Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-510-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2A-510-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03141-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas
UAB „Transtira“
Atsakovas
UAB „Takoma“
Civilinė byla Nr. 2A-510-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03141-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 36.1; 44.2.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Takoma“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 416,96 Lt skolos, 545,79 Lt delspinigių, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 962,75 Lt) už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu UAB „Takoma“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Italijos į Lietuvą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktą paslaugas 2 555,07 Lt per 30 dienų po sąskaitos gavimo. Ieškovas pervežė krovinį ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už krovinio pervežimą 2 555,07 Lt sumai, kuri atsakovui buvo įteikta 2012 m. rugsėjo 6 d. Atsakovas sumokėjo tik dalį minėtos sumos t. y. 138,11 Lt ir liko skolingas ieškovui 2 416,96 Lt. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.57 punktą atsakovas už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 545,79 Lt. Palūkanos skaičiuojamos pagal mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, turintį pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnį.

Atsakovas UAB „Takoma“ su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 2 555,07 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. su ieškovu sudarė dvi sutartis: sutartį dėl krovinio pervežimo iš C.M.P. DI BARBIERI CARIONI BAGIO ??. S.N.C, pristatant prekes į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutartį dėl krovinio pervežimo iš Nuova Tubital, pristatant prekes į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 1 d. sutartis su ieškovu dėl krovinio pristatymo iš C.M.P. DI BARBIERI CARIONI BAGIO ??. S.N.C buvo įvykdyta tinkamai, atsakovas sumokėjo vežėjui jam priklausantį atlyginimą už vežimo paslaugas. Tačiau vykdant sutartį dėl krovinio pervežimo iš Nuova Tubital, pristatant prekes į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas grubiai pažeidė prekių pristatymo terminus. Ieškovas įsipareigojo pristatyti krovinį 2012 m. rugpjūčio 10 d., bet faktiškai krovinys buvo pristatytas 2012 m. rugpjūčio 17 d. Dėl šių priežasčių 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas negalėjo vykdyti 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutarties su UAB „Solotransa“ ir laiku išsiųsti krovinio užsakovui ??? „Trans-Port“. Kadangi ieškovas pažeidė krovinio pristatymo terminus, atsakovas patyrė šiuos nuostolius: už krovinio nepateikimą UAB „Solotransa“ atsakovas buvo priverstas sumokėti 535,18 Lt, o už ne laiku pristatytą krovinį ??? „Trans-Port“ iš atsakovui priklausančio atlyginimo išskaitė 700 EUR. 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. spalio 22 d. atsakovas pateikė ieškovui savo pretenzijas, tačiau ieškovas atsisakė jas tenkinti. Atsakovo patirti nuostoliai buvo išskaičiuoti iš pervežimo kainos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Takoma“ 2 416,96 Lt skolos už pervežimą, 37,41 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 730,43 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Transtira“; priteisė iš ieškovo UAB „Transtira“ 535,18 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Takoma“.

Teismas nurodė, kad ieškovas įvykdė esminę pervežimo sutarties sąlygą – krovinį pervežti iš Italijos į Lietuvą, bei perdavė šio krovinio disponavimo teisę jo gavėjui, todėl įgijo reikalavimo teisę į mokestį už vežimą. Atsakovas už suteiktas vežimo paslaugas sumokėjo tik iš dalies. Teismas sprendė, kad teisinio pagrindo atsakovui atsisakyti vykdyti savąją prievolės dalį ieškovui nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 416,96 Lt skolos už krovinio vežimo paslaugas pagal ieškovo išrašytą sąskaitą.

Teismas iš dalies netenkino ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nurodydamas, kad šiuo atveju abiems sutarties šalims taikytinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos, o ne delspinigiai, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 37,41 Lt palūkanų už neatsiskaitymą laiku.

Teismas konstatavo, kad mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas tarptautiniams vežimo teisiniams santykiams netaikytinas, kadangi palūkanų mokėjimo klausimai yra tiesiogiai reglamentuoti CMR konvencijos 27 straipsnyje, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė ne 7,51 proc. metines palūkanas, o CMR konvencijos 27 straipsnyje nurodytas 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo aplinkybių, kurioms esant jis neatsako už pavėlavimą pristatyti krovinį, todėl jam, kaip vežėjui, tenka pareiga kompensuoti atsakovo nuostolius. Nuostolių, atsiradusių iš tarptautinio krovinio vežimo, atlyginimo klausimai bei procedūros, kaip ir vežėjo atsakomybės ribojimo atvejai, yra reglamentuoti CMR konvencijos nuostatomis, kurių privalu paisyti kiekvienam iš vežimo sutarties dalyvių. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog atsakovas pagal UAB „Solotransa“ pretenziją sumokėjo 535,18 Lt, tačiau iš byloje esančio ??? „Trans-Port“ ir UAB „Takoma“ tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo nėra aišku, už ką susidarė UAB „Takoma“ 700 EUR įsiskolinimas ??? „Trans-Port“. Kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog ??? „Trans-Port“ buvo sumokėta 2 416,96 Lt, atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teismas tenkino iš dalies.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Transtira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „Transtira“ atsakovo naudai priteistas 535,18 Lt nuostolių atlyginimas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesiaiškino, ar priešieškiniu prašoma priteisti 535,18 Lt suma yra žala, nes CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos teigia, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, jog dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. 2012 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Solotransa“ pretenzijoje UAB „Takoma“ nurodyta, kad už įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą prašoma sumokėti 535,18 Lt dydžio baudą. Būtent šiai baudai sumokėti 2012 m. rugpjūčio 16 d. išrašyta sąskaita apmokėjimui ir pagal šią sąskaitą UAB „Takoma“ sumokėjo UAB „Solotransa“ 535,18 Lt. UAB „Takoma“ sumokėjo UAB „Solotransa“ sutartyje numatytą 535,18 Lt dydžio baudą, tačiau CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų mokėjimas. Toks susitarimas laikytinas prieštaraujančiu CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai imperatyviai nuostatai, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos, laikomi negaliojančiais ir lemia CMR konvencijoje nenustatytą dvigubą atsakomybę. Atsakovas UAB „Solotransa“ neįrodė, kad dėl krovinio pristatymo termino viršijimo padaryta žala, todėl teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio tenkinimo nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Takoma“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį vežėjas privalo atlyginti nuostolius dėl krovinio pristatymo termino pažeidimo, o CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios atleistų jį nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nekreipė dėmesio į pateiktus įrodymus dėl susidariusios 2 416,96 Lt žalos, kadangi teismui buvo pateikta tiek sąskaita, tiek tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą be kita ko dėsto nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalis priešieškinio reikalavimų atmesta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma byloje dalyvaujančio asmens nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas (jo dalis) apeliacine tvarka gali būti peržiūrimas tik pagal įstatymų nustatyta tvarka byloje dalyvaujančio asmens paduotą apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą savarankiški ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindai negali būti nurodomi, o atsakovas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis priešieškinio reikalavimų, nėra padavęs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo argumentų, susijusių su dalies priešieškinio reikalavimų atmetimu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepasisako, ir šios ginčijamo sprendimo dalies netikrina.

Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi, jeigu pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas, ieškovas (nagrinėjamu atveju – priešieškinį pateikęs atsakovas), siekdamas nuostolių atlyginimo, turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Reikalaujama nuostolių atlyginimo suma negali viršyti užmokesčio už vežimą.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 535,18 Lt nuostolių atlyginimo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad minėta suma yra atsakovo sumokėta bauda už krovinio nepateikimą laiku UAB „Solotransa“ pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutartį (b.l. 33-36).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo UAB „Solotransa“ sumokėta bauda yra atsakovo turėtos išlaidos, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo neteisėtais veiksmais – pavėluotu krovinio pristatymu, dėl kurio atsakovas negalėjo sutartu laiku pateikti krovinio UAB „Solotransa“ ir dėl to privalėjo sumokėti UAB „Solotransa“ sutartines netesybas (baudą). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytoji suma laikytina atsakovo nuostoliais, atsiradusiais dėl krovinio pavėluoto pristatymo. Ši suma užmokesčio už vežimą neviršija.

Apelianto teigimu, atsakovo sumokėta bauda negali būti pripažinta žala (nuostoliais), kadangi atsakovo ir UAB „Solotransa“ susitarimas dėl baudos mokėjimo prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms ir dėl to yra negaliojantis, t.y. apeliantas iš esmės teigia, kad nurodytos atsakovo išlaidos (nuostoliai) atsirado dėl paties atsakovo veiksmų (CK 6.259 straipsnis).

CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Apeliantas pagrįstai pažymi, kad pagal teismų praktiką vežimo sutarčių nuostatos, numatančios baudas vežėjui už pavėluotą krovinio pristatymą, pripažįstamos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios CMR konvencijos nuostatoms. Tačiau atsakovo ir UAB „Solotransa“ sudarytos vežimo sutarties nuostata, kurią ginčija apeliantas, įtvirtina ne baudą vežėjui už pavėluotą krovinio pristatymą, o baudą krovinio siuntėjui (atsakovui) už krovinio nepateikimą laiku. Šio klausimo CMR konvencija nereglamentuoja, todėl jam spręsti taikytinos nacionalinės teisės nuostatos, nedraudžiančios sutarties šalims susitarti dėl netesybų. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009, kadangi nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl baudos vežėjui už pavėluotą transporto priemonės pristatymą neteisėtumo, o dėl baudos krovinio siuntėjui už krovinio nepateikimą laiku nesprendė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė