Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2-288-198/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-14
Bylos Nr.: e2-288-198/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00340-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Jonaitienė
Atsakovas: J. G., A. J., R. J.
Ieškovas: A. A.
Trečiasis asmuo: Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro

Kategorijos

42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme

Civilinė byla Nr.e2-288-198/2016Teisminio proceso Nr.2-59-3-00340-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.3;42.11.5;3.2.3.1;3.2.8.1 (S) (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. L.

atsakovams J. G., A. J., R. J.,

atsakovų A. J. ir R. J. atstovei advokatei S. Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. ieškinį atsakovams J. G., A. J., R. J., trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. A. prašo:

- pripažinti J. G. ir A. J. 2015-06-12 sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1-1668), pagal kurią J. G. dovanojo A. J. 25/1064 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 4,256 ha, adresas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 100 Eur ir 50/1559 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,118 ha, adresas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 103 Eur, pirkimo-pardavimo sutartimi;

- perkelti A. A. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2015-06-12 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad J. G. pardavė, o A. A. pirko 25/1064 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,256 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) už 100 Eur ir 50/1559 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,118 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) už 103 Eur bei priteisti iš A. A. 203 Eur A. J.;

- perkelti A. A. pirkėjo teises ir pareigas pagal J. G. ir A. J. 2015-07-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ( notarinio reg. Nr.1-1935 ) ir nustatyti, kad J. G. pardavė, o A. A. pirko1039/1064 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,256 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) už 49000 Eur ir 1509/1559 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,118 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) už 30000 Eur bei priteisti iš A. A. 79 000 Eur A. J. ir R. J.;

- priteisti A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas;

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)Jis yra ūkininkas ir atitinka LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau Įsigijimo įstatymas) reikalavimus taikomus asmenims, pageidaujantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. NŽT Anykščių skyrius 2015-04-20 raštais Nr. 38SD-1602-(14.38.105.), Nr. 38SD-1598-(14.38.105.) informavo jį, kad kaimyninio sklypo savininkė J. G. ketina parduoti 4,256 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) už 45435 Eur ir 3,118 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) už 33219 Eur. Ieškovas Įsigijimo įstatymo nustatytais terminais pateikė sutikimą pirkti minėtus žemės sklypus. Nuo 2015-05-19 NŽT Anykščių skyriaus pranešimų Nr. 38SD-2077-(14.38.105.) ir Nr. 38SD-2078-(14.38.105.) gavimo dienos nei iš atsakovės J. G. , nei kitų asmenų informacijos dėl minėtų sklypų perleidimo ieškovas negavo. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje ieškovas iš savo tėvo E. A. sužinojo, kad šalia ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ginčo sklypuose yra pradėti statybos darbai. 2015-09-03 ieškovo atstovas kreipėsi į VĮ„Registrų centras", prašydamas pateikti informaciją apie ginčo sklypų savininkus. Iš VĮ Registrų centro 2015-09-11 gavo ginčo sklypų dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1-1668), kurios pagrindu atsakovė J. G. padovanojo atsakovui A. J. 25/1064 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 50/1559 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sužinojo apie 2015-07-03 atsakovų J. G. ir A. J. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė J. G. pardavė atsakovams A. J. ir R. J. 1039/1064 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1509/1559 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo teigimu, dovanojimo sutartimi perleidus mažas dviejų ginčo sklypų dalis atsakovui A. J., atsakovė J. G. sudarė apsimestinį sandorį, kuriuo siekė, kad atsakovai A. J. ir R. J. pažeidžiant LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas ir ieškovo teises, vėliau turėtų pirmumo teisę įsigyti iš atsakovės ir likusias ginčo sklypų dalis ir taip tapti abiejų ginčo sklypų savininkais. Ieškovo manymu, dovanojimo sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu LR CK 1.87 str. pagrindu. Ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovė J. G. siekė ne neatlygintinai padovanoti dalį savo nuosavybės atsakovui A. J., o siekė pridengti pirkimo-pardavimo sutartį. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, dovanojimo sutartys paprastai sudaromos artimų žmonių. Ieškovo žiniomis atsakovė J. G. nėra atsakovų A. J. ir R. J. artima giminaitė, todėl nebuvo jokių motyvų atsakovei J. G. padovanoti atsakovui A. J. ginčo sklypo dalis. Teigia, kad dovanojamo sutartimi buvo siekiama pridengti tikruosius šalių ketinimus, t.y. perleisti atlygintinai ginčo sklypus. Ieškovo nuomone, pagrindinis dovanojimo sutarties sudarymo motyvas - apriboti ieškovo, kaip asmens turinčio pirmenybės teisę pirkti ginčo sklypus, galimybes tokia savo teise pasinaudoti. Dovanojimo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį šalys sudarė per trumpą laikotarpį. Vadovaujantis teismų praktika šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu - vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. Pirkimo-pardavimo sutartis laikytina išvestine iš sudaryto apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl, pastarąjį pripažinus pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisės ir pareigos pagal šį sandorį, ieškovo nuomone, turi būti perkeltos ieškovui, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams A. J., R. J. abiejose sutartyse nurodytas pinigų sumas. Nurodė, kad atsakovei nebuvo tikslo sudaryti dovanojimo sutarties, nes tikslas užsitikrinti, kad atsakovas ginčo sklypuose ateityje vykdytų veiklą buvo užtikrintas 2015-03-12 nuomos sutartimi. Atsakovės tikroji valia buvo parduoti ginčo sklypus. Iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai A. J. ir R. J. ginčo sklypus naudojo mažiau negu ketverius mėnesius, todėl, vadovaujantis Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., neturėjo pirmumo teisės ieškovo atžvilgiu. Paaiškino, kad ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2015-08-19, 20 dienomis iš savo tėvo E. A., kuris kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl galimai nelegalių statybų ginčo sklypuose, todėl Įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškinys teismui pateiktas 2015-11-05. Pažymėjo, kad atsakovas A. J. paraišką dalyvauti investiciniame projekte pateikė dar 2014-12-31. Todėl šio atsakovo dalyvavimas investiciniame projekte nėra niekaip susijęs su ginčijamais sandoriais. Jau teikdamas paraišką atsakovas A. J. turėjo numatyti galimybes įgyvendinti investicinį projektą ir negalėjo tikėtis, kad jam bus padovanotos ginčo sklypų dalys. Nurodo, kad atsakovei J. G. nebuvo tikslo sudaryti dovanojimo sutartį, nes tikslas užsitikrinti, kad atsakovas A. J. ginčo sklypuose ateityje vykdys veiklą buvo užtikrintas nuomos sutartimi. Atsakovai A. J. ir R. J. ginčo žemės sklypus naudojo mažiau negu ketverius mėnesius, todėl vadovaujantis Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. neturėjo pirmumo teisės ieškovo atžvilgiu, nes pagal šią nuostatą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus.

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų A. J. ir R. J. atstovė ir atsakovė J. G. nurodo, kad pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą bei aplinkybę, kad 2015-06-12 dovanojimo sutartimi J. G., ir A. J. siekė pridengti pirkimo - pardavimo sandorį ir taip aplenkti ieškovo, kaip nuosavybės teise turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, pirmenybės teisę pirkti ginčo žemės sklypus. Tačiau ieškovas šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius ir subjektyvią nuomonę. Atsakovė J. G. paaiškino, kad A. J. pažįsta nuo pat jo vaikystės. Atsakovo A. J. teta V. G. (atsakovo tėvo S. J. sesuo) yra jos sutuoktinio V. G. brolio A. G. žmona. Visi gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini), artimai bendravo, o su Audriumi ir jo žmona Rūta bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Paaiškino, kad jos sūnus A. G. artimai šeimomis bendrauja su A. J. ir jo šeima. A. J. dar prieš 9 metus yra įgijęs iš jos, atsakovės J. G., giminaičių žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame daugelį metų ūkininkauja ir yra pastatęs eilę stacionarinių šiltnamių. Sužinojusi, kad A. J. nori plėsti ūkį, statyti papildomus šiltnamius, sukurti naujas darbo vietas, 2015m. kovo mėnesį išnuomojo abu žemės sklypus vienuolikai metų su teise statyti šiltnamius ir plėsti ūkį. Paaiškino, kad atsakovas A. J. priėmė dirbti jos dukrą ir pažadėjo įdarbinti sūnų. Kadangi ji A. J. pasitiki, juos sieja artimi santykiai, atsakovas pažadėjo įdarbinti jos sūnų, ji nutarė jam padovanoti žemės sklypų dalis, kad jis neapsigalvotų ir tęstų veiklą dėl tolimesnės ūkio plėtros. A. J. sutiko ir dovaną priėmė. Atsakovė J. G. paaiškino, kad ieškovas A. A. nesiverčia žemės ūkio veikla, jis yra susijęs su UAB "Anykščių kvarcas“. Jos žiniomis ieškovas yra UAB „Anykščių kvarcas“ akcininkas. Ši bendrovė perka žemės sklypus, kuriuose yra kvarcinio smėlio telkiniai. Atsakovė J. G. nurodė, kad ji UAB "Anykščių kvarcas" siūlė pirkti ginčo sklypus eilę metų, bet bendrovė atsisakė. Tik tuomet, kai ji A. J. padovanojo ir pardavė sklypų dalis, ieškovas panoro įsigyti šiuos sklypus. Todėl mano, kad ieškovo tikslai yra nesusiję su žemės ūkio veiklos vykdymu ir jis elgiasi nesąžiningai. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovas dovanojimo sutarties apsimestinumą grindžia tik aplinkybėmis, kad, jo žiniomis atsakovai J. G., A. J., R. J. nėra giminaičiai ir dėl to nebuvo motyvų sudaryti dovanojimo sutartį. Mano, kad ieškovas nežinojo apie J. G., A. J. bei R. J. santykius, ir todėl neteisingai nurodė, kad nebuvo priežasties sudaryti dovanojimo sutartį. Mano, kad trumpas laikotarpis tarp sandorių sudarymo negali patvirtinti ar paneigti dovanojimo sandorio tikrumą.

Atsakovai A. J., R. J., atsakovų atstovė paaiškino, kad 2015-06-12 dovanojimo sutartis buvo sudaryta nesiekiant jokių paslėptų tikslų, mano, kad ieškinio reikalavimai , susiję su dovanojimo sutarties sudarymu, neva pridengiant pirkimo - pardavimo sandorį, yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinei situacijai. Atsakovas A. J. turėjo kelias pirmenybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš J. G. ir nebuvo būtinybės sudaryti dovanojimo sandorį dėl apsimestinumo. Atsakovas A. J. buvo ginčo žemės sklypų naudotojas, nuomininkas. Šią aplinkybę patvirtina 2015-03-12 žemės nuomos sutartis, kuri buvo įregistruota VI Registrų centre, atsakovo A. J. žemės sklypas ribojosi su J. G. priklausančiu žemės sklypu. Nurodo, kad

vadovaujantis Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d., ieškovas A. A. A. J. ir R. J. atžvilgiu neturi ir neturėjo pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypus. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tiek pagal minėtą Įsigijimo įstatymą, tiek pagal sutartį asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu, tarp jų ir dovanojimo sutarties, pirmenybės teisė negalioja. Kadangi atsakovui A. J. dalis ginčo žemės sklypo buvo perleista dovanojimo sutartimi, ieškovo pirmenybės teisė negalioja. Mano, kad net jei 2015-06-12 dovanojimo sandoris būtų apsimestinis, ieškovas bet kokiu atveju neturėtų pirmumo teisės A. J. atžvilgiu įsigyti ginčo žemės sklypus. Vienas iš ginčo žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi ne tik su ieškovo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir su A. J. bei R. J. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl mano, kad šiuo atveju tiek A. J. bei R. J., tiek ieškovas turėjo vienodą pirmumo teisę įsigyti vieną iš ginčo žemės sklypų. Tačiau vadovaujantis Įsigijimo įstatymo 5 str. 5 d. žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Dar iki sudarant 2015-06-12 dovanojimo bei 2015-07-03 pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas A. J. buvo žemės sklypų ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina 2015-03-12 atsakovų A. J. ir J. G. sudaryta žemės sklypų ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės nuomos sutartis Nr. 3, pagal kurią J. G., vienuolikai metų išnuomojo A. J. ginčo žemės sklypus. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai nurodo, kad A. J. ir R. J. atitiko Įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustatytus reikalavimus ir turėjo pirmenybės teisę A. A. atžvilgiu įsigvti ginčo žemės sklypus. Atsakovai ieškovo pareikštiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas apie sudarytus sandorius žinojo iš karto po jų sudarymo, todėl mano, jog yra praleidęs Įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. numatytą 3 mėnesių terminą ginčyti sandorius. Senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2015-10-03, tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2015m.lapkričio mėnesį, ženkliai praleidęs senaties terminą. Ginčijamas sandoris buvo registruotas viešajame registre, todėl ši informacija buvo vieša ir prieinama ieškovui.

Faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2015-06-12 dovanojimo sutartimi J. G. padovanojo A. J. 25/1064 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 50/1559 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-03 sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi J. G. pardavė A. J. 1039/1064 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1509/1559 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais tapo atsakovai A. J. ir R. J.. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015-10-21 sprendimu Nr. 38SK-1226-(14.38.110.), žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sujungti, prie jų prijungiant atsakovams A. J. ir R. J. dalį priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Naujai suformuotam žemės sklypui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo A. A. ieškinys Panevėžio apygardos teisme dėl ginčijamų sandorių ( 2015-06-12 dovanojimo ir 2015-07-03 pirkimo pardavimo) ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo gautas 2015-11-04, priimtas 2015-11-05. Iš bylos duomenų (tripliko priedas) nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1698-913/2015, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovų J. G. bei A. J. ir R. J. ginčas ir dėl šioje byloje ginčijamos 2015-07-03 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos J. G. ir A. J. , kuria atsakovui A. J. buvo perleistos 1509/1559 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygų, nustatančių apmokėjimą už įsigytą turtą, tinkamo įvykdymo. Šalys civilinėje byloje Nr.2-1698-913/2015 sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutartimi. Liteko informacinės sistemos duomenimis ši nutartis įsiteisėjusi. Minėta nutartimi patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo jos nutraukia 2015-07-03 J. G. ir A. J. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr.1-1935, dalį (2.1.2 p.), kuria J. G. pardavė, o A. J. pirko 1509/1559 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. G. nuosavybėn grąžinama 3,018 ha ploto žemės sklypo dalis (1509/1559 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išregistruotas) ir perduodamas J. G. nuosavybėn naujai suformuoto 7,9676 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 30180/79676 dalys, kurios sudaro 3,018 ha ploto. Iš 2016-01-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7.9676 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus sklypus ( gautas padalijus sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi į naujai suformuotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), įeina ir ginčo sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Naujai suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7.9676 ha, priklauso bendraturčiams (atsakovams) : A. J. asmeninės nuosavybės teise – 2000/79676 sklypo dalys ( įregistravimo pagrindas 2015-06-12 Dovanojimo sutartis Nr.1-1668; 2015-10-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr.38SK-1226-(14.38.110), J. G. asmeninės nuosavybės teise – 30180/79676 sklypo dalys ( įregistravimo pagrindas 2000-09-06 Apskrities viršininko sprendimas Nr.49911-34-15123, 2000-09-06 Apskrities viršininko įsakymas Nr.10-05-562, 2015-12-1 apylinkės teismo nutartis Nr.2-1698-913/2015), R. J. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 47496/79676 sklypo dalys (įregistravimo pagrindas 2005-11-23 priėmimo-perdavimo aktas Nr.1-5426, 2005-11-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.1-5425, 2015-07-03 pirkimo pardavimo sutartis Nr.1-1935, 2015-10-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr.38SK-1226- (14.38.110), 2015-12-16 apylinkės teismo nutartis Nr.2-1698-913/2015). Atsakovams priklausančio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7.9676 ha, minėtos dalys nuosavybės teise pagal nekilnojamo turto registro duomenys priklauso nuo 2015-12-21. Žemės sklypams, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. G. ir atsakovams A. J., R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2015-10-29 įregistruota hipoteka. Taigi, faktinė situacija, kokia ji buvo iki ieškinio teismui pateikimo ( ginčo sklypai buvo sujungti 2015-10-21) ir ieškovo A. A. ieškinio priėmimo metu ( 2015-11-05) iš esmės pasikeitė. Ieškovas bylą vedė per atstovą – advokato padėjėją A. L., kuris dublike nurodė, kad artimiausiu metu ketina teikti patikslintą ieškinį, kuriame ketina reikšti reikalavimus ir dėl 2015-10-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 38SK-1226-(14.38.110.), kurio pagrindu ginčo sklypai buvo performuoti juos sujungiant bei kitų susijusių administracinių aktų panaikinimo. Ieškovas patikslinto ieškinio teismui neteikė. Ieškovas, žinodamas, kad į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įeina ir ieškiniu ginčijami žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naujų, patikslintų reikalavimų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nereiškė. Šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, ieškovui nereiškiant konkrečių reikalavimų į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad net jei ir būtų pagrindas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tokio ieškinio, kuris pareikštas nagrinėjamoje byloje, patenkinimas ieškovui nesukurs jokių teisinių pasekmių.

Teisiniai argumentai

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014). Taigi, ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovo teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 5 str. ir 13 str.). Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys , teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Remiantis kasacinio teismo praktika, išaiškinimu dėl civilinio proceso kodekso normų taikymo, civilinė byla nutrauktina LR CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

Atsakovams A. J., R. J. priteisiamos jų turėtos advokato pagalbos išlaidos – 1000 € (CPK 94 str.1 d., 98 str.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos 2015-11-11 sąskaita už teisines paslaugas Nr.187/2015, 2015-12-11 pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr.845743, 2016-03-16 advokatės ataskaita apie atliktus darbus, konsultacijas, atstovavimą. Priteistinos iš ieškovo atsakovų naudai advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290-292 straipsniais

nutaria:

civilinę bylą Nr.e2-288-198/2016 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams J. G., A. J., R. J., trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nutraukti.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 € ( vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Birutė Jonaitienė