- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- 2K-22/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Kaltinamasis
- T. Prunskui
- Nuteistasis
- R. Č., Vilniaus apygardos vyriausiojo, ir A
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Č. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalies, kurioje R. Č. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda, o T. P. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis, kurioje R. Č. apeliacinis skundas dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžio atmestas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl T. P. išteisinimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S. (A. S.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistosios R. Č. kasacinį skundą atmesti, nuteistosios R. Č. gynėjo, prašiusio jo ginamosios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. nuteista už tai, kad ji 2005 m. sausio 12 d. apie 20 val. telefonu duodama A. S. patarimus, nurodydama, kuriuo keliu važiuoti, padėjo jam lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenti 566,4 litro nedenatūruoto etilo alkoholio (94,1 proc. koncentracijos), kurį A. S., turėdamas tikslą realizuoti, gabeno iki Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime esančio geležinkelio viaduko, kur, gavęs jos nurodymą nevažiuoti keliu Druskininkai – Latežerio kelio postas, sustojo, nes kelyje pastebėjo Muitinės kriminalinės tarnybos tarnybinį automobilį „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau A. S. nedenatūruoto etilo alkoholio negabeno dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtoje vietoje tą pačią dieną apie 21 val. automobilį „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo neteisėtai gabenamas nedenatūruotas etilo alkoholis, sulaikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
T. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. sausio mėn. susitarė su A. S., jog tikslu realizuoti kitiems asmenims iš A. S. jis pirks nedenatūruotą etilo alkoholį, mokėdamas po 8 Lt už litrą, o 2005 m. sausio 12 d. apie 17 val. susitarė, kad tą pačią dieną apie 20 val. A. S. jam atveš nedenatūruotą etilo alkoholį. Taip T. P. iš anksto pažadėjo A. S. įgyti ir realizuoti nusikalstamu būdu gautą nedenatūruotą etilo alkoholį. Todėl 2005 m. sausio 12 d. apie 20 val. Baltarusijos Respublikos teritorijoje, esančioje ties Druskininkų sav., Jaskonių km., miške esančiais Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklinimo ženklais Nr. 0122-3, iš nenustatytų asmenų, tikslu realizuoti A. S. įgijo 566,4 litro nedenatūruoto etilo alkoholio (94,1 proc. koncentracijos), kurį tikslu parduoti T. P. neteisėtai gabeno automobiliu „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau A. S. nedenatūruoto etilo alkoholio neatvežė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tą pačią dieną apie 21 val. Druskininkų sav., Jaskonių km., prie geležinkelio viaduko, automobilis „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su minėtu kiekiu nedenatūruoto etilo alkoholio buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį dėl T. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį bei perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai dėl T. P. kaltės yra nepilni ir abejotini, neatitinka byloje esančių duomenų. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinimo pateiktus įrodymus tik išdėstė, jų neanalizavo, nesurašė motyvų, kodėl šie įrodymai, patvirtinantys T. P. kaltę, atmetami, tuo pažeisdamas BPK 305 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų ir nepateikė pakankamai motyvuotų išvadų dėl dalies prokuroro apeliacinio skundo argumentų. Be to, kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neanalizavo telefoninių pokalbių išklotinių turinio (b.l. 137, 139 t. 2), bei neatsižvelgė į T. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 86-87 t. 3). Šie parodymai, anot kasatoriaus, patvirtina, kad T. P. žinojo, jog nedenatūruotas etilo alkoholis gali būti įgyjamas tik nusikalstamu būdu ir ketino įsigyti etilo alkoholį iš A. S. realizavimo trečiam asmeniui tikslu. Tokiu būdu, prokuroro nuomone, T. P. buvo iš anksto susitaręs su A. S. realizuoti etilo alkoholį, kurį A. S. įgijo neteisėtai, todėl jo veikoje yra BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Prokuroras mano, kad Vilniaus apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnis), dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kuris sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji R. Č. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir ją išteisinti. Savo prašymą nuteistoji motyvuoja tuo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nuteistosios nuomone, teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta aiškiai per griežta bausmė, neatitinkanti bausmės paskyrimo tikslų ir visiškai neadekvati jos kaltei. Kasatorė mano, kad operatyvinės informacijos paviešinimas, panaudojimas teisme bei pripažinimas įrodymu yra neteisėtas, pažeidžiantis tiek materialinės, tiek procesinės baudžiamosios teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Nuteistoji skunde nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog įrašai padaryti teisėtai, kadangi daryti vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, esant įtarimams dėl kontrabandos, tačiau, kaip teigia nuteistoji, ši nusikalstama veika nepasitvirtino, todėl gauta operatyvinė informacija, taikant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, neturėjo būti paviešinta. Nuteistoji skunde teigia, kad Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas sąrašas pagrindų, kuriems esant leidžiama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, yra baigtinis, o nusikalstama veika, už kurią ji buvo nuteista, t. y. BK 24 straipsnio 6 dalis, 201 straipsnio 2 dalis, nepatenka į šiame įstatyme numatytą sąrašą, kadangi tai nėra labai sunkus arba sunkus nusikaltimas, o taip pat nėra vienas iš apysunkių nusikaltimų, išvardintų šiame įstatyme. Todėl, kasatorės nuomone, operatyvinė medžiaga, gauta pagal slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo neteisėtai paviešinta ir tokiu būdu pažeidžiant įstatymą, priimta kaip įrodymas baudžiamojoje byloje. Anot nuteistosios, teismai vertindami telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymo teisėtumą, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, nes gauti duomenys neatitinka leistinumo ir sąsajumo kriterijų. Kasatorė skunde pažymi, kad tyrimas buvo pradėtas dėl kontrabandos, o byla iškelta visai pagal kitą nusikalstamą veiką, todėl surinkti operatyviniai duomenys neteisėtai buvo paviešinti ir panaudoti teisme. Toks neteisėtai surinktų įrodymų vertinimas, kasatorės nuomone, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Be to, nuteistoji R. Č. skunde tvirtina, kad darydamas BK 201 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką A. S. veikė vienas, jog byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad ji padėjo jam tą veiką padaryti. Apeliuodama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-411/2006 nuteistoji teigia, kad bendrininkų veiksmus turi jungti vieninga tyčia, kad byloje turi būti įrodyta, jog padėjėjas siekė bendro nusikalstamo rezultato, kad tarp jo ir kitų bendrininkų buvo susitarimas daryti konkretų nusikaltimą. Kasatorės nuomone, tokių ją liečiančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių netikrino, konstatavo tik tai, kas buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir nuteistosios R. Č. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų
Prokuroro apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismui adresuotą prašymą panaikinti T. P. pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį prokuroras grindė tuo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminį BPK reikalavimų pažeidimą, kurį turėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, prokuroro apeliaciniame skunde nenurodoma. Skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad T. P. išteisintas pagrįstai. Prokuroro kasacinio skundo argumentai apie, tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai įrodymus įvertino netinkamai, paliekami nenegrinėti, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Šio kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė pakankamai motyvuotų išvadų dėl dalies prokuroro apeliacinio skundo argumentų, deklaratyvus, be to – ir prieštaraujantis bylos medžiagai. Kasatorius nenurodo, dėl kurių prokuroro apeliacinio skundo argumentų teismas išvadų nepateikė, o to skundo ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visi esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl T. P. išteisinimo buvo aptarti ir motyvuotai paneigti.
Dėl nuteistosios R. Č. kasacinio skundo argumentų
Nuteistosios R. Č. kasacinio skundo teiginiai, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Šios kasatorės skundo teiginiai, kad operatyvinė medžiaga, gauta atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo paviešinta neteisėtai, kaip įrodymas baudžiamojoje byloje buvo priimta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, yra nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad apariami duomenys buvo gauti, išslaptinti ir panaudoti baudžiamajame procese nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, nei BPK reikalavimų. Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui sankcionavus Generalinio prokuroro teikimą dėl slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės. Tą kontrolę buvo nuspręsta atlikti siekiant gauti informaciją apie A. S. galimą dalyvavimą vykdant alkoholio, cigarečių kontrabandą bei kitus nusikaltimus. BK 199 straipsnyje numatytas nusikaltimas (kontrabanda) priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Operatyvinio tyrimo pradėjimas turint informacijos apie rengiamą sunkų nusikaltimą atitinka Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Kasatorė savo skunde teisingai pastebi, kad atlikus tiek operatyvinį, tiek ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl A. S. rengiamos kontrabandos nepasitvirtino. Tačiau pasitvirtino įtarimai, kad tiek A. S., tiek kiti asmenys yra padarę kitus nusikaltimus. Todėl ir buvo nuspręsta operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis išslaptinti ir juos panaudoti baudžiamajame procese. 2005 m. vasario 28 d. surašytas techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas bei kita bylos medžiaga patvirtina, jog tai buvo padaryta laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Priešingai, nei kasaciniame skunde teigia nuteistoji R. Č., tai nepažeidžia nei BPK 20 straipsnio reikalavimų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatų. Paminėtame Konvencijos straipsnyje kalbama apie žmogaus asmeninio, jo šeimos gyvenimo gerbimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis reglamentuoja žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Byloje buvo panaudoti duomenys ne apie privatų kasatorės gyvenimą, o apie jos padarytą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys visiškai atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus. Todėl teismas pagrįstai tuos duomenis pripažino įrodymais. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad renkant ir tiriant įrodymus BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Todėl kasatorės teiginys, kad teismai šioje byloje yra padarę esminių BPK reikalavimų pažeidimų, nepagrįstas. Pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad R. Č. suteikdama automobilį (ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) ir telefonu duodama patarimus, kuriuo keliu važiuoti, padėjo A. S. neteisėtai gabenti 566,4 litro nedenatūruoto etilo alkoholio, kurį A. S. gabeno turėdamas tikslą jį realizuoti. Todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį.
Iš to, kas išdėstyta, seka, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl prokuroro ir nuteistosios R. Č. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios R. Č. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinius skundus atmesti.