Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-240-440/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-19
Bylos Nr.: e2S-240-440/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00028-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2S-240-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00028-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.20; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2019 m. gruodžio 30 d. buvo laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini), iš vaiko atstovų pagal įstatymą – tėvo (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra suimtas, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) ir motinos (duomenys neskelbtini), gyvenančios ir dirbančios užsienio valstybėje, gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas.

2. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK) pranešimas, kuriame nurodoma, jog vaiko tėvas yra įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje padarymu ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Skyriaus specialistai, atsižvelgdami į gautą informaciją, išklausė vaiko, kuris bendravimo metu jaudinosi, buvo nedrąsus, tačiau išsakė nuomonę, jog jaučiasi saugus senolės namuose, kur vaikas buvo laikinai apgyvendintas, gavus informaciją apie vaiko tėvo sulaikymą. Pareiškėjo specialistai neturi duomenų apie nepilnamečio vaiko motiną, kuri šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Po vaiko tėvo ir motinos santuokos nutraukimo jų vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Pažymėjo, kad vaiko tėvo šeima laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl pastovaus tėvo girtavimo. Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko tėvo šeimai taikyta atvejo vadyba. 2018 m. sausio 9 d. buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai šeimoje. 2018 m. spalio 12 d. vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis. Esant tokiai situacijai, kai vaikas negali grįžti į biologinę šeimą, todėl vaikas laikinai apgyvendintas jam saugioje aplinkoje, kur jam bus užtikrintos geros gyvenimo, ugdymo, sveikatos apsaugos ir kitas sąlygos, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą ar nustatyti laikinąją globą. Be to, vaikui gyvenant su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, 2018 m. policijos pareigūnai į tėvo šeimą buvo iškviesti 34 kartus dėl vaiko tėvo konfliktų su sugyventine. Vaiko tėvas 2019 m. 7 kartus baustas administracine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvo ir motinos.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo momento iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų, situacija nepasikeitė. Be to, vaiko tėvui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, todėl tėvas vaiku negalėtų pasirūpinti dėl objektyvių priežasčių, netgi jei to ir norėtų. Vaiko motinos gyvenamoji vieta nežinoma, ji yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros auklėjimo, išlaikymo jam neteikia ir nesidomi vaiku.

5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs faktinę situaciją, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms vaikas šiuo metu negali grįžti į biologinę šeimą.

6. Teismas padarė išvadą, kad vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei grėsmės lygio nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir, ar gyvybei, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvo ir motinos.

7. Pažymėjo, jog teismas priėmė tokį procesinį sprendimą, atsižvelgdamas ir į mažamečio vaiko nuomonę, kad jis jaučiasi saugus senolės namuose ir tas aplinkybes, jog šiuo metu vaiko tėvas juo pasirūpinti negali, o motina vaiku rūpintis nenori, bei išimtinai gindamas vaiko geriausius interesus susidariusioje situacijoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ( toliau –ir VTAPĮ) 42 straipsnis).

8. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jos atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Po vaiko tėvo padaryto nusikaltimo, su ja nebuvo susisiekta. Apeliantės mama prieš didžiąsias 2019 m. šventes bandė susisiekti su vaiko tėvu, nes apeliantė savo mamai siunčia pinigų vaiko gimtadienio pramogoms bei dovanėlėms. Tačiau prieš vaiko gimtadienį su vaiko tėvu susisiekti nepavyko.

9.2. Senolė su kuria šiuo metu gyvena vaikas informavo, kad vaiko tėvas yra išvykęs uždarbiauti į užsienį, todėl vaikas su tėvo sugyventine išvyko į kaimą. Apeliantė nebuvo informuota apie vaiko tėvo sulaikymą ir vaiko paėmimą.

9.3. Be to, apeliantė kol vaikas gyveno su tėvu, siusdavo siuntas (t. y. su rūbeliais, žaislais, saldumynais ir panašiai). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nesirūpina, nesidomi ir nepadeda vaikui.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Vaikas išreiškė norą būti apgyvendintas artimos giminaitės senolės šeimoje. Vaikas apie apeliantę nurodė, kad su ja nebendrauja nuo tada kai grįžo į Lietuvą, nėra jos matęs, nežino kur ji gyvena. Senolė nurodė, kad nežino kur gyvena vaiko motina, tačiau žino, jog ji neteikia išlaikymo vaikui.

10.2. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vaikas gyvena kartu su tėvu nuo 2017 m. birželio 24 d., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Vaiko motina gyvena užsienio valstybėje, nes yra sukūrusi kitą šeimą, auginą mažametį vaiką, todėl ji visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros. Vaiko tėvo ir motinos santuoka nutraukta dėl motinos kaltės. Iš vaiko motinos priteistas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir išlaikymo įsiskolinimas 3 780 Eur.

10.3. Pareiškėja siekdama, kad vaiko motinos procesinės teisės nebūtų pažeistos, kad ji būtų informuota, 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vaiko motinai.

10.4. Pažymėjo, kad padėtis vaiko atžvilgiu nėra pasikeitusi, vaiko motina nėra grįžusi į Lietuvą ir ji nesikreipė dėl pasirūpinimo vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

13. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas teismo sprendimas priimtinas, be to pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 179 straipsniu teismas vadovaujasi ir LITEKO sistemoje esančiais duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismui netikslinga atsisakyti priimti minėtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kitų spręstų klausimų, taip pat ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

14. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą

15. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 punktą, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (2 dalis).

16. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje P. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje R. ir U. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio klausimus akcentuojama, kad svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CK ) 3.254 straipsniu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

19. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 d. d., o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 d. d., kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK XXXIX skyriaus normos (579 – 582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką.

20. CPK 153 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip (1 dalis). Šio kodekso nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2 dalis). Procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina (3 dalis). Esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, priėmė nutartį pareiškėjo prašymą tenkinti – leisti paimti vaiką iš vaiko tėvų (tėvo ir motinos), nurodytą nutartį dėl leidimo paimti vaiką vykdyti skubiai. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad vaiko tėvas buvo sulaikytas, jam apribota laisvė, o vaiko motina išvykusi į (duomenys neskelbtini), ką patvirtino apeliantė ir atskirajame skunde. Skunde (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su ja net nebuvo bandoma susisiekti, ji nebuvo informuota apie sprendžiamą klausimą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo prisijungusi prie (duomenys neskelbtini) Facebook anketos, parašė jos mamai, (duomenys neskelbtini) vardu. Tačiau neparašė, kad (duomenys neskelbtini) yra suimtas, nieko neparašė dėl iškilusio klausimo, nieko nepranešė, nes ji tikrai būtų viską metusi ir pasistengusi grįžti kuo greičiau, nes gyvena (duomenys neskelbtini), ir atvykti po įvykio per valandą tikrai neįmanoma. Apeliacinio teismo vertinimu iš skundo turinio yra pagrindo vertinti, kad (duomenys neskelbtini) nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis, kad ji nesidomi nesirūpina sūnumi nes yra priešingai. Jei reikia įrodymų dėl padėjimo (duomenys neskelbtini) išlaikymui, ji gali pateikti susirašinėjimus išsaugotus el. laikmenoje, kuriuos teismui gali pristatyti jos mama (duomenys neskelbtini). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė skundą pateikė el. būdu, nepateikė dėl nurodytų aplinkybių jokių duomenų, įrodymų pagrindžiančių jos teiginius, teismo vertintina, kad nors skunde ir nurodė, kad nesutinka su teismo nutartimi, apeliantė (duomenys neskelbtini) nepareiškė jokių konkrečių prašymų.

22. Atsiliepime į skundą Skyrius nurodė, kad 2019-12-30 gavęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų rašytinį prašymą dėl priemonių ėmimosi, kad nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta globa ir tolimesnė vaiko gyvenamoji vieta, nes jo tėvas (duomenys neskelbtini) yra suimtas, nuvyko į vaiko buvimo vietą, susitiko su (duomenys neskelbtini) bei išklausė vaiko nuomonę dėl susidariusios situacijos. Vaikas išreiškė norą būti apgyvendintas artimos giminaitės senolės (duomenys neskelbtini) šeimoje. Paklausus vaiko apie mamą, jis nurodė, kad su mama nebendrauja nuo tada kai grįžo į Lietuvą, nėra jos matęs, nežino kur gyvena. Tai paneigia atskiro skundo argumentą, kad neva (duomenys neskelbtini) vaiku domisi. Esant tokioms aplinkybėms Skyriaus vyriausieji specialistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovaudamiesi Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 2.1 p. 5.4 p., vykdydami laikiną vaiko teisių apsaugos priemonę skirtą vaiko saugumui užtikrinti, iki bus nustatytas grėsmės vaikui lygis, paėmė vaiką (duomenys neskelbtini) iš jam nesaugios aplinkos bei laikinai perdavė senolės (duomenys neskelbtini) priežiūrai, kuri sutiko pasirūpinti vaiku tol, kol Skyrius įvertins grėsmės vaikui lygį. Nurodė, kad 2019-12-31 vaikui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas antras grėsmės lygis konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) sūnumi negali pasirūpinti dėl to, kad yra suimtas dėl padaryto labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, o vaiko motina (duomenys neskelbtini) yra visiškai nusišalinusi nuo savo sūnaus auklėjimo ir priežiūros, nežinoma jos gyvenamoji vieta, motina nevykdė savo pareigos bendrauti su vaiku, neteikė išlaikymo. Atsiliepime nurodoma, kad tokią išvadą Skyrius padarė apklausęs vienintelę, Skyriui žinomą, (duomenys neskelbtini) artimą giminaitę (duomenys neskelbtini), kuri teigė nežinanti kur gyvena (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jai yra gerai žinoma, kad vaiko motina (duomenys neskelbtini) neteikia išlaikymo. Be to atsiliepime nurodoma, kad Skyrius rėmėsi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu teismas konstatavo, kad nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvu (duomenys neskelbtini) nuo 2017-06-24. Jo motina (duomenys neskelbtini) gyvena užsienio valstybėje, yra sukūrusi kitą šeimą, augina mažametę dukrą, yra visiškai nusišalinusi nuo (duomenys neskelbtini) auklėjimo bei priežiūros, todėl santuoką tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl (duomenys neskelbtini) kaltės ir vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas iš (duomenys neskelbtini) priteisė išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir išlaikymo įsiskolinimą 3780 Eur (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Skyrius nurodė, kad vykusių teismo posėdžių metu dėl ištuokos metu (duomenys neskelbtini) taip pat nei karto nedalyvavo, todėl jos gyvenamoji vieta Skyriui nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad padėtis vaiko atžvilgiu nėra pasikeitusi, vaiko motina nėra grįžusi į Lietuvą ir ji nesikreipė dėl pasirūpinimo vaiku.

23. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, (15-20 šios nutarties punktai), apeliantės paaiškinimus, tai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), įvertinus Skyriaus atsiliepime nurodytus argumentus, įvertinus konkrečias faktines aplinkybes bei visumą duomenų spręstina, kad tai, kad byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, be to tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota, neturint išsamių duomenų apie jos gyvenamąją vietą, kitus kontaktus ir pan., nėra pagrindo spręsti, kad teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Vertintina, kad šiuo atveju pagal pareiškėjo teismui pateiktus duomenis ir įrodymus buvo galima įvertinti susiklosčiusią faktinę situaciją, paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, poziciją dėl vaiko paėmimo. ( CPK 581, 582 straipsniai ). Teismas tenkindamas prašymą ir leisdamas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvo ir motinos, įvertino konkrečią susiklosčiusią situaciją, atsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus ir jo interesų nepažeidė. Todėl teismo nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė