- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- AS-575-312-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. G. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 18 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSA-26-090318-002.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad statybos sustabdymo aktu suvaržomos jo teisės vykdyti statybos leidime Nr. 137 teisėtą numatytą statybą, kurios teisėtumo neginčijo ir atsakovas.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai sustabdyti 2009 m. kovo 18 d. statybos sustabdymo akto Nr. SSA-26-090318-002 galiojimą.
Prašyme nurodė, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Panaikinus aktą, nebūtų galima atkurti iki 2009 m. kovo 17 d. buvusios konkrečios padėties, kadangi tuo metu pareiškėjo teisė statyti nebuvo suvaržyta, o priėmus aktą ir bylos nagrinėjimo metu šie suvaržymai egzistuos. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą ir iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimą, akto galiojimas sustabdytinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 2 d. 3 p.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Iš prašymo turinio akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas grindžiamas tuo, jog ginčijamu aktu varžomos pareiškėjo teisės vykdyti statybos leidime Nr. 137, išduotame pareiškėjui, numatytą statybą ir tai jam gali sukelti tiesioginių nuostolių, atsakomybę, nepatogumus. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas, kaip nurodyta ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, yra užkirsti kelią teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui arba negalėjimui jį įvykdyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog teismui nesiėmus jo nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, palankaus teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atveju, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Be to, nors pareiškėjas ir tvirtina, jog statybų teisėtumo klausimo atsakovas nekelia, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad vyksta teisminis ginčas dėl statybos leidimo Nr. 137, kurio pagrindu pareiškėjas vykdo statybas, panaikinimo (administracinė byla Nr. I-146-554/2009). Sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo - laikino statybos sustabdymo akto galiojimo sustabdymo - nurodė, kad: 1) aktas gali sukelti jam tiesioginių nuostolių, atsakomybę ir nepatogumus; 2) kitoje, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. I-146-554/2009, atsakovo ginčijamame statybos leidime Nr. 137 numatyti galimai didesnio sklypo užstatymo darbai net nebuvo ir nėra pradėti, o tik šiuos sklypo užstatymo procento padidinimo darbus atsakovas nurodė kaip leidimo neteisėtumo aplinkybes; 3) kitų, jau iš dalies pastatytų statinių statyba, numatyta statybos leidime Nr.137, atsakovo nebuvo ginčijama. Šių statinių tolimesnė nedidintų sklypo užstatymo (tankumo) procento. Atsižvelgiant į tai, statybos sustabdymo aktu suvaržomos pareiškėjo teisės vykdyti leidime Nr. 137 numatytą visą, t. y. teisėtą ir neginčijamą statybą, kurios teisėtumo neginčijo pats atsakovas, ir galimai neteisėtą statybą (didinant užstatymą); 4) panaikinus statybos sustabdymo aktą, nebūtų įmanoma atkurti iki jo surašymo buvusios padėties - jo teisės statyti (ABTĮ 92 str.).
2. Pareiškėjo nuomone, labai tikėtina, jog statybos sustabdymo aktas bylos nagrinėjimo metu sukels sunkiai pašalinamas teisines pasekmes, kadangi ketina vykdyti statybos leidime Nr. 137 numatytus statybos darbus, nedidinančius sklypo užstatymo ploto (pastatų rekonstravimą). Statybos sustabdymo aktas įsigalioja iš karto po jo surašymo ir savaime yra priverstinis asmens teises ir pareigas keičiantis administracinis sprendimas. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, laikytina ydinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1334-08).
3. Pareiškėjas planuoja vykdyti statinių rekonstrukciją, o iš bylos medžiagos ir atsakovo veiksmų matyti, jog šių veiksmų pagrindu jam būtų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, kreipiamasi į teismą dėl nuobaudos, prasidėtų nauji teisiniai santykiai, todėl buvusios padėties atkūrimas neabejotinai pasunkėtų. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, ABTĮ 71 ir 92 straipsnių nuostatų taikymą, yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi priešingu atveju nebus atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą šios teisės normos aiškintinos sistemiškai – privalo būti įvertinta padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimo galimybė taikymo ar atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atveju.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 18 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSA-26-090318-002, prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2009 m. kovo 18 d. statybos sustabdymo akto Nr. SSA-26-090318-002 galiojimą.
Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą yra vertinamos tik tos aplinkybės, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismas negali pasisakyti tais klausimais, kuriuos teismas turi spręsti nagrinėdamas bylą iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–198/2009). Pareiškėjo atskirojo skundo kai kurie argumentai yra susiję su nagrinėjant bylą iš esmės svarstytinais klausimais ir sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra nagrinėtini. Pareiškėjo argumentas, kad prie bylos pridėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis patvirtina ginčijamo akto neteisėtumą, taip pat svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės.
Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių turėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas įvykdyti galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimas, todėl nėra pagrindo laikinai sustabdyti ginčijamo teisės akto galiojimo. Patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 18 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSA-26-090318-002, pareiškėjas galės toliau tęsti statybos darbus. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas aktas gali sukelti jam tiesioginių nuostolių, atsakomybę ir nepatogumus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo padėčiai, nuostolių jam atsiradimas, nelaikytinos ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis gali patirti nuostolių, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas, kaip nurodyta ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, yra užkirsti kelią teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui arba negalėjimui jį įvykdyti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo pareikšto reikalavimo pobūdį, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.