Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio J. R. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4813-2022, kuriuo J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Toks teisinis reglamentavimas yra akivaizdus alogizmas, nes chronologiškai vėliausio veiksmo neatlikimas, neteisėtais padaro ir ankstesnius veiksmus, kurie jų atlikimo metu atitiko visų teisės aktų reikalavimus. Jis už pažeidimus, susijusius su aplinkos apsauga, anksčiau baustas nėra, yra ilgametis medžiotojas (nuo 2007 metų), Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos charakterizuojamas teigiamai. Jo vertinimu, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms leidžiant administracinio poveikio priemonės - specialios teisės (teisės medžioti) neskirti, tokia galimybė nepagrįstai nebuvo svarstyta. Baudos neginčija, ją sumokėjo, neginčija nusižengimo padarymo įrankių, priemonių ir objektų konfiskavimo, savanoriškai atlygino padarytą žalą gamtai. Paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės medžioti atėmimas aštuoniems mėnesiams, yra neproporcinga tiek neatsargiai (dėl nerūpestingumo) padarytam administraciniam nusižengimui, tiek jo asmenybei. Patirtos neigiamos pasekmės (paskirta bauda, atlyginta žala gamtai, įrankių konfiskavimas) yra didelė ir pakankama nuobauda, kurią paskyrus bus pasiekti nuobaudos tikslai, nes jo išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, objektyvus ir kritiškas savo veikos įvertinimas tai leidžia ne tik suvokti, bet ir padaryti atitinkamas išvadas, kad tai ateityje nepasikartotų. Yra visos prielaidos jam neskirti specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad šernas buvo sumedžiotas ir gabenamas nepažeidžiant Taisyklių reikalavimo, o „neteisėtu” tapo tik pradėjus dorojimą, jo neįrašius į medžioklės lapą (pagal Taisyklių 22 punktą).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nustatant pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę, buvo įvertinta byloje surinkta ir ištirta medžiaga, atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovautasi teisingumo ir protingumo principais. Nustačius visumą aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo skirtas ženkliai trumpesnis nei minimalus specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminas ir dėl nutarimo sankcionavimo kreiptasi į apylinkės teismo teisėją. Nesant ypatingų aplinkybių, nėra ir teisinio pagrindo neskirti imperatyviai už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą numatytos administracinio poveikio priemonės. Nenustačius ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, nusprendus neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės, galėjo būti pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai, todėl skundžiamame nutarime ir neanalizuota galimybė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4813-2022 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 00 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), patikrinus (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubą „A.“ organizuotą ir vykdytą medžioklę tykojant, buvo nustatyta, kad medžiotojų klubo „A.“ medžioklės vadovas J. R. (duomenys neskelbtini) medžiotojo klubo „A.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), išdorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, padarydamas 1 150,14 Eur dydžio žalą laukinei gyvūnijai, t. y. prieš pradėdamas doroti ir išdorojęs A. C. graižtviniu šautuvu „Sako 85s, Winchester (duomenys neskelbtini)“ sumedžioto šerno jauniklį, buvo neįrašęs jo į medžioklės lapą. Tokias savo veiksmais pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 22, 23 punktų ir 58.2.3 papunkčių reikalavimus. Pareiškėjui buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas medžioklinio peilio, šerno skerdienos konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirtas 8 mėnesių specialiosios teisės medžioti atėmimas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir savo noru atlygino padarytą žalą.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. To paties straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. To paties straipsnio 18 dalis reglamentuoja, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės medžioti netaikymo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl specialiosios teisės medžioti galimo netaikymo pažymi, kad visos jos iš esmės buvo įvertintos tinkamai priimant skundžiamą nutarimą. Buvo nustatytos pareiškėjo 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis yra teigiamai charakterizuojamas, nėra duomenų, kad anksčiau būtų baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, buvo įvertinta kaltės forma, t. y. neatsargumas, pasireiškęs nerūpestingumu. Dėl šių priežasčių skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pareiškėjui pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skyrė 8 mėnesių teisės medžioti atėmimo terminą. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad tokios trukmės teisės medžioti atėmimas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybei. Iš bylos duomenų matyti, kad nors J. R. anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau per praėjusius 5 metus buvo baustas daug kartų administracine tvarka, padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės neleidžia ypatingai teigiamai charakterizuoti pareiškėjo. Jo neteisėtais veiksmais laukinei gyvūnijai padaryta 1150,14 eurų žala. Šios aplinkybės rodo didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų pavojingumą. Nors pareiškėjas yra ilgametis medžiotojas, ši aplinkybė, teismo vertinimu, tiek atskirai, tiek vertinant ją su kitomis administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgė institucija, nelaikytina tiek išskirtine, kad neabejotinai leistų neskirti specialiosios teisės medžioti atėmimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo paskirta administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems Medžioklės taisyklių pažeidimams. Pažymėtina ir tai, kad už pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tuo tarpu pareiškėjui buvo skirtas net 4,5 karto trumpesnis negu minimalus specialiosios teisės medžioti atėmimo terminas. Galima sutikti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas galimai patirs tam tikrų nepatogumų, bus apsunkintos jo galimybės užsiimti mėgstama veikla, tačiau asmuo, kuriam tokia specialioji teisė reikalinga dėl asmeninių poreikių tenkinimo ir kitų aplinkybių, turi būti pats ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti jos netekimą. Šiuo atveju J. R., žinodamas, kad teisė medžioti jam reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pareiškėjo prašymo tenkinimui. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 9 dalyje, kuri už šio straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma, neskyrimas, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4813-2022 nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo J. R. skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4813-2022, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.