- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-114-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05278-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., valstybės įmonė Turto bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. M. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas G. K. ir jo motina A. K., pradėję faktiškai valdyti mirusiojo turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina. Pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Tada paaiškėjo, kad jis negali priimti motinos palikimo, nes nėra duomenų apie tai, kas priėmė pareiškėjo tėvo palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjas, nei jo motina po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau pareiškėjas ir jo motina A. K. turtą po jo mirties pradėjo valdyti faktiškai. Mirus A. K., jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tik A. K. vardu buvo įregistruoti keturi žemės sklypai bei butas Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Šis Butas buvo įgytas A. K. ir A. K. jiems būnant santuokoje, tad mirus A. K. jo turtą sudarė 1/2 dalis šio Buto. Šis turtas po A. K. mirties faktiškai buvo valdomas pareiškėjo ir jo motinos, t. y. jie liko gyventi tame Bute, priėmė ir toliau naudojosi A. K. asmeniniais daiktais (knygomis, šeimos nuotraukų albumais, įrankiais, baldais ir kt. daiktais, buvusiais Bute), bendromis jėgomis ir lėšomis administravo Butą, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, gerino Buto būklę ir kitaip juo rūpinosi. Pareiškėjas ir jo motina rūpinosi palikėju iki jo mirties, organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu. Šiuo metu pareiškėjas ir toliau valdo Butą kaip savo, moka jo išlaikymo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo reikalavimus tenkinti iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties jo palikimą priėmė faktiškai valdydama pergyvenusi sutuoktinė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jis yra vyresnysis A. K. sūnus. Jis nesutinka, kad pareiškėjas priėmė palikimą po A. K. mirties, pradėjęs valdyti jo turtą faktiškai, nes po jo patėvio A. K. mirties Bute liko gyventi tik jų motina. Ji viena naudojosi Butu, viena mokėjo mokesčius, viena apmokėjo patėvio laidotuves ir už kapavietės sutvarkymą. Pareiškėjas neteikė motinai jokios turtinės pagalbos, retai lankė motiną, nieko jai nepadėjo nei buityje, nei materialiai. Pareiškėjas kartu su savo sutuoktine maždaug prieš 30 metų nusipirko namų valdą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kur gyveno visą laiką ir gyvena dabar. Vien pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis gyveno tame Bute ar valdė jį po tėvo mirties. Pareiškėjo šeimos, socialiniai ir veiklos interesai yra (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas priėmė tėvo palikimą per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybei, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Jei teismas įsitikintų, kad pareiškėjas ir A. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo G. K. pareiškimas tenkintas iš dalies, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Kita pareiškimo dalis atmesta. Priteista iš pareiškėjo G. K. suinteresuotam asmeniui S. M. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1 A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo G. K. ir S. M. motina. Po jos mirties liko dalys žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bei butas (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo kreipėsi abu jos sūnūs.
4.2 Butas (duomenys neskelbtini), įgytas A. K. vardu 1992 m. rugsėjo 12 d., jai būnant susituokusiai nuo (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo tėvu A. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl Butas laikytinas bendrąja jungtine A. K. ir A. K. nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Po A. K. mirties jo įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
4.3 Pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 1984 m. birželio 5 d. yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu jis ir gyvena. 2006 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Giraitės parkas“, nurodydamas, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), dirbo iki 2008 m. sausio 28 d. Po 2008 m. sausio 28 d. pareiškėjas dirbo UAB „Grasta“ nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. liepos 15 d. Jam kartu su sutuoktine B. K. nuo 2020 m. spalio 29 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini).
4.4 Pareiškėjas pateikė į bylą UAB „Kauno vandenys“ 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio mėn. sąskaitas, išrašytas A. K. Jų turinys bei kartu pateikti kvitai patvirtina, kad šios sąskaitos apmokėtos. 2008 m. birželio mėn., 2009 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjo tėvui A. K. buvo išrašytos TEO sąskaitos už ryšio paslaugas. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą Butų savininkų bendrijos „Lazdynas“ sąskaitas, išrašytas butui (duomenys neskelbtini). Viena iš jų yra 2008 m. spalio mėn. sąskaita, išrašyta A. K. vardu. Joje nurodyta, kad sąskaita apmokėta. Kitose sąskaitose neįskaitomos jų išrašymo datos, pateiktas 2021 m. vasario 17 d. kvitas, patvirtinantis Bendrijos mokesčių apmokėjimą pareiškėjo vardu.
4.5 Tarp proceso dalyvių kilo ginčas dėl Buto dalies paveldėjimo: pareiškėjas nurodo, kad priėmė kartu su motina jo tėvui priklausiusią Buto dalį, pradėjęs faktiškai valdyti šį turtą, o suinteresuotas asmuo prieštarauja tam, nurodydamas, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties negyveno Bute ir nesirūpino juo. Tarp proceso dalyvių nėra ginčo, kad A. K. priklausiusią buto dalį priėmė pradėjusi faktiškai valdyti A. K.. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų motina po A. K. mirties liko gyventi Bute ir toliau mokėjo šio Buto komunalinius mokesčius, naudojosi juo kaip viso Buto savininkė. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai.
4.6 Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, reikšminga tai, kad Butas nuo pat jo įgijimo buvo įregistruotas tik A. K. vardu. Būtent dėl to, kaip parodė pareiškėjas ir jo atstovė, nei A. K., nei G. K. po A. K. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jo vardu nebuvo registruota nekilnojamojo turto. Teismas padarė išvadą, kad nei A. K., nei G. K. A. K. palikimo atsiradimo metu nesuvokė, jog dalis Buto priklauso ir A. K. bei būtina atlikti aktyvius veiksmus dėl šios dalies Buto paveldėjimo.
4.7 Teismas vertino, kad pareiškėjas tėvo palikimo (1/2 dalies Buto) atsiradimo momentu negalėjo išreikšti valios priimti Buto dalį ir valdyti ją kaip savininkas, nes jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuvokė fakto apie Buto dalies priklausymą tėvui ir galimybę ją paveldėti kaip pirmosios eilės įpėdiniui.
4.8 Teismas pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, pablogėjus jo santykiams su sutuoktine 1995–2000 m. jis persikėlė gyventi pas tėvus į Butą bei gyveno jame iki ir po tėvo mirties. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir kaip liudytoja apklausta Bendrijos pirmininkė N. V.. Pareiškėjo teigimu, gyvendamas Bute jis mokėjo komunalinius mokesčius iš savo uždirbtų lėšų, pirko į Butą televizorių, šaldytuvą ir kt. daiktus. Po tėvo mirties jo ir motinos dispozicijoje liko tėvo asmeniniai daiktai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju jos neturi esminės reikšmės. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad po tėvo mirties per trijų mėnesių laikotarpį pareiškėjas nebuvo ir negalėjo išreikšti valios dėl tėvo palikimo priėmimo, nes tuo metu jis nesuvokė, kad tėvui priklauso 1/2 dalis Buto, registruoto tik motinos vardu. Teismas pažymėjo, jog po tėvo mirties pareiškėjas tęsė gyvenimą tėvų Bute, mokėdamas už jį mokesčius kaip komunalinių paslaugų naudotojas, nesuvokdamas, kad jis naudojasi ir tėvui priklausiusia Buto dalimi, į kurią turėjo teisę kaip pirmosios eilės įpėdinis.
4.9 Teismas nurodė, jog pareiškėjas per tris mėnesius nuo tėvo mirties nebuvo atlikęs aktyvių veiksmų, suponuojančių jo valią priimti tėvo palikimą, pavyzdžiui, neįregistravo dalies Buto savo vardu, nesiekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą iki motinos mirties. Po tėvo mirties atlikti veiksmai (komunalinių mokesčių mokėjimas, tolimesnis gyvenimas Bute), teismo vertinimu, buvo prieš tai buvusių veiksmų tąsa, kuri negali būti įvertinta kaip aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai.
4.10 Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina priėmė A. K. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą kaip savo, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad mirus tėvui jis aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti tėvo palikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. K. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti visiškai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas G. K. ir A. K., pradėję faktiškai jį valdyti. Taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens S. M. pareiškėjui G. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1 Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo motina A. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Apeliacinis skundas teikiamas dėl sprendimo dalies, kuria atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog savo tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą, priėmė ir pareiškėjas G. K..
Žemesnės instancijos teismas
5.2 Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas iš karto po savo tėvo mirties gyveno palikėjui ir jo sutuoktinei (pareiškėjo motinai) priklausančiame Bute, t. y. po tėvo mirties pareiškėjas tęsė gyvenimą tėvų Bute, mokėdamas už jį mokesčius, kaip komunalinių paslaugų naudotojas. Tačiau teismas atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo mirties atsiradusį palikimą priėmė ir pareiškėjas, pradėjęs faktiškai valdyti jo turtą, remdamasis iš esmės tik aplinkybe, jog pareiškėjas neturėjo teisinio išsilavinimo ir nesuprato, jog priima savo mirusio tėvo palikimą. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi skundžiamu teismo sprendimu formuojamas precedentas, lemiantis, jog priimti palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti, galėtų tik teisinį išsilavinimą turintis žmogus, suvokiantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės instituto esmę. O tai iš esmės paneigtų vieną iš įstatymo nustatytų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimą pradedant faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnis).
5.3 Apeliantas pažymi, jog jis ir jo motina perėmė mirusio A. K. turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo. Visų pirma po palikėjo A. K. mirties apeliantas ir jo motina liko gyventi Bute, priėmė, pasidalijo ir toliau naudojosi palikėjui priklausiusiais asmeniniais daiktais – knygomis, šeimos nuotraukų albumais, įvairiais įrankiais, baldais, kitais palikėjo daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje, t. y. Bute. Taip pat pareiškėjas ir jo motina bendromis lėšomis ir jėgomis Butą administravo, naudojosi ir valdė jį kaip savo turtą, mokėjo su Buto išlaikymu susijusius mokesčius, gerino Buto būklę, pirko naujus daiktus, kurie buvo naudojami Bute (televizorių, šaldytuvą ir kitus daiktus), bei kitaip juo rūpinosi. Tokie pareiškėjo ir jo motinos veiksmai rodo, jog jie suprato, kad yra palikėjo A. K. įpėdiniai ir jo turto perėmėjai. Tiek pareiškėjas, tiek jo motina elgėsi kaip vieninteliai palikėjo turto savininkai – pasidalijo ir naudojo palikėjui iki mirties priklausiusius daiktus, gyveno Bute, jį prižiūrėjo ir gerino jo būklę.
5.4 Be to, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjas iš karto po savo tėvo mirties elgėsi kaip nekilnojamojo turto savininkas – savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo Bute esančios santechnikos remonto darbus. Taip pat pareiškėjas visuomet Butą nurodydavo kaip savo gyvenamąją vietą, jame nuo 1984 m. birželio 5 d. pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Apeliantas mano, jog visa tai patvirtina, kad jis tėvo palikimą valdė kaip savo turtą.
5.5 Pažymi ir tai, jog įpėdiniai, kurie gyvena arba apsigyvena atsiradus palikimui paveldėtoje namų valdoje ar bute kaip savininkai, laikomi priėmusiais palikimą, nesvarbu, padavė jie pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui ar nepadavė. Šiai bylai svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2003 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003 ir 2005 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2005, kuriose nurodyta, jog akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, joje gyvendamas, tuo užtikrina ir namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą. Kada asmuo gyvena namų valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis šiuo turtu naudojasi kaip savo.
5.6 Mano, jog teismas pareiškėjo gyvenimą Bute vertindamas tik kaip Buto priežiūrą, jo išlaikymą, būklės gerinimą, tik kaip rūpinimąsi savo gyvenamąja vieta, o ne kaip palikimo priėmimą, nukrypo nuo teismų praktikos bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, kuriose įtvirtintas palikimo priėmimo būdas pradedant faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.51 straipsnis). Mano, jog teismas byloje pateiktus įrodymus vertino netinkamai.
5.7 Pažymi ir tai, jog priimdamas palikimą asmuo neprivalo atlikti konkrečių teisinių veiksmų, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
5.8 Taip pat apeliantas nurodo, jog, panaikinus skundžiamą sprendimo dalį, pareiškėjo visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteistas iš suinteresuoto asmens S. M..
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo S. M. prašo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pagrindiniai suinteresuoto asmens S. M. atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai:
6.1 Apelianto į bylą pateikti mokėjimo dokumentai už šaldytuvą ir televizorių, nors ir išrašyti apelianto vardu, tačiau, nesant adreso, kuriuo šie daiktai buvo pristatyti, negali būti vertinami kaip įrodymas, kad apeliantas priėmė palikėjo turtą kaip savo. Tai, kad galbūt ir buvo pakeisti neprivalomi būsto higieninėms sąlygoms užtikrinti elektriniai buities prietaisai, tai nėra pagrindas vertinti kaip palikimo priėmimą, nes minėtų prietaisų nebuvo palikėjo mirties momentu.
6.2 Iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad apeliantas vėliau negyveno su motina, motinai padėjo kiti asmenys, o kiek vėliau motina buvo paguldyta į slaugos ligoninę. Prieš tai ji skundėsi, kad niekas neateina gyventi bute ir jai padėti. Iš to galima daryti išvadą, kad apeliantas tik deklaruoja, jog gyveno motinos bute.
6.3 Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas turėjo namų valdą (duomenys neskelbtini), kur kartu su sutuoktine gyveno ir ūkininkavo.
6.4 Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kadangi faktinės bylų aplinkybės skiriasi.
6.5 Pažymi, jog apeliantas privalėjo įrodyti, kad priėmė savo žinion ir kaip savo valdyti pradėjo būtent palikėjo turtą, t. y. tėvo palikimą. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, visas mirusiojo ir jo pergyvenusios sutuoktinės turtas buvo registruotas pergyvenusios sutuoktinės vardu. Ir toliau buvo apmokamos sąskaitos tiek už turtą, tiek ir už komunalines paslaugas tik pergyvenusios sutuoktinės vardu, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad tolesnis apelianto gyvenimas Bute ir galimas prisidėjimas prie mokesčių už naudojimąsi komunalinėmis paslaugomis – tai tik ankstesnio gyvenimo Bute tąsa.
6.6 Pastebi, kad mokėjimas už asmens naudojimąsi komunalinėmis paslaugomis yra tik aplinkybė, parodanti, kad asmuo naudojosi paslaugomis, tačiau mokesčiai už komunalines paslaugas niekaip neparodo, kad asmuo valdė turtą kaip savo, išlaikė jį. Pažymi, jog apeliantas nemokėjo turto išlaikymo mokesčių, nepateikė įrodymų apie žemės mokesčio sumokėjimą ir pan. Pažymi ir tai, jog komunalinių mokesčių mokėjimo faktas nesukuria nuosavybės santykių.
6.7 Suinteresuotas asmuo pritaria teismo išvadai, kad po apelianto tėvo mirties Butą, kuris buvo registruotas šalių motinos vardu, pastaroji ir toliau laikė tik savo turtu, Butą tik motinos turtu laikė ir pats apeliantas, o jo gyvenimas Bute buvo susiklosčiusių santykių tąsa. Be to, aplinkybė, kad apeliantas net šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų palikimui įvardyti, reiškia, kad jis nelaikė motinos vardu buvusio Buto dalies palikimu, atsiradusiu po tėvo mirties.
6.8 Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų apelianto nurodomas aplinkybes. Deklaratyvūs apelianto teiginiai, neparemti įrodymais, turi būti vertinami kritiškai kaip savanaudiški. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad po motinos mirties abi šalys paveldi po 5/16 dalis ginčo Buto, tačiau apeliantas yra užėmęs Butą, pakeitęs spyną.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apelianto apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, jog VĮ Turto bankas, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, t. y. A. K., mirusi (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 pastraipoje netiksliai nurodyta mirties diena „4 d.“, todėl šis apsirikimas tikslintinas), – pareiškėjo G. K. ir suinteresuoto asmens S. M. motina. Po A. K. mirties liko, be kita ko, butas (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo kreipėsi abu jos sūnūs G. K. ir S. M..
11. (duomenys neskelbtini), įgytas A. K. vardu 1992 m. rugsėjo 12 d. jai būnant susituokusiai nuo (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo tėvu A. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl Butas laikomas bendrąja jungtine A. K. ir A. K. nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Po A. K. mirties jo įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, notarų biure nebuvo pradėta A. K. turto paveldėjimo byla.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas G. K. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas G. K. ir jo motina A. K., pradėję faktiškai valdyti mirusiojo turtą.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė A. K., pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą. Kitą pareiškimo dalį atmetė.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta pareiškimo dalis ir nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po pareiškėjo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir pareiškėjas G. K., pradėjęs faktiškai valdyti mirusiojo turtą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y., kad ne tik jo motina, bet ir jis po savo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti mirusiojo turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas siekia turėdamas tikslą įgyvendinti paveldėjimo teisę.
15. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
16. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
17. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
18. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad mirus jo tėvui A. K. jis aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti tėvo palikimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas tėvo palikimo (1/2 dalies Buto) atsiradimo momentu negalėjo išreikšti valios priimti Buto dalį ir valdyti ją kaip savininkas, nes jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuvokė fakto apie Buto, registruoto tik motinos vardu, dalies priklausymą tėvui ir galimybę ją paveldėti kaip pirmosios eilės įpėdiniui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas per tris mėnesius nuo tėvo mirties nebuvo atlikęs aktyvių veiksmų, suponuojančių jo valią priimti tėvo palikimą, pavyzdžiui, neįregistravo dalies Buto savo vardu, nesiekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą iki motinos mirties, o jo po tėvo mirties atlikti veiksmai (mokėjimas už komunalinius mokesčius, tolimesnis gyvenimas Bute), teismo vertinimu, buvo prieš tai buvusių veiksmų tąsa, kuri negali būti įvertinta kaip aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai. Tačiau tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
20. Nustatyta, jog pareiškėjo G. K. tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu parodė, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta visada buvo (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine į sodybą (duomenys neskelbtini) išėjo gyventi 1995 m., tačiau nuo 2000 m. prasidėjus su sutuoktine nesutarimams, jis praktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), pas sutuoktinę tik apsilankydavo. Nuo 2006 m. iki 2008 m. dirbo Panemunėje, darbas buvo arti (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. dirbo Garliavoje. Savo gyvenamąją vietą visada nurodydavo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į Butą pirko televizorių, šaldytuvą, dujinę viryklę, kriauklę, klozetą, maišytuvus. Viską pirko iki 2007 m. gruodžio mėn., maišytuvus keitė praėjus mėnesiui–dviem po tėvo mirties. Po tėvo mirties jis pradėjo valdyti Bute buvusius tėvo baldus. Po tėvo mirties Butą prižiūrėjo jis su motina, abu mokėjo mokesčius, pinigus buhalterei nešdavo ir jis, pinigai būdavo arba jo, arba motinos, arba abiejų kartu.
21. Pareiškėjas pateikė į bylą UAB „Kauno vandenys“ 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio mėn. sąskaitas, išrašytas A. K.. Jų turinys bei kartu pateikti kvitai patvirtina, kad sąskaitos apmokėtos. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą Butų savininkų bendrijos „Lazdynas“ sąskaitas, išrašytas butui (duomenys neskelbtini). Viena iš jų yra 2008 m. spalio mėn. sąskaita, joje nurodyta, kad sąskaita apmokėta. Taip pat pateiktas 2021 m. vasario 17 d. kvitas, patvirtinantis Bendrijos mokesčių apmokėjimą pareiškėjo vardu. Į bylą pareiškėjo pateiktas 2007 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis po tėvo A. K. mirties pirko šaldytuvą ir televizorių. Taip pat iš į bylą pateiktos 2006 m. sausio 23 d. darbo sutarties tarp pareiškėjo G. K. ir UAB „Giraitės parkas“, kuri nutraukta 2008 m. sausio 28 d., matyti, jog pareiškėjas G. K. minėtu laikotarpiu savo gyvenamąją vietą nurodė būtent (duomenys neskelbtini).
22. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gyveno Bute po tėvo mirties, 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja N. V., t. y. Butų savininkų bendrijos „Lazdynas“, (duomenys neskelbtini), pirmininkė. Pastaroji teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas G. K. (duomenys neskelbtini) gyvena maždaug nuo 1970 m., jie yra kaimynai, santykiai jų neutralūs. Žinojo, kad Bute gyvena pareiškėjo tėvai ir pareiškėjas. Po pareiškėjo tėvo mirties 2006 m.–2007 m. Bute liko gyventi A. K. ir G. K.. Pastarąjį ji laiptinėje matydavo ne kasdien, tačiau dažnai. Mokesčius Bendrijai grynaisiais pinigais atnešdavo arba A. K., arba G. K., mokėjo abu pasikeisdami. Abu prižiūrėjo gyvenamąją vietą, tvarkė ir prižiūrėjo laiptinę. Taip pat prisimena, jog po A. K. mirties ginčo Bute buvo trūkęs gyvatukas, tada į ją kreipėsi būtent G. K., pastarasis jai nurodė, jog reikalingas santechnikas. Šią aplinkybę prisimena, kadangi G. K. jai užsiminė, jog jeigu būtų tėvas gyvas, jis pats viską ir sutvarkytų.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu buvo apklausta ir liudytoja I. V., tačiau pastaroji nurodė, jog su A. K. pradėjo bendrauti tik apie 2018 m., 2007 m. ji su A. K. nebendravo, nežino, kas Bute gyveno po A. K. mirties. G. K. ji matydavo dažnai, tačiau negali pasakyti, ar jis gyveno Bute. Taigi ši liudytoja negalėjo nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių, kurios susiklostė iš karto po pareiškėjo tėvo A. K. mirties, jai žinomos aplinkybės, susijusios su A. K. gyvenimu nuo 2018 m., kurias atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja ir suinteresuotas asmuo S. M..
24. Suinteresuotas asmuo S. M. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėjas Bute po pareiškėjo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) negyveno, o gyveno kaime su sutuoktine, motiną tik aplankydavo. Taip pat nurodė, jog už daiktus, kuriuos nurodo pirkęs pareiškėjas, mokėjo jų motina, mokesčius taip pat sumokėdavo pati motina iš savo pinigų. Po pareiškėjo tėvo mirties 2007 m. jis (suinteresuotas asmuo) pas motiną užsukdavo beveik kasdien, o kadangi pareiškėjas gyveno Marijampolėje, pastarajam nepatogu būdavo atvykti pas motiną, tai užsukdavo kartą per savaitę arba mėnesį.
25. Liudytoja N. M. (buvusi suinteresuoto asmens S. M. sutuoktinė) 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog A. K. po vyro mirties gyveno viena, G. K. su ja negyveno, jis gyveno su savo žmona Marijampolėje. Nurodė, jog pati uošvienė jai sakydavo, kad gyvena viena, G. K. pas A. K. namuose po pastarosios vyro mirties yra sutikusi tik vieną kartą.
26. Liudytoja M. K. (suinteresuoto asmens S. M. dukra) 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje parodė, jog močiutė po dieduko mirties gyveno viena. Jos tėvas dažnai, beveik kasdien užsukdavo pas močiutę, o dėdė pasirodydavo retai. Tai jai pasakojo močiutė. Būdama pas močiutę G. K. nė karto nebuvo sutikusi. 2007 m. nauji daiktai pas močiutę nebuvo perkami.
27. Tačiau tokie suinteresuoto asmens S. M. ir liudytojų N. M. bei M. K. parodymai nesutampa su, teismo nuomone, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios liudytojos N. V. parodymais, kad po pareiškėjo tėvo mirties 2006 m. – 2007 m. Bute liko gyventi A. K. ir G. K., ji pareiškėją G. K. laiptinėje matydavo dažnai, jis atnešdavo mokesčius Bendrijai, kartu su mama prižiūrėjo gyvenamąją vietą, laiptinę, kvietėsi santechniką.
28. Liudytojos M. K. parodymus, kad 2007 m. nauji daiktai Butui nebuvo perkami, paneigia pareiškėjo į bylą pateiktas 2007 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis po tėvo mirties pirko šaldytuvą ir televizorių. Be to, kad daiktai į Butą vis dėlto buvo perkami, patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. M. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu. Ir nors pastarasis savo atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė abejones, ar tikrai šie daiktai buvo pristatyti į Butą, o ne kur kitur, tačiau, kaip minėta, 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo pripažino, jog į Butą buvo pirktas ir šaldytuvas, ir televizorius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog tai, kad buvo pakeisti elektriniai buities prietaisai, tai nėra pagrindas vertinti kaip palikimo priėmimą, nes, pasak suinteresuoto asmens S. M., minėtų prietaisų nebuvo palikėjo mirties momentu. Tačiau pažymėtina, jog buities sąlygų gerinimas iš karto po palikėjo mirties, daiktų pirkimas į Butą, kurio dalis sudarė A. K. palikimą, rodo pareiškėjo santykį ir elgesį su paveldimu turtu, Buto dalies valdymą kaip savo ir laikymą save Buto dalies savininku.
29. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą – tai tapti turto savininku, išreiškiama aktyviais veiksmais. Kaip minėta, CK 5.51 straipsnis numato, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų yra įpėdinio pradėjimas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
30. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. gyvenimas Bute, kurio dalis sudarė A. K. palikimą, naudojimasis Bute esančiais palikėjo A. K. asmeniniais daiktais, Buto, laiptinės priežiūra, rūpinimasis Buto santechnikos sutvarkymu, daiktų pirkimas į Butą, mokesčių Bendrijai mokėjimas, komunalinių mokesčių apmokėjimas už Butui suteiktas paslaugas,– patvirtina, kad pareiškėjas G. K. (taip pat ir jo motina, dėl to ginčo byloje nėra) priėmė palikėjo A. K. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo aktyvius veiksmus, kurių jis ėmėsi po tėvo A. K. mirties, vertintinos kaip palikimo priėmimas faktiniu jo valdymu. Todėl pripažįstama, jog ne tik A. K., bet ir pareiškėjas G. K. perėmė mirusio savo tėvo A. K. palikimą, valdė jį ir naudojo kaip savo ir laikė save A. K. palikimą sudariusio turto savininku iki kreipimosi į teismą dienos.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo G. K. pareiškimas tenkintinas ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po pareiškėjo G. K. tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir pareiškėjas G. K., pradėjęs faktiškai valdyti mirusiojo A. K. turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nustačius, kad pareiškėjo pareiškimas tenkinamas visiškai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, dalyvaujančių byloje asmenų patirtos pirmosios instancijos teisme.
33. Nustatyta, jog pareiškėjas už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat į bylą pateikti įrodymai (DOK-89912) patvirtina, jog pareiškėjas G. K. už advokato padėjėjo G. C. pagalbą parengiant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 650,00 Eur, pareiškėjui 2021 m. liepos 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiuose atstovavo, papildomus prašymus pareiškėjo vardu į bylą teikė advokatė A. Z.. Iš viso pareiškėjas pagrindė, jog jis pirmosios instancijos teisme patyrė 688,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė į bylą įrodymus (DOK-111977), patvirtinančius, jog jis už teisinę pagalbą advokatei D. D. sumokėjo 500,00 Eur.
35. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas duomenų apie tai, kad byloje būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, neteikė.
36. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Nustatyta, jog suinteresuotas asmuo S. M. iš esmės nesutiko su pareiškėjo G. K. pareiškimo dalimi, kuria buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir pareiškėjas G. K., pradėjęs faktiškai valdyti mirusiojo turtą. Tačiau tenkinus pareiškimo dalį, su kuria suinteresuotas asmuo S. M. nesutiko, konstatuojama, kad sprendimas priimtas pareiškėjo G. K. naudai, todėl jam jo turėtos 688,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingą interesą byloje turinčio suinteresuoto asmens S. M., o pastarajam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Pareiškėjas G. K. pateikė įrodymus (DOK-17224), jog jis 2021 m. spalio 27 d. advokatei A. Z. sumokėjo 1 127,00 Eur (pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1073394).
39. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė įrodymus (DOK-142644), jog jis 2021 m. lapkričio 3 d. advokatei D. D. sumokėjo 500,00 Eur (pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1017999).
40. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas duomenų apie tai, kad apeliacinėje instancijoje būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, neteikė.
41. Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinus, jam iš suinteresuoto asmens S. M., kuris prašė apeliacinį skundą atmesti, priteistina 1 127,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė apeliacinės instancijos teisme.
42. Kadangi sprendimas priimtas ne suinteresuoto asmens S. M. naudai, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo G. K. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir G. K., pradėjęs faktiškai valdyti jo turtą, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. K. pareiškimą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Tenkinti pareiškėjo G. K. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėję faktiškai valdyti A. K. turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Priteisti pareiškėjui G. K. iš suinteresuoto asmens S. M. 688,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti pareiškėjui G. K. iš suinteresuoto asmens S. M. 1 127,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.