Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1751-949/2016 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į antstolį A. L., prašydamas nenukreipti išieškojimo į jo sąskaitoje esančias už invalidumą gaunamas 74,58 Eur dydžio pinigines lėšas, grąžinti iš pareiškėjo nurodytos sąskaitos išieškotą sumą – 22,38 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolio A. L. patvarkymą buvo atliktas išskaitymas iš jo gaunamos invalidumo pensijos, kurios yra vienintelės pareiškėjo pajamos. Nurodo, kad CPK 668 str. 1 d., CPK 739 ir CPK 736 str. turėtų būti taikomi kartu, t.y. išieškojimas negali būti nukreiptas į vieninteles asmens pajamas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos.Antstolis A. L. 2016-01-26 patvarkymu skundo netenkino. Antstolis nurodė, kad skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau skolininkas teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2015-11-19 antstolio patvarkymu skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas, gaunamas iš J. J. ir VSDFV Radviliškio skyriaus. Patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodyti išskaitytini dydžiai neviršija teisės aktų nustatytų reikalavimų, t.y. nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginti pajamų kas mėnesį išskaičiuoti 20 procentų nuo dalies neviršijančios MMA, ir 70 proc. nuo dalies, viršijančios MMA, o išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodoma 22,30 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą nėra gauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi pareiškėjo A. M. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog 2015-11-05 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas neturi jokios galios ir yra neteisėtas, jog pareiškėjas teismo sprendime nurodytu adresu negyvena, yra teisiškai nepagrįsti, todėl juos atmetė. Teismas nurodė, kad skolininkui A. M. raginime nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdžius, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstoliui teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkui A. M. iš kitų asmenų, iš jų – į skolininko darbo užmokestį ir į lėšas, gaunamas iš VSDFV Radviliškio skyriaus. Teismas pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimą nukreipti į fizinių asmenų atitinkamą turtą, netaikoma išmokoms, gaunamoms kaip darbo užmokestis, ar kitoms pajamoms prilygintoms darbo užmokesčiui, nes tokį išieškojimą reglamentuoja kitos nuostatos (CPK 733-736 str.).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad išieškojimą antstolis nukreipė į skolininko pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas nedraudžiamas, sprendė, jog antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį, priteisti iš antstolio 200 Eur, kurie buvo iškaityti iš skolininko, priteisti iš antstolio 2233,80 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo taikymo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.Byloje nėra duomenų apie antstolio patvarkymo skolininkui įteikimą, antstolis į skolininką nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde pareiškėjas kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl tokie reikalavimai turi būti atmesti ir palikti nenagrinėtais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 80,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai pagal 2015-11-05 Šiaulių apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-2854-289/2015. 2015-11-26 priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą. Raginimas skolininkui A. M. įteiktas 2015-11-28 per jo darbdavį J. J.. Skolininkui per raginime numatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjus raginime nurodytos sumos, 2015-12-10 antstolio patvarkymas Nr. AN167618 buvo išsiųstas VSDFV Radviliškio skyriui, kuriuo VSDFV Radviliškio skyrius buvo įpareigotas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVI. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkui geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojui, 2015-12-10 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į VSDFV Radviliškio skyrių, nustačius, kad skolininkas gauna nuolatines išmokas. VSDFV Radviliškio skyrius minėtu patvarkymu buvo įpareigotas atskaityti dalį A. M. priklausančių išmokų. CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus visų kitų išieškoms išskaitoma ne daugiau kaip 20 %, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 %, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Nagrinėjamu atveju apeliantas itin akcentuoja Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-730-656/2015, kurioje išieškojimas antstolio patvarkymu buvo nukreiptas į skolininko sąskaitą banke ir nuo skolininko sąskaitos buvo nuskaityta visa skolos suma, kurios dalį jis prašė grąžinti jam ir panaikinti sąskaitai areštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas antstolio patvarkymu yra nukreiptas į nuolatines išmokas ir išieškotojo naudai yra išskaitoma po 20 % nuo dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (CPK 736 str. pagrindu), taigi faktinė situacija šioje byloje skiriasi iš esmės. Tai reiškia, kad apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, nesudaro pagrindo ja remtis, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tokios pačios.Atkreiptinas dėmesys, kad jei pareiškėjas mano, jog antstolis savo veiksmais pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, tai pareiškėjas, nurodydamas konkrečius faktinius antstolio pažeidimus, teismui turėtų pateikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 – 516 straipsniai), kuriame turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, koks konkrečiai, kada ir kokioje vykdomojoje byloje atliktas procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinį veiksmą yra skundžiamas CPK 510 str. numatyta tvarka. Skunde turi būti aiškiai suformuluotas skundo dalykas (prašymas teismui) (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. M. skundžia ne antstolio 2015-12-10 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, o patvarkymą vykdančios institucijos veiksmus. Pažymėtina, kad ne antstolis, o antstolio patvarkymą vykdanti institucija sprendžia, iš kokių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti vykdomas išieškojimas. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio neaišku, kokius konkrečius antstolio veiksmus ar patvarkymus jis skundžia, t. y. neaiškus jo pateikto procesinio dokumento dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo iš esmės teisingai. Civilinio proceso kodekso 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų pateikimą (CPK 312, 314 str.) todėl apeliacinės instancijos teismas kitų atskirojo skundo argumentų nenagrinėja (CPK 338 str.).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ginčijamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329, 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.