- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-84-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00208-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. D., K. D.
- Trečiasis asmuo
- Lygumų žemės ūkio bendrovė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovų prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-290-856/2017 (buvęs Nr. 2-786-856/2016) pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. D. ir K. D. dėl žalos atlyginimo, vienašališko žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei uždraudimo valdyti bei naudoti žemės sklypus, trečiasis asmuo Lygumų žemės ūkio bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. D. 22 951,80 Eur negautas pajamas ir 3075,30 Eur skolą, priteisti iš atsakovo K. D. 68 575,25 Eur negautas pajamas ir 7549,02 Eur skolą, uždrausti atsakovams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2026 m. vasario 1 d. valdyti ir naudotis sutartyse nurodytais žemės sklypais esant galiojančioms 2015 m. vasario 26 d. sutartims, pripažinti atsakovų 2016 m. gegužės 27 d. sprendimus nutraukti 2015 m. vasario 26 d. sudarytas žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. neteisėtais ir negaliojančiais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo pateiktų reikalavimų ribose (26 027,10 Eur sumai) atsakovei S. D. ir (76 124,27 Eur sumai) atsakovui K. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovams S. D. ir K. D. atlikti sėjos darbus žemės sklypuose:
1,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1,27 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 8,19 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);13,19 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 19,5 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 10,65 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 22,8 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 20,35 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,33 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 19,75 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 8,24 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 15,17 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 12,77 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 26,32 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovai S. D. ir K. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškovą pateikti 55 200 Eur galimų nuostolių dėl sėjos uždraudimo užtikrinimą, o atsisakius tokį užtikrinimą pateikti – panaikinti šią laikinąją apsaugos priemonę.
Atsakovai nurodė, kad uždraudimas jiems atlikti sėjos darbus, yra labai nuostolingas, kadangi jiems draudžiama naudoti žemę ir gauti už tai pajamas, todėl yra pažeidžiami jų interesai, o tikimybė gauti iš ieškovo nuostolių atlyginimą už metus nenaudotą žemę yra minimali.
Atsakovai pažymėjo, kad žemės ūkio veikla užsiima nuo 1988 metų, visada sėjo įvairias grūdines kultūras ir rapsus, 300 Eur pelno iš hektaro (184 ha x 300 Eur) yra ta suma, kurią ir reikalauja užtikrinti. Ieškovas V. J. prašė netenkinti atsakovų prašymo. Ieškovo teigimu, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo dydį, taip pat nepateikė įrodymų, jog egzistuoja reali grėsmė būsimam nuostolių atlyginimui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymą dėl atsakovų S. D. ir K. D. galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkino ir įpareigojo ieškovą V. J. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 55 200 Eur sumai, pervedant ją į Šiaulių apygardos teismo pavediminių lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, arba pateikti banko garantiją minėtai sumai.Teismas nustatė, kad atsakovai prašo pareikalauti iš ieškovo 55 200 Eur atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, o ieškovui atsisakius tokį užtikrinimą pateikti – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atlikti sėjos darbus.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo atlikti sėjos darbus, atlyginimo užtikrinimo, įvertintina aplinkybė, kad tarp šalių pasirašytos žemės sklypų nuomos sutartys nuo 2016-09-01 yra nutrauktos.
Teismas, spręsdamas dėl prašymo pagrįstumo, nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį ir prašydamas atidėti didesnės dalies (1 000 Eur) žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, pripažino, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki ir tik tikėtina, jog ji pagerės, šį pagerėjimą siedamas su išmokų išmokėjimu. Be to, teismas pagal iš viešoje erdvėje teikiamos ir prieinamos informacijos apie grūdų kainas (www.rapsai.lt) nustatė, jog atsakovų prašoma užtikrinti 300 Eur iš hektaro (184 ha x 300 Eur) suma yra reali, todėl teismas laikė ją pagrįsta.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad prašymas dėl galimų nuostolių dėl sėjos uždraudimo užtikrinimas 55 200 Eur sumai yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai įrodė galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydį, kadangi atsakovų nurodomi teiginiai apie tariamų nuostolių dydį yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovų teiginiai, koks turi būti pelnas iš vieno hektaro ir bendro pobūdžio informacija iš internetinio portalo www.rapsai.lt, nėra laikytini pakankamais, kad būtų galima apskaičiuoti grynąjį pelną, gautiną iš žemės ūkio.
Atsakovų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo galėjo būti tenkintinas tik iš dalies, t. y. proporcingai tai žemės sklypų daliai, kuria naudojasi ieškovas ir netenkintinas toje dalyje, kuri yra susijusi su Lygumų žemės ūkio bendrovės naudojamais žemės sklypais, kadangi ieškovas atskirojo skundo pateikimo dieną naudojasi tik maždaug 86,75 ha (iš 184 ha) atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties sklypų dalimi.Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė, kad atsakovai patys nesiverčia aktyvia žemės ūkio veikla, o pajamas gauna tik iš žemės ūkio paskirties žemės nuomos. Atsakovai yra išnuomoję žemės ūkio sklypus Lygumų žemės ūkio bendrovei, jie patys neužsiima aktyvia žemės ūkio veikla, atsakovų interesas yra tik žemės ūkio paskirties žemės nuoma, bet ne žemės ūkio darbu atlikimas, atsakovų nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl byloje taikytu laikinųjų apsaugos priemonių, yra laikytinos tik negautos pajamos iš žemės ūkio paskirties žemės nuomos.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo finansinė padėtis yra prasta ir egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus padengti atsakovų nuostolius, kurie gali atsirasti dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas pašalino teismo nustatytus trūkumus ir primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį - 1000 Eur. Be to, ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemė, kurios rinkos kaina gali siekti iki 27 000 Eur, taip pat ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio darbams dirbti skirtas traktorius, kurio vertė yra apie 50 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovų prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo, per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Toks atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis – užtikrinti nuostolių, kurie gali būti patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų ir dėl to gali atsirasti nuostolių. Taikant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tokie nuostoliai turi būti realiai prognozuojami, ir įrodyti, t. y. šalis, prašanti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, privalo pateikti įrodymus, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji patirs tam tikrų nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas, nurodant preliminarių nuostolių dydį, jų apskaičiavimą bei ir kitos šalies finansinį nepajėgumą tuos nuostolius atlyginti. Taigi tam, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, būtinos dvi sąlygos – nuostoliai, galintys atsirasti, ir jų atlyginimo apsunkinimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1399-180/2016).Atsakovai prašymą grindė tuo, kad draudimas jiems atlikti sėjos darbus yra labai nuostolingas, kadangi jiems draudžiama naudoti žemę ir gauti už tai pajamas, kad žemės ūkio veikla užsiima nuo 1988 metų, visada sėjo įvairias grūdines kultūras ir rapsus, 300 Eur pelno iš hektaro (184 ha x 300 Eur) yra ta suma, kurią ir reikalauja užtikrinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų prašoma užtikrinti 300 Eur iš hektaro (184 ha x 300 Eur) suma yra reali, todėl teismas laikė ją pagrįsta.Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovų nurodomi teiginiai apie tariamų nuostolių dydį yra deklaratyvaus pobūdžio. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi viešoje erdvėje teikiama ir prieinama informacija apie grūdų kainas (www.rapsai.lt), tačiau nevertino grynojo pelno, kuris būtų gautas pardavus grūdus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas Nr. 40-S-58263 (1.19) patvirtina, kad 19,75 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi Lygumų žemės ūkio bendrovė. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, kurie žemės sklypai yra išnuomoti Lygumų žemės ūkio bendrovei, ar atsakovai apskritai patys turi tam reikiamas sąlygas verstis aktyvia žemės ūkio veikla ar žemės ūkio sklypus, kuriems pritaikyti apribojimai, yra išnuomavę. Byloje esantys Nekilnojamo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, taip pat ieškovui nuosavybės teise priklauso traktorius „Valtra T171H“, ieškovas taip pat yra sumokėjęs 1000 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Dėl to apeliacinis teismas sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė aplinkybių, susijusių su ieškovo finansine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė aplinkybių, kuriomis remiantis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams gali kilti nuostoliai, preliminarių nuostolių dydį grindė atsakovų prielaidomis. Dėl to apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.