Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Kęstutis Košys 2018-02-27 patvarkymu Nr. S18-3767 dėl skundo netenkinimo skolininko V. K. skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą teismų praktiką, t. y. į 2017-12-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-315-421/2017, vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, 2017-12-29 buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dokumento Nr. S17-30378, kuriame nurodyta, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat patvarkyme nurodyta, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno MMA dydį. Šis išskaitymo apribojimas – draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA – apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis ribojimas. Dėl to, kas išdėstyta, konstatuotina, jog iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, likusia dalimi jis gali naudotis savo reikmėms - prašomoms prekėms įsigyti ir pan. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems i pataisos ištaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti tol, kol skolininkas nepateikia įrodymų, kad asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Be to, nors skolininko laisvė yra apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą vykdymo procese. Antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigų sąskaitose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0118/10/00579/2 ir Nr. 0118/08/00680/2 dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir 2017-12-29 priėmė patvarkymą Nr. S17-30378 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant 295,41 Eur skolos ir 286,69 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 582,10 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Šiuo patvarkymu nurodė, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno MMA dydį. Šis išskaitymo apribojimas – draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA – apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis ribojimas. Antstolis, vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais, (duomenys neskelbtini) įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t. y. davinių dalies, sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.

2018-02-23 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl 2017-12-19 antstolio patvarkymo (dokumento Nr. S17-30378). Keliamas klausimas dėl antstolio patvarkymo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016‑03‑23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑315-421/2017).

Nagrinėjamu atveju antstolis 2017-12-29 patvarkymu Nr. S17-30378, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 295,41 Eur skolos ir 286,69 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 582,10 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, nurodydamas, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno MMA dydį ir, kad šis išskaitymo apribojimas – draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA – apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis ribojimas, bei nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais, nurodydamas išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t. y. davinių dalies, sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Toks patvarkymas atitinka kasacinio teismo praktiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo tenkinti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo kaip skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nėra.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Atsižvelgiant į tai, kad teismui nustačius, jog antstolio patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 512-513 straipsniais,

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.