Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiems – privatiems kaltintojams P. K., R. K., jų atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vidaus reikalų sistemos pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d. ( dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. K., fizinio skausmo sukėlimo R. K.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepasitvirtino kaltinimas, kad T. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent : 2012-04-08 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės “Aibė”, T. U., tarpusavio asmeninio konflikto metu, tyčia, sudavė ranka į galvą P. K., ko pasekoje nukentėjusiajam P. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos pakaušio vidurinėje dalyje.

Nepasitvirtino kaltinimas, kad T. U. tyčia sukėlė fizinį skausmą R. K., o būtent: 2012-04-08 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), jos sodybos kieme, jai suėmus rankomis T. U. už dešinės rankos, kad nekiltų muštynės tarp sutuoktinio K. K., sūnų P. ir E. K. ir T. U., T. U. stengdamasis išlaisvinti ranką, sudavė jai į veidą, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. K.

Kaltinamasis T. U. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012-04-08 prie parduotuvės S. O. pasikvietė P. K. pasikalbėti, todėl nuėjo už parduotuvės. Jis pasakė, kad P. K. atsiprašytų S. O. dėl jo elgesio sūnaus atžvilgiu. P. K. nekilnojo, smūgių nesudavė. Prie parduotuvės buvo ir kitų žmonių.

Nukentėjusysis P. K. parodė, kad su draugais atvažiavo į parduotuvę. Įeinant S. O. jį užkabino pečiu. Išėjus T. U. pakvietė pasikalbėti. Reikalavo, kad atsiprašytų S. O. dėl jo sūnaus sužalojimo. T. U. pakėlė į viršų, papurtė, pastatė ant žemės ir ranka trenkė per galvą. Kokia tiksliai rankos vieta trenkė, pasakyti negali. Kaip viskas vyko matė ir kiti asmenys.

Liudytojas E. B. parodė, kad T. U. pasakė, jog brolis sumušė sūnėną, pakėlė, pastatė ant žemės ir trenkė ranka per galvą. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje ir matė. Buvo atvykęs su M. A. ir D. U., kurie su juo sėdėjo automobilyje. Kalbėjosi nuėję už parduotuvės kampo. Stebėjo iš 10 m. atstumo.

Liudytojas M. A. parodė, kad P. K. pasikvietė T. U. pakalbėti. Pakratė ir užkirto per galvą, pagrąsino, kad broliui bus blogiau. Viskas vyko prie parduotuvės. Buvo prie automobilio. S. K. stovėjo toliau.

Liudytojas A. D. parodė, kad ėjo į parduotuvę. Už 20-30 m. pamatė, kaip T. U. trenkė P. K. į galvos sritį, kiek pamena į pakaušį.

Liudytojas S. O. parodė, kad prie parduotuvės susitiko P. K. ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. Nuėjo į šoną pakalbėti. Jam pasakė, kad sūnui buvo saulaužyta nosis. T. U. pasakė P. K., kad dėl atsiprašytų. Smūgių suduota nebuvo.

Liudytojas S. K. parodė, kad prie parduotuvės kalbėjosi P. K. su S. O. ir T. U.. Jis pokalbyje nedalyvavo. Asmenys, esantys automobilyje prie parduotuvės negalėjo matyti, nes pokalbis vyko už parduotuvės pastato šono. Jis stovėjo nuo besikalbančių 10 m. atstumu. Jokių veiksmų nematė.

Liudytojas E. D. parodė, kad matė muštynes prie K. namų, ant kiemo. Muštynės buvo tarp P. K., K. K., E. K., T. U., S. O.. S. K.. Parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, kitoje byloje. Pas jį į namus atbėgo T. ir S., kurie traukėsi nuo K..

Pasiūlius proceso dalyviams nurodyti konkrečią vietą, iš kurios jie 2012-04-08 stebėjo tiriamą įvykį proceso dalyviai aplinkybes nurodė sekančiai:

nukentėjusysis P. K. nubraižė ir nurodė, kad automobilis, kuriuo buvo atvykę, stovėjo iki parduotuvės šono, automobilio priekis buvo į parduotuvės duris. S. K. buvo prie parduotuvės durų, iš kur nematyti vieta, kur vyko P. K., S. O., T. U. pokalbis prie parduotuvės pastato šono. Automobilio priekis, kuriuo atvyko, buvo į parduotuvės įėjimo duris. E. B. nurodė, kad tuo metu buvo prie automobilio, kaip ir M. A. (šalimais automobilio).

Lyginant liudytojo E. B. parodymus, jis buvo nurodęs, kad tuo metu jis sėdėjo automobilyje, o ne stovėjo šalimais. Taigi nesutampa nukentėjusiojo ir šio liudytojo aiškinimai dėl liudytojo E. B. buvimo vietos ir įvykio stebėjimo vietos. Nesutapimai yra esminiai, nes nuo buvimo vietos priklauso aplinkybių matymas ir stebėjimas. Liudytojas E. B. nurodęs, kad ir M. A. sėdėjo autmobilyje, o ne stovėjo šalimais. Nukentėjusiojo ir liudytojo E. B. aiškinimai skiriasi esmingai dėl liudytojų buvimo ir įvykio stebėjimo vietų;

liudytoju apklaustas E. B. nubraižė ir nurodė, kad automobilio priekis, kuriuo atvyko, buvo nuo parduotuvės, o ne į parduotuvės duris. Taigi su nukentėjusiojo P. K. parodymais nesutampa į kurią pusę buvo pastatytas automobilis, kuriuo buvo atvyko į parduotuvę. Be to M. B. nurodė, kad jis sėdėjo automobilio gale, o M. A. sėdėjo automobilio priekyje. Tai nesutampa su nukentėjusiojo aiškinimu;

liudytoju apklaustas M. A. nubraižė ir nurodė, kad jis stovėjo šalimais automobilio, kuriuo atvyko ir nurodė, kad S. K. buvo priešingoje parduotuvės pusėje, negu nurodė P. K. ir E. B., tuo prieštaraudamas jų parodymams;

liudytoju apklaustas A. D. nubraižė ir nurodė, kad P. K., T. U. ir kiti asmenys buvo ne šone parduotuvės, bet parduotuvės priekyje, prie laiptų. Stovėjo ne vienas, o du automobiliai. Taigi jo šie parodymai nesutampa su kitų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais;

liudytojas S. K. nurodė, kad buvo šone T. U. ir P. K. ir jokių smurto veiksmų nematė.

Iš privataus kaltintojo pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (apklaustų jo nurodytų liudytojų) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kurių liudytojų parodymai atitinka 2012-04-08 tiriamojo įvykio faktines aplinkybes. Visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė. Jeigu jau liudytojai matė konkrečias faktines aplinkybes, tai jų esmę turi nurodyti kokia ji buvo. Kai skirtingai nurodomos aplinkybės kyla pagrįstos abejonės dėl parodymų teisingumo.

2012-04-10 specialisto išvadoje konstuota, kad P. K. poodinė kraujosruva pakaušio vidurinėje srityje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2012-04-08- apie 18 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės “Aibė”, suduodant smūgį į galvą. Toks sužalojimas yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis K. K., P. K. yra iškelta baudžiamoji byla dėl 2012-04-08 18-19 val. (duomenys neskelbtini), padarytų sveikatos sutrikdymų S. O., S. K., T. U..

Kaltinamojo gynėjas byloje yra pateikęs ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-12 liudytojo E. D. apklausos protokolo patvirtintą kopiją, kurioje nurodoma į aplinkybes 2012-04-08 prie K. namo tarp S. O., T. U., P. K., E. K. ir kitų asmenų. Nurodomos aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su tiriamu įvykiu, o tik nurodoma, kad vėliau buvo padarytos ir kitos veikos.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai ( privatus kaltintojas, jo atstovas, kaltinamasis, gynėjas ), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismo medicinos specialisto išvadą P. K. poodinė kraujosruva pakaušio vidurinėje dalyje padaryta kieto buko daikto poveikyje, bet nedetalizuota kokiu būdu. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas pakaušio vidurinėje dalyje 1x1 cm minkštųjų audinių patinimas, jo centre 0.6x0,6 cm ryškiai violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Tai nurodo į sužalojimo individualius požymius, tuo tarpu apklausti liudytojai nenurodė net kuria rankos dalimi buvo suduota nukentėjusiajam. Taigi nukentėjusiajam sužalojimo atsiradimo konkrečios ir tikslios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos.

Analizuojant 2012-12-07 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vienas iš asmenų, buvusių tiriamo įvykio metu ( D. U.) nurodė, kad P. K. buvo ranka suduota per veidą, o ne per galvą. Tokios aplinkybės rodo, kad sužalojimo padarymo faktas P. K. negali būti vertinamas vienareikšmiškai, t.y. taip, kaip tik nurodyta specialisto išvadoje, nes neaiškus sužalojimo atsiradimo laikas, vieta ir būdas.

Nei privatus kaltintojas, nei jo atstovas nepagrindžia konkrečių sužalojimo aplinkybių įrodymais, kaip to nenurodo ir liudytojais apklausti asmenys. Jeigu nebūtų abejonių dėl P. K. sužalojimo atsiradimo kitu laiku tą pačią dieną – 2012-04-08 ( kai vėliau vyko muštynės prie K. namo), tai būtų labiau tikėtina, kad toks sužalojimas jam buvo padarytas. Tačiau esant realioms aplinkybėms, kad konfliktas tarp P. K. ir kitų byloje nurodomų asmenų S. O., S. K., T. U. vyko dar vėliau, kyla pagrįstos abejonės dėl nustatyto sužalojimo padarymo laiko, būdo. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų, kuriuos apklausti liudytojais nurodė privatus kaltintojas, jie vienodai nurodo tik patį faktą – T. U. sudavė ranka per galvą P. K., bet tiriant su pačiu įvykiu susijusias detalesnes aplinkybes – kur, koks asmuo buvo, ką jis galėjo matyti iš savo buvimo vietos ir pan., liudytojų parodymai skiriasi esmingai. Vertinama ir tai, kaip nuo įvykio praėjo pakankamai daug laiko ( nuo 2012-04-08), bet vis tik kaltei pagrįsti aplinkybės turi būti nustatytos tokios, kokios jos buvo įvykio metu. Konkrečios išvados apie teismo nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius sudaro sąlygas padaryti teisingas išvadas ir dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. K., ištyrė byloje surinktus įrodymus, pareikštus prašymus ir juos įvertinęs daro išvadą, kad T. U. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo R. K.

Kaltinamasis T. U. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jokių smūgių nesudavė R. K.. Tuo labiau persukęs delną neturėtų faktinių galimybių tokiu būdu suduoti nukentėjusiajai.

Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis jai tyčia sudavė smūgį dešine ranka į veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Ji prie kaltinamojo rankos buvo tik prisilietusi, nenorėjo, kad jis dalyvautų kitų asmenų konflikte.

Nukentėjusysis P. K. nurodė, kad kaltinamasis sužalojo K., kai ji laikė T. U. ranką, o jis kėlė į viršų. Kėlė rankas iš apačios į viršų. Viskas įvyko, kai buvo konfliktas tarp S. O., S. K., K. K. ir kitų asmenų.

Liudytoja Z. N. M. parodė, kad kaltinamasis sudavė ranka R. K.. Gal ji ir prilaikė T. U. ranką, pridėjusi savo ranką.

BPK 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Privati kaltintoja R. K. kaltina T. U. tuo, kad jis 2012-04-08 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), jos sodybos kieme, jai suėmus rankomis T. U. už dešinės rankos, kad nekiltų muštynės tarp sutuoktinio K. K., sūnų P. ir E. K. ir T. U., jis stengdamasis išlaisvinti ranką, sudavė į veidą, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, prašydama T. U. patraukti atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d.

Viena iš principinių baudžiamosios teisės nuostatų, įtvirtintų BK 2 str. 4 d., skelbia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori.

Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad vykstant konflikui tarp S. O., S. K., K. K., P. K., R. K. savo veiksmais bandė įtakoti T. U. laisvą judėjimą, veiksmų atlikimą. Pagal T. U. aiškinimus jis gynė nukentėjusius ir tokia aplinkybė galima pagal teismų informacinės sitemos LITEKO duomenis apie pareikštus kaltinimus P. K., T. U. ir nukentėjusius asmenis T. U., S. O., S. K. ( S. O., S. K. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai). Taigi R. K. veiksmai įtakoti kaltinamojo elgesį turėjo įtakos įvykių eigai konkretaus konflikto metu. Nėra duomenų, kad T. U. veiksmai minimu atveju buvo neteisėti (jis pripažintas nukentėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-7-445/2015).

Taigi T. U. neveikė tiesiogine tyčia, siekdamas sužaloti R. K., kaip ir netiesiogine tyčia. Pati privati kaltintoja skunde privataus kaltinimo tvarka nurodžiusi – kad T. U., stengdamasis išlaisvinti ranką, ja sudavė į veidą.

Objektyvių duomenų, teismo medicinos specialisto išvados apie fizinio skausmo sukėlimą, byloje nėra. Požymiai, kaip veido paraudimas, laikant, kad tai fizinio kontakto pasekmė, galima tik esant neginčijamiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju fizinio skausmo sukėlimo faktinės aplinkybės, tokio kontakto požymiai ir pasekmės patvirtinamos vien tik kaltintojo nurodytų liudytojų parodymais. Kadangi šie liudytojai yra artimuose santykiuose su nukentėjusiais ir bloguose santykiuose su kaltinamuoju, tai jų parodymų nepakanka kaltinamojo kaltei konstatuoti.

T. U. veiksmuose nenustatyti visi būtinieji nuskalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Būtent subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės T. U. veiksmuose šioje veikoje nenustatyta.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusiojo civilinio ieškovo turėtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo byloje neatlyginamos.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( CPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamasis laikinai nebuvo sulaikytas. Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta. Kaltinamojo nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 302, 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305 str. 3, 6 d., 307 str. 4, 6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Išteisinti T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. K.), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinio ieškovo P. K. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išteisinti T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo R. K.), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinės ieškovės R. K. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.