Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-32571-1044/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e2-32571-1044/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“
Atsakovas
K. A.
Kategorijos
  • 2.6.1.4Prievolių vykdymas
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-32571-1044/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26776-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“ ieškinį atsakovui K. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „B2KAPITAL“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. A. (toliau ir atsakovas) 267,46 Eur negrąžinto kredito, 49,19 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 255,02 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 72,96 proc. nuostolių (negautų pajamų), skaičiuojamų nuo 267,46 Eur negrąžinto kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, 28,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodoma, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau ir pradinis kreditorius) 2018 m. rupjūčio 1 d. su atsakovu per AB „Lietuvos Paštas“ atstovą sudarė paskolos sutartį Nr. 2864324 (toliau ir sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 300,00 Eur dydžio vartojimo kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas įmokas, paskolą grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas (delspinigius) už piniginės prievolės termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pradinis kreditorius 2017 m. spalio 31 d. susitarimu dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 perleido reikalavimo teisę ieškovui (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“). Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovui perleistas 2019 m. gegužės 31 d., po to kai 2019 m. gegužės 30 d. pradinis kreditorius su atsakovu nutraukė sutartį.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimoatsakovui K. A. siųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. spalio 27 d. jo darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2018 m. rupjūčio 1 d. su atsakovu K. A. per AB „Lietuvos Paštas“ atstovą sudarė paskolos sutartį Nr. 2864324, pagal kurią pradinis kreditoriussuteikė atsakovui 300,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka iki 2020 m. rugsėjo19 d. grąžinti kreditą ir mokėti kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 72,96 proc. fiksuotoji metinė palūkanų norma ir 105,06 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma. Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą. Pagal bylos duomenis atsakovastinkamai nevykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų13 skyriumi, 2019 m. gegužės 30 d. nutraukė sutartį.Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęssu pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė susitarimą su ieškovu dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210. Šalys prie susitarimo 2019 m. gegužės 31 d. sudarė aktą Nr. 19, kurio pagrindu pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui į atsakovo K. A. skolą. Taigi ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal aukščiau minėtą sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. gegužės 30 d. rašytiniu pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovoreikalavimas priteisti iš atsakovo 267,46 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 49,19 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal minėtos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Sutartį nutraukus 2019 m. gegužės 30 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 49,19 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 255,02 Eur nuostolių (negautų pajamų), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) ir 72,96 proc. nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (267,46 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos.

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolossutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartiniųprievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartįnutraukuspriešterminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartįnutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūrakreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartiniųprievolių ir dėl šios priežasties paskolossutartįnutraukuspriešterminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolossutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 24 mėnesius, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, pradinis kreditorius nuo 2019 m. gegužės 30 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 255,02 Eur nuostolių (negautų pajamų), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) ir 72,96 proc. nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (267,46 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, tenkintinas visiškai.

Ieškovastaip pat prašo priteisti iš atsakovo 28,50 Eur delspinigių. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – taiįstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamossutartį, irkurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybosįskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikiaį rodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nessutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. irdelspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Teismas pažymi, kad CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas įskaityti netesybas į nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, teismasdaroišvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius negali būti patenkintas, kadangi jų prašomas priteisti dydis (28,50 Eur) yra mažesnis už juos apimančią priteistų nuostolių sumą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (571,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 95,25 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14,28 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „B2KAPITAL“ (juridinio asmens kodas 225516770)iš atsakovo K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 267,46 Eur (du šimtai šešiasdešimt septyni eurai, 46 ct) negrąžinto kredito, 49,19 Eur (keturiasdešimt devyni eurai, 19 ct) pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.),255,02 Eur (du šimtai penkiasdešimt penki eurai, 02 ct) nuostolių (negautų pajamų), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) ir 72,96 proc. nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (267,46 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2020 m. rugsėjo 19 d.),5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (571,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,28 Eur(keturiolika eurų, 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė