Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei L. Č., atsakovui A. B., jo atstovei advokatei Irenai Teresei Balsienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Č. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-140-630/2008 pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui A. B., tretieji asmenys: Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ritai Vasiliauskienei ir Šakių rajono savivaldybės K. N. seniūnijos seniūnui dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovės motina ir testatorės sesuo A. U. mirė 1988-05-24, t. y. dar neprasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, o ieškovė kaip buvusių žemės savininkų vaikaitė, dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė, nors pati pripažino, apie tokią įstatymo suteiktą teisę žinojusi, tačiau nepasinaudojo. Teismas nustatė, kad testatorė A. B. buvo vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. ir O. B. žemę. Taigi ieškovė nuo 1997-07-01 (pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p.) iki 2001-12-31 (Įstatymo 10 str. 1 d.) neišreiškė savo valios atkurti nuosavybės teisę kaip turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikas, ir tuo pačiu atsisakė savo teisės susigrąžinti turto dalį kitos pretendentės A. B. naudai. Ieškovė neginčijo Marijampolės apskrities viršininko sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės vienai pretendentei A. B., be to ji nesikreipė ir dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises. Pažeistos nuosavybės teisės į žemę turi būti atkuriamos mirusiojo pretendento, nurodyto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1,2,3,4 punktuose, vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis (Piliečių nuosavybės teisės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), laikantis pretendento išreikštos valios dėl pažeistos teisės atkūrimo būdo. Jei pretendentas, sudarė testamentą ir jame išreiškė valią testamentiniam įpėdiniui palikti žemę, kuri pretendento nuosavybe taptų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai palikimą priėmęs testamentinis įpėdinis paveldi teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Testamente suformuluota palikėjo valia dėl žemės paveldėjimo šiuo atveju reiškia, kad asmeniui perleidžiamos visos teisės, susijusios su pažeistos nuosavybės teisės į žemę atkūrimu. Ginčijami testamentai patvirtinti galiojant 1964 m. CK 109¹ str., kuris numatė, jog privačios nuosavybės teisės objektas gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise. Teismas nustatė, jog testatorė A. B. 1991-09-30 padavusi prašymus atkurti nuosavybės teises į J. Ir O. B. nuosavybės teise valdytą žemę, įgijo pretendentės statusą ir turtinę teisę atkurti nuosavybės teisę. Testatorė žinojo tikslius žemės sklypų plotus, į kuriuos galimai jai bus atkurtos nuosavybės teisės, todėl 1997-06-23 ir 1997-07-23 išreiškė savo valią palikti šiuos žemės sklypus A. B., sudarydama testamentus. Šias aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo notarė R. Vasiliauskienė, jog testamentuose nurodytus žemės sklypus galima identifikuoti pagal jų įregistravimą Nekilnojamojo turto ir esant prašymui, testamentiniam įpėdiniui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl ieškinys atmestas teismui nenustačius testamentų turinio neteisėtumo CK 5. 16 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Šakių rajono apylinkės teismas nepagrįstai ėmėsi nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais tik tuo pagrindu, jog testatorė A. B. turėjo tik 1/2 dalį turtinių teisių į testamentuose nurodytą turtą ir jomis disponavo neteisėtai. Teismas nurodydamas šias aplinkybes rėmėsi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2007-12-27 nutartimi šioje byloje. Tačiau manytina, kad teismas neteisingai aiškino šios nutarties turinį. L. Č. pateiktame ieškinyje iš esmės remiamasi kitomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos 2003-02-11 iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-229-01/2003. 2003 m. nebuvo žinoma, kaip notarė paskirstys A. B. turtą, o buvo žinoma tik tai, kad apeliantė yra vienintelė įstatyminė įpėdinė, jokių kitų įpėdinių tuo metu nebuvo, nes nebuvo turto, į kurį dar galima buvo atstatyti nuosavybės teises. Tik 2007 metais Šakių rajono žemėtvarkos skyrius pranešė, kad atkurta nuosavybės teisė mirusiosios A. B. vardu. Iki 2007 metų nebuvo aiškios A. B. tėvų valdytų žemių ribos ir vieta, nes ne visos nuosavybės teise valdytos žemėvaldos buvo kartografuotos, be to nebuvo aišku, ar bus atstatyta nuosavybės teisė į žemės sklypus tose vietose, kuriose jos tėvai tas žemes turėjo ar žemės bus perkeltos į kitas vietas. Dėl to ir šio ieškinio (civilinė byla Nr. 2-977-630/2007) pagrindas yra visiškai naujas ir kitas palyginti su 2003-02-11 Šakių rajono apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos Nr. 2-229-01/2003 ieškinio pagrindu. Todėl konstatavus naujas faktines aplinkybes, kurias nustatė ir Kauno apygardos teismas panaikindamas 2007-09-25 Šakių rajono apylinkės teismo nutartį dėl atsisakymo priimti ieškininį pareiškimą, Šakių rajono apylinkės teismas privalėjo L. Č. prašymą dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, remiantis minėtais pagrindais (kad testamentuose nurodyto turto neįmanoma identifikuoti ir kad testatorė galėjo palikti tik teisę atkurti nuosavybės teises, o ne turtą, kurio pati neturėjo) išnagrinėti naujų aplinkybių kontekste.

2. Dėl CK 5.16 straipsnyje įtvirtintų testamentų pripažinimo negaliojančiais pagrindų.

Nagrinėjamu atveju testamentų turinys laikytinas neteisėtu, nes testatorė paliko turtą, kuris jai nuosavybės teise nepriklausė ir ji dar neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į minėtą turtą. Pagal testamento sudarymo metu galiojusio CK 575 straipsnį, dabar galiojančio LR CK 5.19 straipsnį, kuris nustato palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra, teigiama, kad palikti galima „savo turtą". A. B. testamentų sudarymo metu - 1997 m. birželio 23 d. bei liepos 23 d. šio turto neturėjo ir nevaldė, bei neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į jį (turėjo tik teisėtą interesą, kurį įgyvendino teikdama prašymus atkurti nuosavybės teises). Be to, kol neišduoti nuosavybės dokumentai, žemė priklauso valstybei, dėl to ja disponuoti A. B. neturėjo teisės. Taip pat A. B. palikti testamentai yra nesuprantami, kadangi visiškai neaišku kokį turtą - visą ar dalį sklypų ji palieka testamentu, nesuprantama apie kokį jai nuosavybės teise priklausantį turtą ji kalba, nes tokio turto, kaip minėta, ji niekada neturėjo ir neturi. Testamentai nesuprantami dar ir dėl to, kad neaišku, ar vėlesnis testamentas nepaneigia ankstesnio, kadangi kalbama abstrakčiai apie gatvėse, jų gale ar prie upės esančius sklypus, tačiau tokių objektų nei testamento surašymo metu, nei palikimo atsiradimo metu nebuvo ir nėra. Mano, jog ginčijamus testamentus galima laikyti sudarytus dėl suklydimo ir pripažinti negaliojančius CK 1. 90 str. pagrindu, nes A. B. klydo dėl paties sandorio esmės, notarei ir seniūnui pateikdama neteisingą informaciją, nes testamentų sudarymo metu, ji neturėjo nuosavybės teisės į žemę.

3. Dėl atsakovo, A. B., testamentinio įpėdinio statuso.

Testamentai buvo ne tik neteisėti, bet ir klaidinantys, nes A. B. paliko tokį turtą, į kurį negalima buvo įgyvendinti nuosavybės teisių, nes tokio turto palikimo atsiradimo momentu nebuvo. Tokiu atveju, A. B. nėra laikytinas įpėdiniu, įgijusiu turtines A. B. teises ir pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, turinčiu teisę A. B. vardu atkurti nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus ir kuriam gali būti perduodamos nuosavybės teisės. Vienintelė teisėta ginčijamų žemių įpėdinę pagal Atkūrimo įstatymą yra apeliantė L. Č., kuri kartu su A. B. paveldėtu turtu, paveldėjo ir teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, kurią ji įgyvendino rūpindamasi nuosavybės teisių į minėtas žemes atstatymu, be to, vienintelei apeliantei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl būtent jai turi būti perduodamos atkurtos nuosavybės teisės. Tuo tarpu A. B. visus 7 metus po A. B. mirties neturėjo jokios teisės reikalauti nuosavybės teisių tinkamo atkūrimo ir to nedarė jokiose valstybinėse institucijose, nesirūpino nuosavybės teisių atstatymu, jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tik dėl apeliantės L. Č., pastangų nuosavybės teisės buvo atkurtos. Be to, iki mirties momento atsiradęs turtas yra paveldimas mirties momentu esančių įpėdinių. A. B. atveju visą jos mirties momentu buvusį turtą paveldėjo L. Č.. Mirties momentu testamentuose nurodyto turto nebuvo, tai buvo valstybinė žemė, kurios A. B. negalėjo paveldėti, o A. B. palikti.

4. Dėl Juozo ir O. B. nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo.

Šakių rajono apylinkės teismo buvo nustatyta, kad prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, ieškovė nuo 1997-07-01 iki 2001-12-31 kaip J. ir O. B. vaikaitė Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka neišreiškė savo valios atkurti nuosavybės tesės kaip turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikas, ir tuo pačiu atsisakė savo teisės susigrąžinti dalį kitos pretendentės, tetos, A. B. naudai. Pažymėtina, kad šių aplinkybių konstatavimas nereiškia, kad ieškovė atsisakė ir paveldėjimo teisių į A. B. vardu atkurtas nuosavybės teises į senelių žemę. Būtent kreipdamasi į teismą dėl testamentų nuginčijimo ieškovė užsitikrina galimybę realizuoti savo subjektinę teisę į senelių nuosavybės teisių tęstinumą, kuris įgyvendinamas priėmus mirusios tetos palikimą. Tik tokiu būdu gali būti užtikrintas vienas iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų - šeimos paveldėjimo teisės principas, kad po asmens mirties (šiuo atveju A. B. mirties) pagal įstatymą teisę į paliktą turtą įgyja palikėjo šeimos nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir LAT savo praktikoje yra nurodęs, kad (2006 m. vasario 27 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006) „paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta - įstatyme nustatytais pagrindais - atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą." Faktas, kad J. ir O. B. užgyventas turtas, atkurtas dukros – A. B. vardu, pereina A. B., giminystės ryšiais nesusietam su A. B., yra svarbus sprendžiant ar tokiu paveldėjimo teisių perėjimu užtikrinama paveldėjimo teisės instituto esmė ir, ar užtikrinamas šeimos (šiuo atveju – B. giminės) paveldėjimo teisės principas - turto palikėjo teisių perėjimas artimiesiems.

5. Dėl A. B. teisės atkurti nuosavybės teises į tėvų žemę.

A. B. testamentų, sudarytų 1997 m. birželio 23 d. bei liepos 23 d., turinys yra neteisėtas, nes testamentais A. B. paliko ne savo turtą, kurio testamento sudarymo metu neturėjo ir nevaldė, bei neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į jį, kadangi A. B. neturėjo tėvo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (jie buvo prarasti per II Pasaulinį karą), be to, nuosavybės teisę ji įrodinėjo teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, būtent nustatant juridinę reikšmę turinį faktą, kad žemės priklauso jos tėvams. Neturėdama nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad J. B., A. B. tėvas, buvo minėtų žemių savininkas, A. B. negalėjo įgyti teisės atkurti nuosavybės teises į šias žemes Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto atžvilgiu. Testamentų sudarymo metu ji negalėjo tapti tėvų žemės nuosavybės teisių perėmėja, nes nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės (įrodytos nuosavybės ) teises. Tik 1997 m. liepos 22 d. Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-112 ²/1997 patvirtino juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., miręs 1966-12-22, iki žemės nacionalizacijos Šakių apskrities K. N. miestelyje privatinės nuosavybės teise valdė 1,95 ha žemės. Taigi, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą A. B. įgijo tik įsigaliojus šiam teismo sprendimui.

1997 m. birželio 23 d. testamentą, registro Nr. 2870 pripažinti negaliojančiu, vadovaujantis LR CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktu nebuvo galima, nes testamento turinys yra teisėtas ir suprantamas: iš testamento turinio galima nustatyti tikrąją testatoriaus valią; testamento turinio esminės dalys neprieštarauja viena kitai ir nepanaikina viena kitos; testamente nėra neteisėtų sąlygų. Testatorė A. B. konkrečiai įvardijo paliekamą turtą, nors tuo metu šie žemės sklypai nuosavybės teise jai nepriklausė, tačiau pagal testatorės mirties dieną galiojusią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės atkuriamos ir perduodamos įpėdiniui, šiuo atveju testamentiniam įpėdiniui A. B.. Jei pretendentas sudarė testamentą ir jame išreiškė valią testamentiniam įpėdiniui palikti žemę, kuri pretendento nuosavybe taptų dėl nuosavybės teisių jo vardu atkūrimo, tai palikimą priėmęs testamentinis įpėdinis paveldi teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Kiti asmenys, esant testamentiniam įpėdiniui į žemę, gali paveldėti kitą palikėjo turtą pagal įstatymą, jeigu nustatyta, kad tokio turto yra. (2005-06-15 LAT nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-345/2005).

Atsakant į ieškovės apeliaciniame skunde minimą J. ir O. B. nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumą, galima konstatuoti, kad jeigu A. B. būtų norėjusi palikti jai priklausančią žemę savo giminaičiams, tai ir būtų sudariusi jiems testamentą.

Notarė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu ieškovės teiginiu, kad sudarant testamentus A. B. neturėjo jokių teisių į minėtas žemes. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bendrosiose nuostatose yra pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Šio Įstatymo 10 straipsnis "Prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka" numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais. Būtent tai ir padarė A. B. 1991-09-30 pateikdama prašymą, kaip reikalavo įstatymas. Pažymą apie tai, kad A. B. 1991-09-30 pateikė du prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę ieškovės L. Č. prašymu pateikė Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šakių rajono žemėtvarkos skyrius. Visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė nustatytais terminais nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir neišreiškė savo valios atkurti nuosavybės teises į jai priklausančią senelių valdyto nekilnojamojo turto - žemės dalį. Apeliaciniame skunde keliami visiškai nauji reikalavimai, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.90 straipsnio pagrindu, tai yra dėl suklydimo, nors ieškinyje ieškovė tuo pagrindu neginčijo testamento.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčijamų testamentų sudarymo metu galiojo 1995-05-30 įstatymu Nr. I-906 patvirtinta nuostata apie pretendentų į pažeistos nuosavybės teisės atkūrimą įpėdinių paveldėjimo teises, pretendentams mirus iki nuosavybės teisių atkūrimo. 1995-05-30 įstatymu Nr. I-906 „Dėl LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo ir papildymo“ įstatymas įsigaliojo 1995-06-16. Jis papildė Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 2 straipsnį trečiąja dalimi, kuria nustatyta, kad „mirus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžinamas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai“. Šis įstatymas patvirtino bendrą paveldėjimo teisės sampratą-mirusio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdiniams įstatymų nustatyta tvarka. Palikimo atsiradimo metu – 2001-09-12 mirus testatorei A. B., nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo santykius reguliavo bei principinė paveldėjimo teisės nuostata yra pakartota ir 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d., kuri numato, kad mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė. Mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal A. B. 1991-09-30 pateiktus du prašymus (b.l.11-14), nuosavybės teisės mirusiosios A. B. vardu į žemės sklypus atkurtos: 2001-07-02 Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. 84-13237 į 0,0856 ha žemės sklypą, (b.l.18), Marijampolės apskrities viršininko 2007-04-26 sprendimu Nr. 84-20021 - į 2,0719 ha žemės sklypą (b.l. 30-31), 2008-04-10 sprendimu Nr. 84-20264 - į 0,8425 ha žemės sklypą (b.l.1, t. 2), t. y. galiojant 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, tai ir paveldėjimo santykiams, atsiradusiems po įstatymo įsigaliojimo, paveldėjimo teisės normos turi būti taikomos bendrais pagrindais.

A. B. 1997-06-23 testamentu 0,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, ir 0,3644 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini0, Šakių rajone, po savo mirties paliko atsakovui A. B. (b.l. 15). A. B. kitu 1997-07-23 testamentu 40 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, po savo mirties paliko taip pat atsakovui A. B. (b.l.17).

Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. Ieškovė ginčijo testamentus CK 5. 16 str. 1 d. 3 punkto pagrindu.

Apeliantė skundžia 1-osios instančijos teismo sprendimą, teigdama, jog testatorė A. B. nei testamento sudarymo metu, nei palikimo atsiradimo metu neturėjo testamentuose įvardinto turto, nes tuo metu ji turėjo tik turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau šios turtinės teisės ji nepaliko ginčijamais testamentais atsakovui A. B..

Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo išvada, jog testatorė A. B., būdama vienintėle pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. , į J. ir O. B. žemę, turėjo teisę testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį konkrečiam asmeniui savo nuožiūra ( CK 575 str. 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 red., bei CK 5. 19 str. 2000 m. red., galiojusi palikimo atsiradimo metu). A. B. sudarė testamentą ir jame išreiškė valią testamentiniam įpėdiniui-atsakovui A. B. palikti žemę, kuri testatorės nuosavybe taptų dėl nuosavybės teisių jos vardu atkūrimo, tai palikimą priėmęs testamentinis įpėdinis paveldi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pagal CK 5. 50 str. 2 d. ( 2000 m. red., galiojusi palikimo atsiradimo metu) laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai per 3 mėnesius padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. palikimą kaip testamentinis įpėdinis priėmė 2001-10-08 paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas nėra testamentinis įpėdinis yra nepagrįstas. Įpėdinis, laiku priėmęs palikimą, gali kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais CK 5. 16 str. 1 d. 3 p. bei apeliantės manymu esant ir LR CK 1.90 straipsnio pagrindui (t.y. dėl suklydimo) nepagrįsti, nes iš testamentų turinio (b. l. 15, 17), notarės R. Vasiliauskienės rašto (b.l. 33-34), VĮ Registro centro Marijampolės filialo pažymėjimų kopijų, planų ( b. l. 35-47), notarės R. Vasiliauskienės paaiškinimų teisme, matyti, jog testamentuose nurodytus žemės sklypus galima identifikuoti, testamentai savo forma ir turiniu atitiko jų sudarymo metu galiojusio CK 581 str. reikalavimus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad testatorė testamentų sudarymo metu žinojo, kad yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo pagrįstą lūkestį susigrąžinti tėvų turėtą žemę, gerai žinojo jos buvimo vietą, todėl testamentuose aiškiai išreiškė savo valią. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1. 90 str.1 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, nes neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui priteistinos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d. ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.