Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB “Vakarų krova” kėlimo įrangos ir kranų meistru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį,

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: jis, 2009 m. gruodžio 19 d. laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 08.50 val. Akcinėje bendrovėje „Vakarų laivų gamykla”, esančioje (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. 131, dirbdamas AB „Vakarų krova” kėlimo įrangos ir kranų kėlimo meistru ir būdamas 2007-04-16 atestuotas padalinių vadovų darbų saugos ir sveikatos klausimais, 2007-08-13 atestuotas kėlimo kranų darbo vadovu, būdamas pagal pareigybės nuostatus atsakingas už kranų ir kėlimo įrangos darbą AB „Vakarų laivų gamykla” teritorijoje, 07.00 val. paskyręs krano mašinistui J. L. darbą su portaliniu kranu KONE gam. Nr. K-6536, reg. Nr. KR-01-01167 Nr.8, neapžiūrėjo paskirtos darbo vietos, neįsitikino, jog krano judėjimo kelyje 0,7-1 m atstumu nuo krano konstrukcijų nėra pašalinių daiktų, nepastatė krano galinio ribotuvo prieš laivo trapą, nepaskyrė konkretaus signalizuotojo, krovinio kabinėtojo, nekontroliavo krano mašinisto J. L. darbo, pažeisdamas:

LR Darbų saugos ir sveikatos Įstatymo 25 straipsnį. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, 1 dalies 13 punkto reikalavimus: „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų",

2008-01-29 UAB „ Vakarų krova" direktoriaus įsakymu Nr.6§5 patvirtintos Kranų kėlimo įrangos meistro pareigų instrukcijos Nr.P-17 punktų 2.4., 2.6., 2.10., 2.13., 2.14. reikalavimus: „Kranų, kėlimo įrangos meistras privalo: <...> 2.4.instruktuoti darbuotojus, įforminant instruktavimų registravimo žurnaluose šiuos saugos darbe instruktavimus: pirminis darbo vietoje, periodinis darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis. <...>, 2.6. potencialiai pavojingus darbus atlikti tik išdavus darbuotojams paskyras-leidimus, 2.10. išduoti ir leisti eksploatuoti tiktai tvarkingą kėlimo įrangą ir pagrindines priemones (inventorių), 2.13. tikrinti darbo vietas, įrenginius, įrankius ir individualias apsisaugojimo priemones. Uždrausti atlikti darbus susidarius avarinėms situacijoms arba priežastims, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai, 2.14. užtikrinti saugią jam priskirtų įrenginių ir įrankių pagrindinių priemonių (inventoriaus) eksploataciją atliekant gamybines užduotis",, 4.1. punkto reikalavimus: „Kranų kėlimo įrangos meistras atsako už: <...> pavaldžių darbininkų darbų saugos, gamybinės sanitarijos, priešgaisrinės ir aplinkos saugos bei vidaus darbo tvarkos taisyklių ir normų laikymąsi <...> įrenginių ir įrangos teisingą eksploataciją ",

Portalinio krano KONE K6535 (1981 m. gamybos) gamyklinės eksploatavimo instrukcijos: skyriaus „Bendra krano eksploatacijos instrukcija" 2.2 punkto reikalavimus: 2. Priemonės prieš įvedant kraną į eksploataciją: <...> 2.2 Kranininkais būtinai skiriami asmenys, kurie yra tinkami šiam darbui. Kranininkas turi būti supažindintas su visais krano organais ir žinoti jų teisingą eksploataciją. Kranininkas turi turėti savo žinioje krano eksploatacijos, aptarnavimo ir apžiūros instrukciją ir žinoti jas. <...>; 4.3., 4.4. punkto reikalavimus: 4. Krano eksploatacija: <...> „4.3. krano su defektais eksploatacija yra griežtai draudžiama. Ypač visos apsauginės įrangos ir apsauga nuo perkrovimo turi būti nepriekaištingame stovyje ir darbinėje padėtyje. 4.4. Apsauga nuo perkrovimo ir galiniai išjungikliai yra apsauginėmis sistemomis. Jie nėra krano organų valdymo pagalbiniais įtaisais. Jie taiso žmogaus klaidas. Apsauga nuo perkrovimo nėra įtaisas sverti pagalbiniam kroviniui. Iki pakėlimo kranininkas turi žinoti, kad krovinys neviršija krovinio galios. Tuo užtikrinama krano ilgalaikė tarnyba ir mažos išlaidos remontui"; skyriaus ,,Nurodymai ir instrukcija kranininkui" 1. punkto reikalavimus: Priemonės iki krano eksploatacijos: <...> Prieš pradedant kėlimo darbus išsiaiškinti efektyvią ir saugią krano judėjimo trajektoriją <...> įsitikinti, kad veikia visi apsauginiai galiniai išjungikliai <...>; skyriaus „Galinio išjungiklio judėjimo patikrinimas" 1., 2., 3. punktų reikalavimus: „1. Patikrinti, kad atspara teisingai valdo galinį išjungėją visose krovininio vežimėlio ir tilto padėtyse. Dėl didesnio patikimumo svirtis turi pasistumti dar truputį toliau nuo galinio išjungiklio suveikimo punkto. Svirtis, tačiau, neturi persistumti iki savo vidinio ribotuvo, nes tokiu atveju galinis išjungiklis gali būti gadinamas, 2. Patikrinti, kad galinio išjungiklio vidinė erdvė yra švari ir kad nėra pašalinių daiktų bei drėgmės. Aptikus drėgmės įtakos pėdsakus, reikia patikrinti laido, dangčio ir pavarinio lyno sandarinimą. Dangčio tvirtinimo varžtų užveržimas pernelyg tampriai nepagerina sandarumo, 3. Patikrinti, kad svirtis laisvai juda ir grįžta į ramybės būseną"; skyriaus ,, Patikrinimas ir aptarnavimas" 1., 2., 3. punktų reikalavimus: ,, l. Patikrinti galinio išjungiklio svirties valdymo kelią ribinio atjungimo punkte. Judėjimo kelias turi būti mažesnis, nei maksimaliai leistina svirties valdymo eiga, kartu su tuo, kai kontaktų veikimas turi būti patikimas, 2. Patikrinti ir pravalyti galinio išjungiklio vidinę ertmę ir esant reikalui, pakeisti juos naujais, 3. Patikrinti laisvą svirties valdymo eigą ir tai, kaip ji grįžta į pradinę padėtį, pagal reikalingumą sutepti valdymo galvutę ir ašį mažo klampumo tepalu jų praėjimo punktuose", dėl ko 08:50 val. krano mašinistas J. L., važiuodamas portaliniu kranu pokraninio kelio bėgiais, matydamas, jog tarp krano portalo konstrukcijų ir laivo trapo nėra pakankamai erdvės ir manydamas, jog nekliudys, su krano portalo konstrukcija kliudė ir nuvertė prie laivo VIND-LIFT pritvirtintą trapą, kuriuo iš laivo lipęs E. K.-S. nukrito į ledu padengtą Kuršių marių Malkų įlankos vandenį ir patyrė dešinės plaštakos III piršto II-III falangų atvirą išnirimą, dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinį lūžimą, stuburo kaklinės dalies III slankstelio priekinio krašto atskilimą, kraujosrūvą po dešinės akies jungine, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje, dešinio antakio bei smakro srityse, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, bendrą kūno atšalimą, būklę po skendimo, dešinės pusės potrauminę bozalinę pneumoniją, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

J. L. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: jis, 2009 m. gruodžio 19 d. laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 08.50 val. Akcinėje bendrovėje „Vakarų laivų gamykla", (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „Vakarų krova" portalinio krano KONE gam. Nr. K-6536, reg. Nr. KR-01-01167 Nr.8 mašinistu, krantinėje Nr.131, ir būdamas 2008-07-21 atestuotas portalinio krano mašinistu, žinodamas, kad priešais trapą į statomą laivą VIND-LIFT nėra portalinio krano KONE gam. Nr. K-6536, reg. Nr. KR-01-01167 Nr.8 judėjimo galinio ribotuvo, neapžiūrėjęs savo darbo vietos ir neįsitikinęs, jog krano judėjimo kelyje 0,7-1 m atstumu nuo krano konstrukcijų nėra pašalinių daiktų, nepastatęs ir nepareikalavęs pastatyti krano galinio ribotuvo, nežinodamas paskirto konkretaus signalizuotojo, krovinio kabinėtojo, neįsitikinęs pastarojo kvalifikacija ir nepranešęs apie tai kranų darbų vadovui, vykdė krovos darbus pažeisdamas:

LR Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus: " 1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: l) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus <...> ",

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (privalomas) 1.1. punktą: „Darbo įrenginiai turi būti sumontuoti, išdėstyti ir naudojami taip, kad sumažintų riziką darbo Įrenginių naudotojams ar kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, kad būtų numatyta pakankamai saugios erdvės tarp judančių darbo įrenginio dalių ir aplink jų fiksuotas ar judančias dalis <...> ",

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 171 Darbų saugos taisyklės laivų krovos darbų įmonėse (DT4-01) 28 punkto reikalavimus: 28. Būtina numatyti reikiamo pločio (2. 1 lent.) saugius praėjimus tarp krovinio rietuvių ir štabelių. Krantinės pakraštyje turi būti ne siauresnis kaip 1 m praėjimas ", 2. 1 lentelės 1 ir 2 punkto reikalavimus: „ 1. Tilteliai ir trapai rankiniam krovinio transportavimui: - esant vienpusiam judėjimui minimalus reikalavimas -1,0 m, - esant dvipusiam judėjimui - 1,5 m., 2. Trapai ir laiptai aptarnaujančiam personalui - 0,7 m, 8. Darbiniai praėjimai - 1,25 + 1,50", 301 punkto reikalavimus: ,, Kėlimo kranai ir kėlimo reikmenys turi būti eksploatuojami pagal gamintojo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 metų gruodžio 28 d. įsakymu Nr.351 patvirtintose Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėse DT8-00 (Žin., 2001, Nr.11-322) nustatytus reikalavimus", 318.12, 318.13, 318.20 punktų reikalavimus: ,, Dirbant kranais draudžiama: 318.12. išjungti krano apsauginius įtaisus ir mechanizmų stabdžius; 318.13. dirbti, kai nesutvarkyti apsauginiai įtaisai ir stabdžiai arba jie neveikia; <...> 318.20. važiuoti kranu į kitą vietą neįsitikinus, ar ant kelio arba labai arti jo nėra žmonių ir pašalinių daiktų",

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.35l patvirtintos Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00 punkto 8 reikalavimus: „ 8. Kranai turi būti instaliuojami ir naudojami gamintojo numatytomis sąlygomis pagal gamintojo naudojimo dokumentuose (instrukcijose) nurodytus reikalavimus", 47punkto reikalavimus: „47. Prieš pradėdami darbą, mašinistai privalo apžiūrėti kraną ir įsitikinti, ar jo techninė būklė yra tinkama darbui", 118.13 punkto reikalavimus: 118. Draudžiama: <...> 118.13. dirbti, kai nesutvarkyti apsauginiai įtaisai ir stabdžiai arba jie neveikia ",

2008-02-15 UAB „ Vakarų krova" direktoriaus įsakymu Nr.10§5 patvirtintos Portalinio krano mašinisto pareigų instrukcijos Nr. P-23 punkto 2.2 reikalavimus: „ kasdien prieš darbo pradžią apeiti portalinį kraną, apžiūrėti bėgių kelią, įsitikinus, kad nėra kliūčių ir portalinio krano važiuoklės mechanizmų pažeidimų <...>", 2.3 punkto reikalavimus: „Portalinio krano mašinistas privalo: <...> laikytis technikos ir įrangos saugos eksploatavimo reikalavimų dirbti su techniškai tvarkingais portaliniais kranais; pranešti darbų vadovui apie pastebėtus portalinių kranų gedimus ir trūkumus, <...>, žinoti darbų saugos ir sveikatos <...> saugos reikalavimus ir juos vykdyti; atlikti specifinius padidintos rizikos darbus tik turint paskyrą-leidimą, kurią įformina kranų kėlimo įrangos meistras; <...> Mokėti saugiai dirbti, netrukdyti saugiai dirbti kitiems ",

2008-03-19 UAB „Vakarų krova" direktoriaus patvirtintų „Portalinių kranų kranininko (mašinisto) darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. S-11 1.9.9. punkto reikalavimus: „žinoti reikalavimus, keliamus pokraniniams keliams bei jų eksploatavimui", 3.1.1., 3.1.3., 3.1.14. punktų reikalavimus: „3.1. Prieš pradėdamas dirbti, kranininkas turi <...> įsitikinti, kad kranas ir pokraniniai keliai tvarkingi. Tam kranininkas privalo: 3.1.1. apžiūrėti pokraninius kelius ir galines atramas; 3.13 apžiūrėti krano mechanizmus, jų tvirtinimą stabdžius ir riedmenis; 3.1.14. patikrinti ar yra praėjimai (plotis nemažiau kaip 700 mm) tarp krano ir išsikišusių dalių ar kitų antžeminių statinių o taip pat krovinio rietuvių sukrautų išilgai pokraninių kelių per visą jų ilgį", 3.7.1., 3.7.2, 3.7.3. punktu reikalavimus: „ 3.7. Apžiūrėjęs kraną, prieš pradėdamas dirbti kranininkas privalo išbandyti krano mechanizmus tuščia eiga, tai yra patikrinti ar normaliai veikia: 3.7.1. krano mechanizmai <...>; 3.7.2. krane esantys apsauginiai įrenginiai ir prietaisai; 3.7.3. stabdžiai", 4.25. punkto reikalavimus: „kranui judėti po to, kai kranininkas asmeniškai arba per stropuotoją įsitikins, kad ant pokraninių kelių ir krano veikimo zonoje niekas netrukdo judėjimui",

Portalinio krano KONE K6535 (1981 m. gamybos) gamyklinės eksploatavimo instrukcijos: skyriaus „Bendra krano eksploatacijos instrukcija" 2.2 punkto reikalavimus: 2. Priemonės prieš įvedant kraną į eksploataciją: <...> 2.2 Kranininkais būtinai skiriami asmenys, kurie yra tinkami šiam darbui. Kranininkas turi būti supažindintas su visais krano organais ir žinoti jų teisingą eksploataciją. Kranininkas turi turėti savo žinioje krano eksploatacijos, aptarnavimo ir apžiūros instrukciją ir žinoti jas. <...>; 4.3., 4.4. punkto reikalavimus: 4. Krano eksploatacija: <...> „4.3. krano su defektais eksploatacija yra griežtai draudžiama. Ypač visos apsauginės įrangos ir apsauga nuo perkrovimo turi būti nepriekaištingame stovyje ir darbinėje padėtyje. 4.4. Apsauga nuo perkrovimo ir galiniai išjungikliai yra apsauginėmis sistemomis. Jie nėra krano organų valdymo pagalbiniais įtaisais. Jie taiso žmogaus klaidas. Apsauga nuo perkrovimo nėra įtaisas sverti pagalbiniam kroviniui. Iki pakėlimo kranininkas turi žinoti, kad krovinys neviršija krovinio galios. Tuo užtikrinama krano ilgalaikė tarnyba ir mažos išlaidos remontui"; skyriaus „Nurodymai ir instrukcija kranininkui" 1. punkto reikalavimus: Priemonės iki krano eksploatacijos: <...> Prieš pradedant kėlimo darbus, išsiaiškinti efektyvią ir saugią krano judėjimo trajektoriją <...> Įsitikinti, kad veikia visi apsauginiai galiniai išjungikliai <.,.>; skyriaus „Galinio išjungiklio judėjimo patikrinimas" 1, 2., 3. punktų reikalavimus: „ l. Patikrinti, kad atspara teisingai valdo galinį išjungėją visose krovininio vežimėlio ir tilto padėtyse. Dėl didesnio patikimumo svirtis turi pasistumti dar truputį toliau nuo galinio išjungiklio suveikimo punkto. Svirtis, tačiau, neturi persistumti iki savo vidinio ribotuvo, nes tokiu atveju galinis išjungiklis gali būti gadinamas, 2. Patikrinti, kad galinio išjungiklio vidinė erdvė yra švari ir kad nėra pašalinių daiktų bei drėgmės. Aptikus drėgmės įtakos pėdsakus, reikia patikrinti laido, dangčio ir pavarinio lyno sandarinimą. Dangčio tvirtinimo varžtų užveržimas pernelyg tampriai nepagerina sandarumo, 3. Patikrinti, kad svirtis laisvai juda ir grįžta į ramybės būsena"; skyriaus „Patikrinimas ir aptarnavimas" 1, 2., 3. punktų reikalavimus: „ 1. Patikrinti galinio išjungiklio svirties valdymo kelią ribinio atjungimo punkte. Judėjimo kelias turi būti mažesnis, nei maksimaliai leistina svirties valdymo eiga, kartu su tuo, kai kontaktų veikimas turi būti patikimas, 2. Patikrinti ir pravalyti galimo išjungiklio vidinę ertmę ir esant reikalui pakeisti juos naujais, 3. Patikrinti laisvą svirties valdymo eigą ir tai, kaip ji grįžta į pradinę padėtį, pagal reikalingumą sutepti valdymo galvutę ir ašį mažo klampumo tepalu jų praėjimo punktuose", dėl ko apie 08.50 val. važiuodamas portaliniu kranu pokraninio kelio bėgiais, matydamas, jog tarp krano portalo konstrukcijų ir laivo trapo nėra pakankamai erdvės, ir manydamas, jog nekliudys, su krano portalo konstrukcija kliudė ir nuvertė prie laivo VIND-LIFT pritvirtintą trapą, kuriuo iš laivo lipęs E. K.-S. nukrito į ledu padengtą Kuršių marių Malkų įlankos vandenį ir patyrė dešinės plaštakos III piršto II-III falangų atvirą išnirimą, dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinį lūžimą, stuburo kaklinės dalies III slankstelio priekinio krašto atskilimą, kraujosrūvą po dešinės akies jungine, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje, dešinio antakio bei smakro srityse, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, bendrą kūno atšalimą, būklę po skendimo, dešinės pusės potrauminę bozalinę pneumoniją, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju J. L. parodė, kad AB „Vakarų laivų gamykloje“ iki įvykio maždaug pusantrų metų dirbo portalinių kranų mašinistu. Parodė, jog įvykio dieną, t.y. ryte 8:45 val., gruodžio mėnesį dirbo su 8-uoju kranu prie laivo „Vind Lift“ prie 3-ios krantinės, jis buvo atestuotas kaip portalinio krano mašinistas. Kaip ir kiekvieną rytą, iš meistro gavo kasdieninį instruktažą, sužinojo, kokiu kranu reikės dirbti, kokioje krantinėje ir pasirašė žurnale. Įvykio dieną jį instruktavo meistras J. P., pats instruktažas buvo įprastas, toks kaip kiekvieną dieną. Kai atėjo prie krano ryte, bokštas buvo pakeltas ant kojų ir iškilęs virš vandens 15-20 metrų. Pamatė, kad nėra liniuotės, nepastatytas joks ženklas, nors kranas prieš tai dirbo dvi paras. Jis prieš darbą apžiūrėjo pokraninį kelią. Matė, kad nėra portalinio krano galinio ribotuvo, tačiau nesakė meistrui J. P.. Signalizuotojas jam prieš darbą nebuvo paskirtas. Tokiais atvejais jis turi klausyti tų, kurie dėvi šalmą su geltona juosta ir pavaizduotu kabliu, jie yra stropuotojai-signalizuotojai. Prieš įvykį, dirbant portaliniu kranu, jis pamatė žmogų su minėtu skiriamuoju ženklu, suprato, kad jis yra iš vokiečių laivo „Vind Lift“. Šis stropuotojas jam nebuvo priskirtas, krovinio kabinėtojo taip pat nebuvo. Taigi, signalizuotojas parodė ženklą ir tada jis išleido visą strėlę, bet nepasiekė tikslo. Signalizuotojas jam parodė dar pavažiuoti, ir staiga signalizuotojas pakėlė rankas, kas reiškia “stop”, avarinė situacija. Jis išjungė judėjimą, bet kol sudirba krano laiko rėlės, kranas dar pavažiuoja apie pusę metro. Paaiškėjo, jog kabelio būgno lanku kliudė sumontuotą bokštą ir ant jo suprojektuotą trapą. Kadangi jo apačia nepritvirtinta, susiūbavo pastatytas bokštas, nuvirto. Iš iš kur atsirado žmogus ant trapo, jis nežino, nematė jo lipančio iš laivo, nes važiuodamas žiūrėjo ką rodė signalizuotojas.

Parodė, kad visą laiką dirbo gamyklos teritorijoje su tais pačiais kranais, su 8-uoju kranu dirbo nuolat. Jį instruktuodavo meistrai E. K. (miręs) ir J. P.. Dirbo tokius darbus, kokie vyksta ir ką reikia pakelti. Meistrai tą dieną konkrečių darbų nenurodė. Taip pat parodė, jog dirbant kranu buvo pažiūrėjęs, kad krano kelyje nėra kliūčių, ir kad kranas vos gali pravažiuoti. Pagal darbo saugos instruktažą atestacija vyksta kas trys mėnesiai ir vieną kartą per metus. Prieš įvykį buvo supažindintas su pareigine instrukcija. Parodė, jog objekte darbų vadovas buvo D. T.. Nežino, kas yra atsakingas už bokštelio ir trapo įrengimą, kam pavaldūs signalizuotojai ir stropuotojai. Jie nėra jų padalinio atstovai, bet, kaip jau minėjo, yra nurodymas, jog šie darbuotojai turi turėti šalmą su pavaizduotu kabliu, tuomet jis turi pastarojo klausyti. Kam nuosavybės teise priklauso kranai, negali pasakyti, tačiau kranų naudotojas yra AB „Vakarų laivų statykla“. Mechanikai prižiūri kranus, nežino ar jie priklauso AB „Vakarų krovai“. Patvirtino, jog kiekvieną pamainą atėjus privalu patikrinti kraną. Kranininkai riziką darbe vertina patys.

Apklaustas kaltinamuoju J. P. parodė, kad AB „Vakarų krova“ dirba apie 6-7 metus, yra kranų kėlimo įrangos meistras. Jis atestuotas buvo metai prieš įvykį. Jam buvo pavaldūs visi kranistai. J. L. buvo instruktuotas. Instruktažas buvo pravedamas kas 3 mėnesiai. Instruktažas būna apie tai, kas įeina į kranisto pareigines funkcijas. Išklausę instruktažo, jie pasirašo žurnale. Prieš 7 val. ryto susitinka su kiekvienu kranistu, jis gauna nurodymą, kokiu kranu dirbs, žino į kokį objektą vyks, pasirašo, atitinkamai kiekvienas yra perspėjamas vykdyti nurodymus ir dirbti atsargiai. Tą dieną J. L. buvo paskirta dirbti su 8 kranu prie 4 pirso. Nuo 7 val jis susitiko su vadovybe, vyko posėdis. Taip pat parodė, kad projekto vadovą paskiria administracija. Jis koordinuoja, palaiko ryšį su projekto vadovais. Pagal darbo instrukciją, darbo vietą turi apžiūrėti pats kranistas. Dėl galinio krano ribotuvo yra kranų priežiūros mechanikas, kuris priklauso AB „Vakarų krovai“, jis ir prižiūri kranų techninę pusę, žurnalų pildymą. Dėl signalizuotojo paaiškino, jog buvos įvesta bendra tvarka atskirti signalizuotoją – skiriamasis lipdukas ant šalmo. Parodė, jog už tai atsakingas projektų vadovas, kuris nuo pat ryto būna objekte, jei kyla klausimų, iškviečia jį. Pagal pareigybes jam nepriklauso paskirti konkretaus signalizuotojo, nes tai surišta su finansiniais klausimais. Kontroliuoti mašinisto darbą priklauso, kai šis nevykdo darbų, daro pažeidimus, projektų vadovas jam paskambina ir jis atvyksta į objektą. Jis turi gauti iš kranisto arba projektų vadovo signalą, nes jis prižiūri 11 kranistų.

Parodė, kad jo pareigybinėse instrukcijose nurodoma, kad jis dirba su kranistais ir koreguoja jų darbą. Kiekvienas meistras yra kranų darbų vadovas. Jis atvyksta į objektą ir vadovauja kranistui. Nurodymų dėl darbo, kai dirba, jis neduoda, kranistams darbo vietoje vadovauja projektų vadovas D. T.. Taip pat parodė, kad yra darbo saugos ir sveikatos tarnyba, kurie tikrina, jei mato nusižengimą. Jis kranistus išleidžia į darbą, paskiria juos, planuoja jų darbą pagal užsakymą. Kranistų darbą ir kontrolę jis užtikrina pagal jų, projektų vadovo skambutį ir reaguoja esant problemai.

Nurodė, jog AB „Vakarų krova“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“ - skirtingi padaliniai. Jis yra pavaldus AB „Vakarų krova“, kranistai pavaldūs jam. Kranistą užsisako pagal sutartį tas padalinys, kuris vykdo tą projektą, laivų statybą. Parodė, kad, jo nuomone, kranų darbo vadovas yra projektų vadovas D. T.. Įvykio metu kranai priklausė AB „Vakarų krovai“. Ant bėgių stovėjo 2 kranai, antras kranas nedirbo. Dėl finansinių taupymų dirbo tik vienas kranas. Nurodė, kad įsitikinti dėl ribotuvų pastatymo turi kranų priežiūros meistras J. Š., jis atsakingas už visą kranų priežiūrą ir priklauso AB „Vakarų krovos“ administracijai. Jis prižiūri, kad neįvyktų avarija, patikrina mechanizmus, informuoja administraciją, jei yra pažeidimai ir pildo žurnalą. Trapas tokiose sąlygose buvo pastatytas prieš 3 dienas. Tas objektas buvo iki pačios krantinės, kas neatitiko reikalavimų, už tai atsakingas D. T., pagal jo nurodymą ir jis pasirašė. Projektų vadovai turi savo darbo pareigines instrukcijas, jie sudaro sutartis su „Vakarų krova“, išsinuomoja kranistą ir yra visiškai atsakingi ir jie jiems sumoka už darbą. Jie kiekvieną dieną pildo žurnalą, kiekvieno projekto vadovas pasirašo. Tuo tarpu jo pagrindinė pareigybinė funkcija – įvykdyti planą ir užtikrinti kranisto atliekamus darbus. Jie palaiko ryšį su kranistu, turi radijo telefonus. Už krano techninę būklę, eksplotaciją, remontą atsako nuomininkas, t.y. AB „Vakarų krova“.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2009 m. dirbo AB „Vakarų krova“ administratore, kokybės inžiniere. Yra tiesiogiai pavaldi direktoriui, į jos pareigas įėjo dokumentų rengimas, ruošimas, kas yra susiję su procedūromis gamykloje. Kas ruošė 2008 m. darbuotojų darbo saugos instrukcijos sąrašo patvirtinimą, neatsimena, ji nėra tam kompetentinga, taip pat ji neruošė darbų saugos instrukcijų. Kas susiję su personalu, darbų sauga ar su piniginiais reikalais , tokių įsakymų nerengdavo. Su instrukcija turėjo supažindinti tas, kas dirbo su personalu. Nurodė, jog registracijos įrašą instrukciją Nr. 22 ji įtraukė į registravimo žurnalą, tačiau neatsimena, kas ją pateikė. Visi įsakymai yra registruojami žurnale, pareiginiai nuostatai taip pat turi būti registruojami. Teisę registruoti turėjo personalo inžinierė ir ji. Ji neatsakinga už darbų kokybę, o tik už dokumentų priežiūrą, o jei yra vadovo nurodymas, tai ruošia raštus, įsakymus, tarnybinius prašymus.

Liudytojas S. N. parodė, kad AB “Vakarų laivų gamykloje” dirbo vyr. kontrolieriumi. Į jo pareigas įeina saugoti teritoriją, prižiūrėti nuo nelaimingų atsitikimų. 2009 m. gruodžio 19 d. per raciją jam pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Kartu su gaisrininku ir kontroliere nuvažiavo ir išgelėbjo nukentėjusįjį. Įvykio vietoje taip pat buvo S. ir G., jie viską matė. Nurodė, jog matė vaizdo įrašą, kokiomis aplinkybėmis žmogus pateko į įvykį. Jame matyti, kad žmogus lipo ant trapo, kranas užvažiavo ir taip įvyko nelaimingas atsitikimas. Darbams vadovavo AB “Vakarų laivų gamyklos” projektų vadovas D. T.. Kontrolierių paskirtis saugoti laivą nuo vagysčių, darbų kontrolė nepriklauso. Kas kranistui signalizavo, jis nežino. Tai buvo vokiečių statomas laivas. Prie to laivo dirbo daug firmų - 20-30, žmonių tokiais atvejais būna po 200. Pagal aprangą galima atskirti AB „Vakarų krovos“ darbuotojus, ant jų nugarų užrašyta, o kitų yra sumaišyta apranga.Vokiečių kombinezonai buvo oranžiniai. Pačiam nukentėjusiajam iš kolegų padėjo dviese, gelbėjo vokiečiai ir jų darbuotojai. Įvykio vietoje buvo apie 20 žmonių. Nurodė, jog pačio įvykio nematė, atvyko jau po to.

Liudytojas D. T. parodė, kad AB “Vakarų laivų gamykloje” dirbo projektų vadovu. 2009 m. į jo pareigas įėjo laivo statyba, priežiūra. Buvo atsakingas už tam tikrą laivo objekto statybą, taip pat atsakingas už tai, kad atitiktų reikalavimus, kurie yra kontraktinėje specifikacijoje. Priežiūra pasireiškia tuo, kad organizuoja ir prižiūri darbus laive, pastatymą. Dalyvauja sudarant laivo biudžetą ir organizuoja darbo jėgą. Yra atsakingas už statybos darbų priežiūrą, yra pagrindinis asmuo šiame projekte ir samdo visus kitus rangovus ar dukterines kompanijas pastatant laivą. Laivas „Vind Lift“ skirtas statyti vėjo jėgaines Šiaurės jūroje. Grįžus laivui iš jūros teko pastatyti jį ant kojų tam, kad užbaigti tam tikrus darbus, dėl to buvo pastatytas trapas. Laivas stovėjo 8-10 metrų nuo pirso, reikalavimų dėl atstumų nėra. Trapams yra specialūs reikalavimai. Šiuo atveju po trapu buvo pastatyta plaukiojanti priemonė, ir buvo pastatytas bokštelis, iš bokštelio ėjo trapas į laivą. To trapo pastatymą prižiūrėjo AB “Vakarų laivų statyklos” darbuotojai, AB “Vakarų laivyno” darbuotojai, kurie stato pastolius ir AB „Vakarų krova“. Trapas buvo priimtas, apžiūrėtas, apie du mėnesius nekilo jokio incidento ar klausimų, kad kažkas būtų ne taip. Už trapą atsakingo vieno asmens nėra, jį apžiūrėjo darbų saugos specialistai, kiekvieną dieną apžiūrinėjo AB „Vakarų krovos“ žmonės ir trapas nebuvo nesaugus, stovėjo du mėnesius. Įvykio metu jis vedė pasitarimą, kai paisgirdopagalbos šauksmai. Tuomet išbėgo iš konteinerio ir pamatė, kad įvyko įvykis. Iš karto žmonės pradėjo gelbėti nukentėjusįjį, ir tas pats kranistas bokštelį panėrė į vandenį ir žmonės ištraukė nukentėjusįjį. O jie pagal kontraktą turi teisę naudotis ir užsakinėti kraną per jį, turi turėti krano vadovo leidimą.Parodė, jog krano vadovo nėra, jis skiriamas tik tais atvejais, kai paskirta kelti nestandartinius, negabaritinius ar daug sveriančius krovinius, tokiu atveju jis samdo AB „Vakarų krovos“ žmones, daroma stropavimo schema. Praktiškai kiekvieną dieną užsakinėjamas kranas ir pagal nutylėjimą kranininkas turi teisę dirbti su žmonėm, kas turi krano vadovo leidimą ir tie žmonės atskiriami pagal specialius atšvaitus ant šalmų. Tai ir yra signalizuotojai. Kraną užsako jis, tą dieną nebuvo numatyta ypatingų krovinių, todėl nebuvo paskirtas kranų darbų vadovas. Kiekvienas rangovas turi savo signalizuotojus, juos skiria vadai tų firmų arba subrangovai. Jeigu kažkokiai bendrovei, ar dukterinei kompanijai, ar rangovams reikia kažką pakelti, tai tos firmos vadovybė ar administracija atsakinga už tai, kad būtų prižiūrima ar buvo paskirti signalizuotojai. Dėl portalinio krano judėjimo ribotuvo, jo nuomone, atsakingi AB „Vakarų krovos“ žmonės, jo pareigos tik užsakyti kraną tam tikram laikui. Jeigu kranas nėra tvarkingas, neduodamas leidimas su juo dirbti. Kraną užsako jis, pasirašo, kad užsako, o už saugą atsako kiti . Kranai priklauso dukterinei kompanijai AB „Vakarų krova“, paslauga užsakoma dienai, parai. Jeigu kažkas negerai su kranu, turi būti pranešta, kas. Vaizdo įraše iš darbuotojų su geltona striuke, jis nusprendė, kad tai galėjo būti laivo „Vind Lift“ įgulos narys - vokietis, nes tik jie vaikšto su tokiom striukėm, o jų darbuotojai tokių neturi. Ir jie taip pat turi stropuotojų dokumentus. Stropavimo schema daroma tik ypatingais atvejais, kada yra keliamas ypatingas krovinys. Kai užsako kraną ir kada reikia pakrauti negabaritinį svorį, jis informuoja AB „Vakarų krovą“ ir stropuotojus. Dėl blogai pastatyto trapo jam nebuvo išreikšta jokių priekaištų. Jis duoda nurodymus kaip statyti trapus.

Parodė, kad kranai priklauso turto valdymo tarnybai, o naudotojas yra AB „Vakarų krova“. Dėl kranų kreipdavosi į AB „Vakarų krovą“. Mano, jog kranininkus instruktuodavo AB „Vakarų krovos“ žmonės. Parodė, jog kas dirba su kranais, tas ir turi prižiūrėti tų kranų būklę. Kranistui jis neturi teisės duoti nurodymų, asmeniškai nevadovauja kranui. Nurodė, jog signalizuotoju gali dirbti asmenys, tik praėję kursus, gauna tam tikrus pažymėjimus ir pagal juos jie gauna lipdukus ant šalmo. Gamykloje yra tam tikra tarnyba, kuri praveda kursus. Taip pat nurodė, jog kranininkas neprivalo vykdyti visų signalizuotojų nurodymų. Kieno nurodymus vykdyti, atsirenka kranistas Kranininkas suvokia, ar tinkamai krovinys pristropuotas, jis mato svorį pagal gabaritus. Ant krano yra matuoklis, kuris parodo, kokį svorį kelia.

Liudytojas K. K. parodė, kad įvykio metu dirbo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovu AB “Vakarų laivų gamykloje”. Su AB „Vakarų krova“ siejo paslaugų teikimo sutartis. Pats to įvykio nematė. Neprisimena pateiktų užsakymų paraiškų su J. L. pavarde. Užsakymo paraiškoje ties J. L. pavarde nėra jo parašo, kranistų užsakymų paraiškose jis apskritai nedalyvauja. Šis suitarimas buvo tarp AB „Vakarų laivų statyklos“ ir AB „Vakarų krovos“, kad viena duos kranistą, o kita vykdys darbus su tuo kranu. Tą dokumentą pasirašo dvi pusės. Jis tame nedalyvauja. Parodė, jog jei trapą pastatė AB „Vakarų krova“ specialistai, jie yra apmokyti ir atsakingi už teisingą pastatymą. Už eksplotaciją, jei tas trapas keistųsi darbo eigoje, yra atsakingi kiti asmenys. Dėl ribotuvų parodė, jog pasitaikydavo tokių atvejų, kad jų nebuvo. Parodė, kad kranistas yra tas asmuo, kuris yra gavęs LR mokymo ir atestavimo tvarka nustatytą pažymėjimą. Kranų darbų vadovas turi pažymėjimą. Kranų darbų vadovo reikia visais atvejais organizuojant darbus. Kranų darbų vadovą gali paskirti įmonės AB „Vakarų krova“ direktorius. Turi skirti tos įmonės, kurioje dirbs, vadovas. Iki įvykio „Vakarų krovos“ darbams kranistų darbui vadovavo kranų įrangos meistras, o krovos darbams turėjo vadovauti kranų darbų vadovai. Šituo atveju jis (kranų darbų vadovas) nebuvo nustatytas. Kranų įrangos meistras yra pareigybės pavadinimas. Nurodė, jog kranistui gali vadovauti kitos įmonės kranų darbų vadovas.

Parodė, kad kranų įrangos meistras turi užtikrinti nepriekaištingą pačių kranistų darbą kol kranas nepradėjo darbo. Kranų įrangos meistro tiesioginis vadovas yra direktorius ar direktoriaus pavaduotojas, padalinio vadovas. Jis turi savo tiesioginį vadovą. Kranų įrangos meistras, skirdamas kranistui darbus, bendrai privalo apžiūrėti darbo vietą, bet praeiti viso kelio neturi. Pirmiausia jis turėtų išanalizuoti, ar nėra kokių problemų pamainos metu ir pamainų perdavime. Kėlimo taisyklėse yra parašyta, kad kiekviena įmonė turi nustatyti savo tvarką, ką darys kranistas ir kranų darbų vadovas. Jo nuomone, praeiti, apžiūrėti ir laipioti bei tikrinti mechanizmus ar mygtukus, neprivaloma.

Nurodė, kad įvykio metu liniuotė buvo vietoje, tačiau kažkas su autopakrautuvu važiuodamas ją nubuksavo į šoną, -po įvykio buvo rastas nustumtas ribotuvas. Ribotuvo priežiūra ir kontrolė yra tiesioginė kranisto funkcija, todėl, kad kranistas turi pažiūrėti visus galinius išjungėjus, atjungėjus prieš pradėdamas darbą.

Liudytoja V. B. parodė, kad AB „Vakarų krova“ 2009 m. gruodį nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, išėjo 2007 m. rudenį, o grįžo 2011 m. vasario gale. Kai dirbo, tuomet darbų saugos ir sveikatos instrukcijas ruošė derindami su saugos tarnybos specialistais iš AB „Vakarų laivų gamyklos“, pastarieji konsultuodavo, o jie ruošdavo kompiuteriu popierinį variantą. Įsakymus ji registruodavo, žurnalai būdavo pas ją. Parodė, kad kartais pasitaikydavo, kad žmogus, kuris ruošia įsakymo projektą, pats įsirašydavo numerį. Įsakymai buvo ruošiami direktoriaus nurodymu. Įsakymų, kuriuos ruošia kranų įrangos meistrai, kurie neregistruojami žurnale, gal ir galėjo pasitaikyti, jei susiderina.

Liudytoja S. J. parodė, kad AB „Vakarų krovoje“ 2009 metais dirbo personalo vadybininke, vėliau operatyvinio planavimo inžiniere. Būdama personalo vadybinke, atlikdavo visus susijusius klausimus su personalu - priėmimai, atleidimai, atostogos, direktoriaus nurodymu įsakymų ruošimas dėl grafikų pakeitimo. Registruodavo įsakymus žurnale, o susijusius su darbų sauga, sveikatos apsauga registruodavo nebent tuos, kuriuos duodavo AB “Vakarų laivų gamyklos” saugos tarnyba. Kai jie paruošdavo instrukciją, direktorius prašydavo, kad ji paruoštų įsakymą ir jie patvirtindavo. Įsakymą ruošdavo ji, bet labai retai, tik susijusį su žmonėmis. Kodėl pareiginėse instrukcijose dėl pareigų patvirtinimo įstatyme Nr. 24 klaidingai nurodė numerį, negali pasakyti. Portalinio krano mašinistus supažindino su kranininko instrukcija, tik ne tas numeris buvo priskirtas. Pateikdavo susipažinimui, jie perskaitydavo ir pasirašydavo, kad susipažino. Dėl saugos klausimų ji mažai žinojo ir neaiškino, tam buvo E. K., jis vesdavo instruktažus. Su pareiginiais nuostatais duodavo žmonėms susipažinti, jie perskaitydavo ir pasirašydavo. Pareigines instrukcijas kopijuodavo nuo originalų, kurie laikomi „Vakarų krovoje“. Pareiginiai nuostatai registruojami žurnaluose, registruodavo visus, kuriuos išleisdavo, nepamena, kad būtų ko nors neregistravusi. Parodė, kad portalinio krano mašinisto ir kranų kėlimo įrangos meistro instrukcijas ji tik suformatavo, turinio nerengė ir nepamena, kas jas atsiuntė. Įsakymas turėjo būti , bet galbūt dėl numerio klaidą padarė. Vėliau atsirado kita instrukcija S11, ją parengė AB “Vakarų laivų gamyklos” saugos tarnyba, konkrečiai A. S., jis ruošdavo su sauga susijusias instrukcijas. Turinio įmonėje ji nekoreguodavo, direktorius be abejo peržiūrėdavo. Ar atsakingiems asmenims instrukcijos buvo pateiktos susipažinti, ji negali atsakyti. E. K. prieš nelaimingą atsitikimą instruktavo kranistą J. L. pagal senas instrukcijas, nors jau egzistavo naujos. Kodėl jis taip darė, ji negali pasakyti.

Liudytoja J. A. parodė, kad 2009 m. dirbo portalinio krano mašiniste. 2009 m. gruodžio 19 d. buvo iškviesta į darbą. Įvykio nematė, ją iškvietė jau po įvykio ir paprašė padėti padirbti ant kito krano. 8 kranas stovėjo pirso gale arčiau marių, ten jo standartinė stovėjimo vieta. Liniuotė buvo, kai ji dirbo. Ji stengdavosi nevažiuoti iki liniuotės, nes ja nelabai pasitiki. Galimas kliūtis prieš darbą ji pasitikrina pati. Prieš darbą būdavo pravedamas instruktažas ir jei nebūtų liniuotės, tai būtų užsirašoma į žurnalą, jie privalo tokiu atveju skambinti meistrui ir pranešti. Po įvykio, kai buvo iškviesta į darbo vietą, ji nematė tos liniuotės, nes dirbo kitu kranu, daug buvo žmonių ir nenorėjo prieiti, kad neatkreiptų dėmesio. O su kitu kranu dirbo kitas žmogus. Kaip ir nėra konkretaus asmens, kuris vadovauja kranams, daug darbo, kam reikia pakelti krovinį, tas prieina. Paskyrą, kokį darbą dirbti, gali duoti bet kas. Krane klauso komandų žmogaus su šalmu, gali prieiti stropuotojas. Atvyksta į darbą, apsižiūri darbo vietą, eina į kraną ir žiūri, kur yra žmogus su specialiai pažymėtu šalmu. Į konkretų kraną juos paskiria meistras. Kranų darbo vadovo nėra. Koks stropuotojas, iš kokios firmos jiems nesvarbu, atvažiuoja iš daug firmų. Darbo užduotį paskiria meistras, į kurį kraną eiti, instruktuoja, perspėja, jei koks krovinys guli ar trapas yra ant bėgių. Darbo eigoje meistras nekontroliuoja jų darbo, jei kas nesuprantama, ar kokios problemos, skambina meistrui ir jis ateina. Su projektų vadovu nebendrauja. Jei skambina meistras ir sako eiti į kitą kraną, tik tada gali palikti kraną. Atvykus į darbą po įvykio, darbo nebuvo, bet sėdėjo krane ir niekur nevažiavo. Prie 7 krano ribotuvo nebuvo, o prie 8 nežiūrėjo. Yra pavaldi meistrui. Iki įvykio buvo du meistrai, pavardžių nepamena.

Liudytojas S. A. parodė, kad AB „Vakarų krovoje“ portalinio krano mašinistu dirba nuo 2001 metų iki dabar. Įvykio dieną į darbą atvyko ryte nuo 7 val. 8 kranu dirbo nuo 12 val. Prieš sėsdamas į 8 kraną, ar buvo ribotuvas, nepasitikslino, darbo metu nežiūrėjo. Prieš pradedant dirbti juos privalo instruktuoti J. P.. Prieš tai teko dirbti tuo kranu, ar iki įvykio liniuotė buvo, jis nepastebėjo. Nurodė, jei darbo metu pastebi kliūtį, praneša apie tai savo viršininkui J. P.. Sėsdamas dirbti neįvertina, ar kranas yra saugus, tik darbo eigoje tai daro. Su saugos darbe instrukcija yra susipažinęs. Negali patvirtinti nei paneigti, ar tą dieną 8 kranas turėjo ribotuvą. Tą dieną kėlė žmones su lopšiu. Tam darbui vadovavo signalizuotojai. Jis pagal šalmą sprendžia kieno klausyti. Darbo eigoje dirbant su kranais, darbą kontroliuodavo darbų sauga, vadovaudavo signalizuotojas. Meistras skirstydavo darbus ir prižiūrėdavo dienos eigoje.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. dirbo VšĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ viršininko pavaduotoju ekspertu. Jie periodiškai atlieka privalomą kėlimo įrenginių techninės būklės tikrinimą, atlieka privalomą visų kranų, įrenginių apžiūrą. Patikra kranams atliekama kas 12 mėnesių, surašoma atitinkamos formos ataskaita ir pateikiama savininkui, o kitas egzempliorius lieka pas juos. Jei kranas metų eigoje patiria gedimų, tai konstatuojama būklę tai dienai. Todėl eksplotacijos priežiūrą pagal įstatymą vykdo įmonės savininkas. Paskirtas atestuotas personalas, priežiūros meistrai už techninį stovį, kranų darbų vadovai už darbų vykdymą. Jeigu įvyko krano avarija, turi informuoti įgaliotą techninės būklės tikrinimo įstaigą, jei įvyko nelaimingas atsitikimas, turi informuoti valstybinę darbo inspekciją. Parodė, jog jis atliko patikrinimą kranui K6536 Nr. 8 prieš tris mėnesius. Kranas tuo metu buvo techniškai tvarkingas, pratęsta eksplotacija vieneriems metams. Kol kranas dirba, atsakingas kranų priežiūros meistras, kuris paskirtas įmonės vadovo potvarkiu. Parodė, kad krano strėlės ilgis neturėjo įtakos įvykiui, šio įvykio priežastis buvo galinis išjungėjas, kuris atjungia kraną, apriboja krano judėjimą. Kai kraną tikrina, galinių išjungėjų liniuotės stovi bėgių kelio galuose, o jei numatoma kliūtis, pastatoma laikina liniuotė, kuri atjungia kraną prieš esamą kliūtį, kuri yra arčiau 70 cm nuo labiausiai išsikišusių krano dalių, jeigu į tą zoną įeina, kurie vykdo darbus turi pasatyti papildomą atjungimą, kad neužkliūtų kliūties ir neprispaustų žmogaus. Už darbų vykdymą atsako kranų darbų vadovas, kurie yra atestuoti nustatyta tvarka. Kranų darbų vadovas būna paskirtas įmonės vadovo potvarkiu konkretiems darbams atlikti. Parodė, kad visais atvejais, jei vykdomi darbai su kranais, turi būti paskirtas kranų darbų vadovas. Tą tvarką pagal kranų kėlimo naudojimo taisykles nustato įmonės savininkas, vadovaudamasis taisyklėmis, patvirtintomis Socialinės apsaugos ir darbo ministro. Kranų darbų vadovas gali būti meistras ir viršininkas, kuris turi tą pažymėjimą. Nurodė, kad atliekant techninį patikrinimą, buvo atliktas galinio ribotuvo patikrinimas. Kai yra kliūtis kelio bėgyje, statoma laikina liniuotė. Galuose yra stacionariai įtvirtinta, įbetonuota. O čia yra pastatoma atitinkama liniuotė su svoriais, kad jos nenupūstų ar sureguliuojama pagal galinio išjungėjo aukštį. Jis tą liniuotę matė, kai tardytoja fotografavo po įvykio.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „Vakarų laivų gamykloje“ turto valdymo tarnyboje mechaniku-projektų vadovu. Į pareigas įeina visos įrangos priežiūra, remontai. Dėl įvykio parodė, kad buvo pastatytas trapas ant krano kelio bėgių, nors pagal taisykles, nuo labiausiai atsikišusios krano dalies dviejų metrų aukštyje niekas negali būti sandėliuojama, jeigu nėra įspėjimo 0,7 m. Tuo metu, kai pastatė trapą, turėjo būti atlikti tam tikri veiksmai, t.y. pastatyta liniuotė. Ją turėjo pastatyti kranų priežiūros meistras. Kranistas buvo atestuotas. Eksploatuojant kraną privalo būti paskirti kranų darbų vadovas, kranų priežiūros meistras, operatoriai ir tai turi atlikti užsakovas, t.y. paskiria tas, kas atlieka krovą, krovos darbus. Šiuo atveju liniuotė po įvykio buvo rasta per kelis metrus numesta, nes ji yra mobili, ją gali kas paimti ir numesti į šoną. Kranų darbo vadovas privalėjo išrašyti paskyrą-leidimą darbui. Turėjo būti supažindintas kranistas, turėjo būti padaryti įrašai krano operatoriaus žurnale prieš leidžiant prie darbo. Siganalizuotoją turi paskirti užsakovas, t.y. kranų darbo vadovas turėjo paskirti stropuotojus, signalizuotojus. Darbui turi būti išrašyta paskyra ir nurodytos visos priežastys, kas turi būti įvykdyta. Jei užkrauti keliai, turi būti paskyra - leidimas ir krano operatoriaus krano žurnale įrašas, kad užkrautas krano kelias ir supažindintas kranistas pasirašytinai. Paskyra-leidimas išrašomas tam tikrais atvejais, kai yra darbas aukštyje, kai yra taikomos spec. priemonės. Toje paskyroje-leidime turi būti aprašyta kokios kliūtys, trapas ar kita kliūtis, pastatyti atsparai turi būti išvardinti ir supažindintas kranistas, kad jis žinotų. Kad ribotuvas būtų vietoje, turi pasitikrinti pats kranistas. Liniuotės, kurios yra kelio galuose, yra stacionarios, o šiuo atveju buvo nešiojama, kuri pastatoma prieš kliūtį. Po įvykio ją matė numestą į šalį. Kranų darbo vadovą skiria užsakovas įsakymu. Mobiliąją liniuotę turėjo užsakyti J. Š., nes jis tuo metu buvo kranų priežiūros meistras. Jis turėjo būti informuotas. Kranų darbo vadovas vadovauja visiems krano darbams, o J. Š. atsakingas už techninį stovį, kad veiktų išjungiklis ir visi krano įtaisai. Tose pačiose taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad krano operatorius prieš pradėdamas darbą privalo pasitikrinti krano techninį stovį, blokuotes, saugos įtaisus, sužiūrėti krano kelią ir tada pradėti eksplotuoti kraną. Jei buvo numesta liniuotė, tai turėjo būti pastatyta ir turėjo būti įrašas žurnale.

Liudytojas N. G. parodė, kad darbuotojai buvo instruktuojami ne pagal AB „Vakarų krova“ instrukcijas, todėl kad AB „Vakarų krova“ buvo AB “Vakarų laivų gamyklos” dukterinė įmonė. Kranų meistrai buvo atsakingi už kranistus, jų išėjimą į darbą ir už jų darbą, už kranistų paskirstymą darbams. Kranistas pavaldus jam. Kranų darbų vadovai atsakingi už kranisto ir krano darbą. Jie turėjo sutartį su „Vakarų kostrukcijomis“, su AB „Vakarų laivų remontu“, su AB „Vakarų laivų statykla“ ir visoms dukterinėms įmonėms nuomodavo kraną, o darbus atlikdavo AB „Vakarų krovos“ kranininkai. Parodė, kad kranisto tinkamą darbą turi užtikrinti pats kranistas. J. P. buvo pavaldus technikos direktoriui. J. P. ir E. K. skirdavo į kokį kraną, į kokią dukterinę kompaniją eis dirbti kranistas. Įsitikinti darbo vieta turėjo kranų meistrai. Šiuo atveju juo buvo J. P.. Jei yra pavojingų veiksnių, kranistas turi pranešti meistrui. Kranistas taip pat negali nesuvokti apie kliūtis. Kranistas praneša savo darbų vadovui, jei kažkas kitas jam nurodo darbą. Technikos direktoriumi buvo R. A.. Jis buvo atsakingas už visą technikos stovį.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2009 m. dirbo portalinio krano mašinistu, prieš įvykį dirbo naktinėje pamainoje su 8 kranu. Parodė, jog atvykus į pamainą privalu pasižymėti pas kranų meistrą, kad dirbs su nurodytu kranu. Meistrai buvo J. P. ir E. K., jie keisdavosi pamainomis. Jis į darbą atvyko prieš įvykį. Darbo vietą visuomet apsižiūri vizualiai. Prisimena, kad esant krantinėje vokiečių laivui, visko buvo daug prikrauta, krantinės užverstos. Prieš pradėdamas dirbti jis privalo pasitikrinti, kad kranas buvo techniškai tvarkingas. Tuo įsitikina, pasirašydamas į žurnalą - pasižiūri kas tame žurnale užrašyta, kas dirbo, kokie pastebėjimai, kokie kliudymai. Kai tą kartą jis priėmė pamainą, kranas buvo techniškai tvarkingas, tačiau jis nežino ar mobili liniuotė buvo. Nurodo, jog apie mobilios liniuotės pastatymą turi būti fiksuojama žurnale. Su kranu tą pamainą beveik nejudėjo ir nedirbo, buvo budinčiame režime. Darbą pamainai jam paskyria meistras. Ar liniuotė buvo, nepamena, jis dirba savo nuožiūra, įvertina vizualiai, liniuote nepasitikėjo, nes ji silpnai laikydavosi arba krano galiniai išjungėjai nesudirbdavo. Darbą reguliuodavo jis pats. Jei būdavo ypatingas krovinys, būdavo skiriamas stropuotojas, juos atpažindavo pagal ženklą ant šalmų. Kai artėdavo prie kliūties ir matydavo žmogų, jį perspėdavo. Taip pat parodė, kad signalizuotojai nevisada būdavo skiriami, kartais tekdavo pačiam dirbti tiesiog žiūrint. Taip pat parodė, kad problemas apie liniuočių nepatikimumą pranešdavo kranų meistrui. Nurodė, kad kranų darbų vadovas būdavo tik ypatingais atvejais, kad papildomai vadovautų kėlimui, jei sunkus krovinys, ar yra tikimybė, kad gali užkliudyti.

Liudytojas G. G. parodė, kad šiuo metu dirba AB “Baltijos laivų statykloje” kontrolieriumi. Įvykio metu dirbo AB “Vakarų laivų gamykloje” kontrolieriumi. Į jo pareigas įėjo objekto kontrolė, apsauga, tikrinimas. Tuo metu jo objektas buvo laivas „Vind-lift“. Įvykio metu buvo savo poste, budelėje, buvusioje prie laivo. Krano judėjimą prieš įvykį matė. Jis pravažiavo pro jo postą. Tai buvo bėginis kranas, jis stovėjo prie laivo. Nematė, kokiu rėžimu kranas dirbo ar kokius veiksmus atliko. Nematė, ar prieš nelaimę buvo signalizuota. Kai kranas pravažiavo pro jų postą, kuris stovėjo 10 metrų atstumu nuo trapo, jo porininkas A. S. ir jis pamatė, jog kranas pavojingai artėja prie trapo, tad išbėgo iš savo būdelės. Artūras bandė atjungti kažkokius mechanizmus, švilpė, mojavo, bandė atkreipti kranisto dėmesį, bet jis jų nematė. Nežino, ar prie krano buvo signalizuotojas, nežino, ar kranas buvo su kroviniu. Jiems pasirodė, kad situacija pavojinga, nes matė, kad kranas artėja link trapo ir tarp šių objektų grėsmingai mažėja atstumas. Kranas atsitrenkė į trapą ir jį nustūmė, o juo ėjęs žmogus įkrito į vandenį. Apie nelaimę per raciją pranešė pamainos vyriausiajam, S. N.. Iškvietė medikus. Nukritusį asmenį pirmasis gelbėti puolė Artūras. Jis už rankos laikė žmogų, kad šis nenuskęstų. Paskui nukentėjusįjį už rankų bandė įkelti į krantą, bet jiem to padaryti nepavyko. Tada į vandenį buvo nuleistas lopšys ir žmogus iškeltas. Parodė, kad kranų techninės būklės prižiūrėti jam nepriklauso. Tvarkos prižiūrėjimas apima apsaugą, leidimų sistemą, dokumentų tikrinimą, priešgaisrinę apsaugą ir pan. Į jo pareigas neįeina prižiūrėti, kad kranas dirbtų saugiai. Nurodė, kad stropuotojo šalia krano nematė. Buvo tamsu, bet įprastai signalizuotojai stropuotojai tamsoje yra matomi. Įvykio vietoje buvo iki tol, kol nukentėjusįjį išvežė. Nukentėjusysis buvo užsienio pilietis, jis buvo ne gamyklos darbuotojas ir nežino, kokios buvo jo pareigos. Nurodė, jog tai, kad kranas kliudys trapą buvo aišku, nes kranas, nemažindamas greičio, prie jo artėjo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tai, kas išdėstyta bei ištyrus byloje surinktą medžiagą teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. L. dėl neatsargumo pažeisdamas kaltinime nurodytas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t.y. nenumatydamas pavojingų pasekmių, neįsitikinęs, kad dirbti portaliniu kranu yra saugu ir tai nekelia pavojaus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nors pagal savo komopetenciją, profesines pareigas galėjo ir privalėjo tokias pasekmes numatyti, kliudė prie laivo “Vind-lift” pritvirtintą trapą, kuriuo tuo metu lipęs nukentėjusysis E. K.-S. nukrito ir to pasekoje jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kaip tai nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 350/10(03). Tokia kaltinamojo J. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 3 dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis J. P. savo kaltės nepripažįsta, nurodo, jog savo pareigas atliko tinkamai. J. P. dirbo 2003-12-31 darbo sutarties Nr. 530 pagrindu, kuri nuo 2007-01-02 pakeista J. P. perkeliant į kranų kėlimo įrangos meistro pareigas (2 t., 14-16). 2007-08-13 jam išduotas atestacijos pažymėjimas, kuriuo suteikta teisė dirbti kėlimo kranų darbų vadovu (1 t., b.l. 162). Apklaustas teisiamojo psoėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog kiekvienas kranų meistras yra ir kranų darbų vadovas, t.y. vadovauja ir skirsto kranistų darbą, tad įvykio rytą jis ir paskyrė krano mašinistą J. L. dirbti su 8 kranu, pravedė kasdienę instrukciją, to neneigė ir kitas kaltinamasis J. L.. Tačiua J. P. neigė, jog jam priklauso prižiūrėti kranistus jų darbų eigoje, tai, anot jo, daro projektų vadovas, kuriuo įvykio metu buvo D. T.. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės, kadangi išanalizavus UAB “Vakarų krova” 2008-01-29 direktoriaus įsakymu Nr. 6§5 patvirtintas Kranų kėlimo įrangos meistro pareigų instrukcijos Nr. P-17 nuostatas, nustatyta, jog 1.1. punktas numato, kad kranų kėlimo įrangos meistras yra tiesioginis vadovas ir darbų organizatorius jam priskirtame bare. Kaip jau nustatyta aukščiau, J. P. buvo tinkamai atestuotas kranų darbų vadovu, todėl jam kilo pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti jam tiesiogiai pavaldžių krano mašinistų darbą, kadangi remiantis karnininko pareiginių nuostatų P-23 punktu 1.1., jam priskirtas baras yra ir kranistų darbų paskyra bei priežiūra. Kaltinamasis neigia, jog privalėjo prieš pradedant darbus apžiūrėti krano darbo vietą, nurodydamas, jog tai yra kranininko pareiga, numatyta jo darbo instrukcijoje, tačiau minėtos instrukcijos 2.13. punke aiškiai nurodyta, jog kranų kėlimo įrangos meistras privalo tikrinti darbo vietas, įrenginius, įrankius ir individualias apsisaugojimo priemones. Uždrausti atlikti darbus, susidarius avarinėms situacijoms arba priežastims, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai. Šios nuostatos tik patvirtina, kad J. P. savo pareigas atliko neatsakingai, nors J. L. nurodė, kad neinformavo J. P. apie tai, kad nėra krano galinio ribotuvo ir atstumas neatitinka normatyvų. Tačiau, kaip jau minėta analizuojant J. L. nusikalstamos veikos sudėtį, tai neatleidžia J. P. nuo atsakomybės, nes jis, kaip atsakingas darbų vadovas, privalėjo žinoti, kad jo baro teritorijoje, į kurią jis paskyrė kranu Nr. 8 dirbti krano mašinistą J. L., yra laivas “Vind-lift” trapu prišarvuotas prie krantinės, trapas išsikišęs, todėl darbo vietos sąlygos gali būti pakitusios, tad privalėjo apžiūrėti darbo vietą ir tik įsitikinus, kad ji saugi, atitinkanti visus reikalavimus bei nekelianti pavojaus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, leisti pradėti dirbti kranininkui J. L.. Bylos duomenimis nustatyta, jog jis to nepadarė, ir iš esmės pažeidė šios instrukcijos 2.10. punkto reikalavimus – leisti dirbti tik su tvarkinga kėlimo įranga, ko pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalotas žmogus.

LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos “Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos” 84 punkte nustatyta, kad vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai. Kaip jau aukščiau nustatyta, šias funkcijas atliko J. P., todėl jis buvo atsakingas, kad šiame teisės akte įtvirtintos jo pareigos būtų atliekamos tinkamai. 86.3. punkte nustatyta, kad kranų darbo vadovas privalo paskirti reikiamą skaičių stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų, o 86.4. punkte – kontroliuoti, kad mašinistai ir stropuotojai vykdytų darbo funkcijas. Iš kaltinamojo J. P., kaltinamojo J. L. ir liudytojais apklaustų D. T., A. A. ir kt. parodymų akivaizdu, jog kranų darbų vadovas J. P. stropuotojų neskirdavo, krano mašinistai juos atpažindavo iš specialiais ženklais pažymėtų šalmų be jokio paskyrimo, nežinodami, ar tas asmuo turi reikiamą kvalifikaciją klausydavo jų nurodymų. Tai prieštarauja teisės aktų nustatytiems saugos reikalavimams, šiuo atveju net nėra aišku, koks konkrečiai asmuo (stropuotojas) teikė nurodymus J. L. įvykio metu, nėra aišku, ar tas asmuo apskritai turėjo teisę eiti stropuotojo pareigas. Pareiga paskirti stropuotoją ir įsitikinti jo kvalifikacija, kaip jau nustatyta, teko kranų darbų vadovui – J. P., kuris šios pareigos nevykdė.

J. P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neįsitikino, kas iš kitų tame pačiame objekte dirbusių darbdavių darbuotojų turi signalizuotojo-krovinių kabinėtojo kvalifikaciją. Minėtoje LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintoje “Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkoje” nustatyta, kad kranų darbų vadovas turi pareigą savo vadovaujamame bare paskirti reikiamą skaičių stropuotojų, signalizuotojų, įsitikinti jų kvalifikacija, tačiau pareiga tikrinti kitų darbdavių darbuotojų nenumatyta nė viename iš kaltinime nurodytų pažeistų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, ta prasme mažintina ir kaltinimo apimtis.

Nors J. P. nurodo, kad Portalinio krano KONE K6535 (1981 m. gamybos) gamykline eksploatavimo instrukcija privalėjo naudotis kranininkai ir atsakomybė pagal ją tenka J. L., nes jis paskyrė dirbti kranu Nr. 8 būtent J. L., kaip asmenį, atitinkanti jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka ir laiko tai siekimu išvengti atsakomybės, kadangi išanalizavus mintą instrukciją, akivaizdu, jog J. P. teko pareiga ne tik paskirti kvalifikuotą kranininką, bet ir prieš pradedant krano eksploataciją, atlikti jo apžiūrą, įsitikinti, ar kranas atitinka saugumo normas, visos reikiamos dalys vietoje, nėra gedimų (2.1. punktas), būtent tokia pareiga – apžiūrėti darbo vietą kranų meistrui numatyta ir jo darbo instrukcijoje. Tai įvertinus konstatuotina, kad J. P. savo tiesiogines pareigas atliko nerūpestingai, nesilakydamas ne tik jo pareigybei nustatytų tiesioginių reikalavimų, bet ir portalinio krano gamyklinės eksploatavimo instrukcijos reikalavimų, t.y. nekontroliavo krano mašinisto J. L. darbo. Nors iš byloje esančių rašytinių duomenų bei liudytojais apklaustų J. P. pavaldžių kranininkų parodymų matyti, jog jie visi, tame tarpe ir J. L., buvo tinkamai nustatytais terminais atestuoti saugos ir sveikatos klausimais, tačiau įvykio dieną, kaip jau nustatyta, J. L. darbo vietoje buvo papildomų jo darbo rizikos veiksnių, kurių jo tiesioginis vadovas J. P., veikdamas nerūpestingai, neįvertino, todėl papildomai neinstruktavo kranininko, nors žinojo, kad jo darbo vietoje pastatytas trapas iš vokiečių laivo “Vind-lift”, tačiau darbo vietos vis tiek neapžiūrėjo, ir nenustatė trūkumų – jog krano kelyje nėra galinio ribotuvo, o krano judėjimo kelyje yra pašalinių daiktų, kuriuos nustačius prieš pradedant darbą, būtų pavykę išvengti nelaimingo atsitikimo.

Taigi, teismas konstatuoja, jog J. P. veikė neatsargiai, dėl ko atlikdamas savo pareigas pažeidė teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir to pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. K.-S. sveikata. Tokie J. P. veiskmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 137 sraipsnio 3 dalį.

Kaltinamųjų J. L. ir J. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis J. L. įvykdė viena neatsargią nusikalstamą veiką. Anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 137 str. 3 d vienintelę įstatymu numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įvertinant aptartas aplinkybes, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamasis J. P. įvykdė viena neatsargią nusikalstamą veiką. Anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 137 str. 3 d., laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti – kompaktinis diskas, esantis voke 1 t., b.l. 25, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais

nusprendė:

J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių (1 ) metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti – kompaktinį diską, esantį voke 1 t., b.l. 25, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.