- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2KT-94/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1.10-16441 dėl civilinių bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4984-567/2012 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Šiaurės miestelis“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Adolfas Pilipavičius, UAB „EWC Projekts“, UAB „Fondas statyboms vystyti“, UAB „Raivalda“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Universiteto vaistinė“ , V. Pūro įmonė. Šioje byloje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-491 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“, išskyrus sprendimo 1.3 punktą, pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 28 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr.A403-16(2.2.6.23)-FN4, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,Šiaurės miestelis”; taikyti restituciją, įpareigoti UAB ,,Šiaurės miestelis” grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei sprendime nurodytus nekilnojamuosius daiktus.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1459-513/2012 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Šiaurės miestelis“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-491 ,,Dėl UAB ,,Šiaurės miestelis” įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu”, 1.3 punkto panaikinimo; 2012 m. kovo 28 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. A403-16(2.2.6.23)-FN4, sudaryto tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,Šiaurės miestelis” dalies dėl pastato, esančio Vytauto g. 32, Palangoje, pripažinimo negaliojančiu; restitucijos taikymo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų. Ieškinys Klaipėdos apygardos teismui buvo paduotas dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas ieškinio dalį, susijusią su reikalavimais dėl pastato, esančio Vytauto g. 32, Palangoje, atsisakė priimti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalį, ši ieškinio dalis teisminga nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-4984-567/2012, tiek Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-1459-512/2012 taikė laikinąsias apsaugos priemones – registravo įrašus nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovui UAB ,,Šiaurės miestelis” perleisti nuosavybės teises į ginčo pastatus.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo Lietuvos apeliacinio teismo sujungti Klaipėdos apygardos teismo žinioje esančią civilinę bylą Nr. 2-1459-513/2012 su Vilniaus apygardos teismo žinioje esančia civiline byla Nr. 2-4984-567/2012 ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši norma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), aiškinama kaip suteikianti teisę apygardos teismui, nustačiusiam, kad kitame apygardos teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pačiam prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į Lietuvos apeliacinį teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2KT-71/2012).
Šiuo atveju prokuroras dėl bylų, susijusių su viešojo intereso gynimu, sujungimo kreipėsi tiesiogiai į Lietuvos apeliacinį teismą. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas yra įstatyme numatyti subjektai, įgalioti spręsti bylų sujungimo klausimus, yra pagrindas prokuroro prašymą nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas neabejotinai turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Liteko sistemoje esančiais duomenimis apie Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4984-567/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1459-513/2012, akivaizdu, kad abi bylos yra vienarūšės. Jose ginčijamas tas pats to paties atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, ieškiniai yra pareikšti to paties ieškovo ir tiems patiems atsakovams, visų jų buveinės yra Vilniuje, tad šiuo atveju išimtinio teismingumo taisyklių formalus taikymas nėra adekvatus civilinio proceso tikslams. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, tačiau CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, skirtingai, nei iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi šio punkto redakcija, nebenustato išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimo kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas suteikė teismams galimybes lanksčiau spręsti bylų teismingumo klausimus.
Esant tokiai situacijai, kai dviejuose skirtinguose teismuose nagrinėjamos vienarūšės bylos tarp tų pačių šalių, darytina išvada, kad, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šios bylos turi būti sujungiamos. Tokiu būdu bus išvengta galimų dviejų apeliacinių bei kasacinių procesų, taupomas bylos šalių ir teismo laikas. Šiuo atveju sujungiant bylas įvertintinas viešasis interesas ir atsižvelgtina į tai, kad bylų šalys yra finansuojamos iš valstybės biudžeto ir reziduoja Vilniuje, todėl sujungtos bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4984-567/2012 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1459-513/2012, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-1459-513/2012 prie civilinės bylos Nr. 2-4984-567/2012 ir perduoti jas kartu nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.