Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjamas ieškovės G. L. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui R. A. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalys susitarė bylą baigti taikiai ir pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašė rašytinio proceso tvarka patvirtinti pateiktą taikos sutartį, bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos, išaiškintos, suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos, išaiškintos, suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (taikos sutarties 2–5 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pasikeitus vaiko poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai).

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra 100 proc. atleista. Todėl patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 13,50 Eur ((200 Eur išlaikymas x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc. = 13,50 Eur). Taip pat dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 18,75 Eur (100 Eur x 75 proc. x 25 proc. = 18,75 Eur). Iš viso 32,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovei pagal 2019 m. kovo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-984-4210 ir 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo Nr. (8.2)TP-19-P-984-4392 teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba. 2020 m. birželio 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-2422, patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 399,04 Eur.

Šalys taikos sutartyje susitarė, kad vienas kitam patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų neatlygina ir pretenzijų vienas kitam dėl to nereiškia ir ateityje nereikš, t. y. pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.

Šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad šalys viena kitai padarė nuolaidų.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovaujant ieškovei, priteistinos iš atsakovo, tačiau, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, iš atsakovo valstybei priteistina valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sumažintina nuo 399,04 Eur iki 199,52 Eur (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2311-221/2017).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 13,85 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

patvirtinti ieškovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 26 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1.1. Šalys susitaria kilusį tarp šalių ginčą dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai M. K. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išspręsti sudarant taikos sutartį, sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovė, G. L., pareiškia, kad ji atsisako savo reikalavimo dėl viso susidariusio išlaikymo įsiskolinimo – 2 146,00 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai) priteisimo.

1.2. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukros M. K. A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina G. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

1.3. R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnametės dukros M. K. A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą teikti nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 200,00 Eur (du šimtai eurų), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis), paskiriant šių lėšų tvarkytoja iki dukros pilnametystės G. L., pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į G. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB banke.

1.4. Šalys susitaria, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) su savo nepilnamete dukterimi, M. K. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja nevaržomai.

1.5. Šalys susitaria, kad G. L. informuoja R. A. apie nepilnametės dukros M. K. A. L., gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus ir sveikatos sutrikimus.

1.6. Šalys įsipareigoja netrukdyti vienas kitam bendrauti su nepilnamete dukra M. K. A. L., ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

1.7. Šalys įsipareigoja dalyvauti nepilnametės dukros M. K. A. L., auklėjime, rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo.

Civilinę bylą Nr. e2-1797-454/2020 nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32,25 Eur (trisdešimt dviejų eurų 25 ct) žyminį mokestį ir 13,85 Eur (trylikos eurų 85 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 199,52 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 52 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.