Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-02-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-1751-949/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
2YT-1751-949/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00873-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kreditorius
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1751-949/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00873-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.2.3.2; 3.4.4.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) A. M. skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, išieškotojui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų neteisėtai darant išskaitas, nesilaikant CPK 668 str. 1 d. reikalavimų. Pareiškėjas prašo nenukreipti išieškojimo į jo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos, nes sąskaitoje gaunama 74,58 Eur išmoka už invalidumą. Sąskaitoje esančios lėšos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl prašo nenukreipti išieškojimo į šias lėšas ateityje. Prašo grąžinti iš pareiškėjo nurodytos sąskaitos išieškotą sumą – 22,38 Eur. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-11-05 sprendimas neturi teisinės galios, nes vyko už akių, Šešelių kaime negyvena 10 metų. Nurodo, kad CPK 668 str. 1 d., CPK 739 ir CPK 736 str. turėtų būti taikomi kartu, t.y. išieškojimas negali būti nukreiptas į vieninteles asmens pajamas, neviršijančias 1 MMA.

Antstolis Andrius Liaškovas 2016-01-26 patvarkymu Nr. AN168377 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Antstolio kontoroje buvo priimtas vykdyti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-11-05 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-2854-289 dėl 80,27 Eur skolos išieškojimo iš A. M. Skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą per raginime nustatytą terminą, tačiau skolininkas teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2015-11-19 antstolio patvarkymu skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas, gaunamas iš VSDFV Radviliškio skyriaus ir J. J. Skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigos sąskaitoje. Antstolis minėtame patvarkyme nurodė tokias išskaitų sumas, kokias leidžia CPK 736 str. 1 d. 2 p., 2 d. Taip pat nurodė, kad CPK 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, šis sąrašas yra baigtinis ir nedraudžia nukreipti išieškojimą į išmoką, gaunamą už invalidumą. CPK 668 str. 1 d., aiškinama kartu su Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p., draudžia nukreipti išieškojimą į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA algos dydžio, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšas. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja grąžinti 22,30 Eur, nes tokia suma į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo gauta. 2016-01-11 72,82 Eur į antstolio sąskaitą pervedė pareiškėjo darbdavys J. J.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0159/15/02612 medžiagos nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/15/02612 dėl 80,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai pagal 2015-11-05 Šiaulių apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-2854-289/2015.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat įsiteisėję teismo sprendimai turi būti įvykdyti per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Taigi antstolis, netenkindamas pareiškėjo skundo, pagrįstai nurodė, kad antstolis negali kvestionuoti pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ir privalo jį vykdyti. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyti argumentai, kad 2015-11-05 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas neturi jokios galios, yra neteisėtas, kad pareiškėjas teismo sprendime nurodytu adresu negyvena, atsižvelgiant į aukščiau aptartą galiojantį teisinį reglamentavimą yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 str. 1 d., 1, 2, 5 d. 2 p., 688 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/15/02612 duomenų matyti, kad 2015-11-26 buvo priimtas raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. 4, 5 b. l.). Skolininkas A. M. raginime nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė.

Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su ta aplinkybe, kad antstolis negalėjo išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, kuri šiuo metu sudaro 350 Eur per mėnesį, o netekto darbingumo pensija, iš kurios antstolis atliko išskaitymą, yra pareiškėjo vienintelės pajamos.

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 583 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso normų taikymą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu - namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstoliui teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkui A. M. iš kitų asmenų, iš jų – į skolininko darbo užmokestį ir į lėšas, gaunamas iš VSDFV Radviliškio skyriaus.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-730-656/2015 CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, t.y. jis netaikomas ne tik gryniems pinigams ar sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų. Kaip jau minėta, CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2518-343/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-260/2014). Priešingu atveju, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas.

Pažymėtina, kad sisteminė CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto analizė, suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte, kas reiškia, kad kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, negalima, nes ši nuostata netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti 20 procentų dalį, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos (CPK 663 str.2 d., 736 str.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-42-567/2011). Įstatymas numato, jog išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 str. 1 d). Teismas sutinka su antstolio argumentu, kad CPK 739 str. yra numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima ir dėl neįgalumo asmeniui mokama išmoka į šį sąrašą nepatenka. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad įstatymas draudžia atlikti išskaitas iš neįgalumo pensijos, nes CPK 736 str. 1 d., 737 str. leidžia atlikti tokias išskaitas. Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju antstolis išskaitas atliko ne iš pareiškėjo gaunamos neįgalumo pensijos, bet iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio (v. b., 34, 35 b. l.).

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad iš jo sąskaitos buvo išieškota 22,38 Eur suma, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų apie piniginių lėšų pervedimą iš pareiškėjo sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolį grąžinti šią sumą yra teisiškai nepagrįstas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad išieškojimą antstolis nukreipė į skolininko pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas nedraudžiamas, teismas daro išvadą, jog antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją. Dėl to nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui Andriui Liaškovui grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0159/15/02612.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė