Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei I. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Taikos sutarties 10 punktu susitarta, kad šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi šiuo atveju ieškovė prisiėmė įsipareigojimus apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ieškovei. Taikos sutarties 2 punktu susitarta, kad šalys sumoka išlaidas per pusę lygiomis dalimis, (jeigu tokios susidarytų), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje. Remiantis šiuo punktu atsakovas sutiko apmokėti ½ dalį pašto išlaidų šioje byloje, tačiau ne už ieškovei suteiktą advokato pagalbą. Valstybė patyrė tik išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui nekyla pareiga apmokėti valstybei jokių išlaidų.

Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepakankamai atsižvelgė į taikos sutarties specifiką ir pasekmes, situaciją traktavo taip, lyg byla būtų baigta ne šalims sudarius taikos sutartį, o teismui priėmus sprendimą, kuriuo visiškai tenkinamas ieškovės ieškinys. Teismas, papildomu sprendimu priteisdamas iš atsakovo valstybei 220,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iškreipė šalių valią, kadangi šalys, sudarydamos taikos sutartį, 10 punktu susitarė, jog kiekviena šalis savo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti įsipareigoja padengti savo sąskaita. Taikos sutarties 10 punkte neišskirta, kad išlaidos valstybės skirto advokato pagalbai apmokėti negali būti apmokėtos iš ieškovės lėšų. CPK 96 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų valstybei išieškojimą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y., kai teismas ginčą išsprendžia sprendimu, tačiau ne šalims sudarius taikos sutartį. Šalims sudarant taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos taip, kaip susitarė šalys. Šiuo atveju ieškovė savo valia ir sutarimu su atsakovu prisiėmė įsipareigojimus sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir civilinė byla nutraukta.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė (100 procentų) pagalba. Valstybė, atstovaudama ieškovei, byloje patyrė 220,02 Eur išlaidas. 2017 m. birželio 13 d. papildomu sprendimu Kauno apylinkės teismas priteisė iš atsakovo 220,02 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Su sprendimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į taikos sutarties specifiką, taikos sutartimi šalys nutarė pasilikti prie savo turėtų išlaidų, ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė savo valia ir sutarimu su atsakovu prisiėmė įsipareigojimus sumokėti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas, kuomet byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nesutiktina su apeliantu, kad šalys taikos sutarties 10 punktu atsisakė reikalavimo priteisti viena kitos išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl išlaidų valstybei priteisimo. Minėtu taikos sutarties punktu šalys sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

Apelianto nurodyta CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei.

Nagrinėjamu atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas. Todėl nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad taikos sutarties 10 punktu apeliantė prisiėmė pareigą atlyginti valstybei jos turėtas išlaidas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pareikšto ieškinio, atsakovo priešieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad šalių reikalavimai patenkinti praktiškai vienodomis dalimis. Pastebėtina ir tai, kad šalys, teikdamos taikos sutartį tvirtinti teismui, nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jeigu tokių būtų byloje, sumoka lygiomis dalimis.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas atstovaujant ieškovei, priteisė iš atsakovo, tačiau, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, iš atsakovo valstybei priteista valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sumažintina nuo 220,02 Eur iki 110,01 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju apeliantui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 20 Eur žyminis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas 220,02 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 110,01 Eur.

Grąžinti apeliantui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 25 d. sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.