotuvėje buvo nepagrįstai suvaržyta. Abejonę dėl to, ar pareiškėjas realizavo savo teisę apsipirkti parduotuvėje kelia ir tai, kad byloje pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas nedirba, darbinių pajamų neturi, o 2019 m. balandžio 16 d. jo asmeninėje sąskaitoje buvo tik 0,04 Eur (b. l. 29). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nepasitenkinimu drabužių skalbimo tvarka, taip pat vertinami kritiškai. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo išsidžiovinti rūbų, paneigta VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 50–53), kuriame nurodyta, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio argumentai dėl, jo nuomone, netinkamos drabužių skalbimo tvarkos, nenustačius, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos, ar dėl jų pareiškėjas buvo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, nesudaro pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus. Vertinant pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nepasitenkinimu tuo, kad jam atliekant nuobaudą iš jo dienos metu buvo paimta patalynė. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad padarė nuobaudą ir dėl to buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, neturės galimybės tinkamai pailsėti. Visgi pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip šis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl to, kad iš jo buvo paimtas čiužinys. Vien ta aplinkybė, jog ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti VPN neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus.
11. Pareiškėjas nepatenkintas elektros jungiklių įrengimo vieta ir aplinkybe, kad neveikė arba nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų bei nebuvo radijo taškų. VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 50–53) nurodyta, kad kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai ir radijo taškai. Kitose patalpose iškvietimo mygtukų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais prie kamerų buvo sumontuotos elektros jungiklis, atliekantis ir saugiklių funkciją, kuriais buvo galima valdyti apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Kameros viduje elektros jungiklių įrengimas teisės aktuose nenumatytas. VPN nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kurie, teismo vertinimu, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Teismas sutinka su VPN teiginiu, kad teisės aktai nenumato pareigos įrengti pagalbos iškvietimo mygtukų kitose įkalinimo įstaigos patalpose. Pareiškėjas nepateikė reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių kuo konkrečiai pasireiškė jo konkrečių teisių pažeidimas. Nenustatyta pagrindų abejoti VPN nurodytomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl tokių sąlygų nesikreipė nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (b. l. 11–19) nei į įkalinimo įstaigos administraciją.
12. Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą kildina iš to, kad jam buvo duodami pasenę laikraščiai ir nebuvo užtikrintas jo užimtumas. Šiuo aspektu pareiškėjas nenurodė, ar apskirtai buvo nors kartą kreipęsis dėl spaudos išdavimo ir dalyvavimo užimtumo programose. Šiuo atveju, vertinant skundo argumentus, būtina nustatyti, kad pareiškėjas išreiškė valią, tačiau jo teisės buvo nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytos. Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
13. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas VPN buvo laikomas viso 92 paras ir įvertinus konstatuotą privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą (92 paras), ir atsižvelgus į aplinkybę, kad VPN neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu (13 parų (92 / 7)) kaip kumuliatyvią pareiškėjo kalinimo sąlygas bloginančią aplinkybę, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.
Dėl neturtinės žalos dydžio
14. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad VPN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas. Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 9 200,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui M. Š. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlygini.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.