- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-35-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02961-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- Lietuvos šaudymo sporto sąjungos
- Ieškovas
- R. R.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos šaudymo sporto sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui Lietuvos šaudymo sporto sąjungai dėl ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovo 2012 m. spalio 27 d. ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą neteisėtu bei pripažinti negaliojančiais visus jame priimtus sprendimus. Nurodė, kad 2012-10-27 įvyko Lietuvos šaudymo sporto sąjungos suvažiavimas. Ieškovas yra stendinio šaudymo sportininkas, yra Šaudymo sporto sąjungos narys, valdybos narys, Klubo pirmininkas. Atvykęs į suvažiavimą sužinojo, kad yra kviestas dalyvauti svečio teisėmis, kad balsavimo teisės suvažiavime neturi, jam liepė pasirašyti svečių sąraše. Suvažiavimo metu bandė kalbėti apie procedūrinius pažeidimus, tačiau nebuvo išklausytas. Suvažiavimas vyko ne pagal valdybos patvirtintą darbotvarkę, buvo sumažintas dalyvaujančių balsavime atstovų skaičius, vietoj buvusių 36, balsavimo teisė buvo suteikta 18 narių, nebuvo išklausytos viceprezidentų ataskaitos, ataskaitą pateikė prieš 2 metus atsistatydinęs prezidentas, suvažiavimui pirmininkavo svečio teisėmis pakviestas B. V., į prezidento pareigas buvo pasiūlytas vienas kandidatas, neišdėsčius jam savo programos buvo balsuojama. Suvažiavimui buvo pateikta kitokia negu valdyba nutarė darbotvarkė, buvo pateikti svarstyti kitokios redakcijos įstatai. Iki suvažiavimo pradžios nebuvo galimybės susipažinti su jų pakeitimais. Darbotvarkė buvo susiaurinta. Padaryti pažeidimai yra esminiai, atsakovas pažeidė CK, Asociacijų įstatymo, savo įstatų nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas suvažiavime neturėjo balsavimo teisės, balsavimo teisė ieškovo vadovaujamo klubo vardu buvo suteikta kitam asmeniui, veikusiam pagal įgaliojimą. Generalinės sekretorės suklydimas išsiuntus kvietimus nedaro suvažiavimo neteisėtu. Ieškovas dalyvavo suvažiavime, galėjo jame pasisakyti ir pasisakė. Dėl suvažiavime priimtų sprendimų buvo balsuojama. Ieškovo klubo atstovas balsavimo teise dalyvavo suvažiavime. Dalyvaudamas suvažiavime įgyvendino savo teisę tiek sprendžiant darbotvarkės, tiek ir priimamų sprendimų atžvilgiu, priimtų sprendimų neginčijo. Ieškovo teisės nebuvo pažeistos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: 2012 m. spalio 27 d. Lietuvos Šaudymo sporto sąjungos ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas pripažintas neteisėtu, o jo metu priimti sprendimai (nutarimai) negaliojančiais; iš atsakovo ieškovui priteista 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteista 13,30 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Šaudymo sporto sąjungos suvažiavimas yra kolegialus ir turintis didžiausią juridinę galią juridinio asmens organas. Jo sušaukimo, vykdymo tvarka neatitiko įstatymų reikalavimų, todėl jis yra neteisėtas. Neteisėto suvažiavimo metu buvo priimti reikšmingi sprendimai. Pagal CK 5.82 str. 4 d. juridinio asmens organo sprendimai pripažįstami negaliojančiais, kai jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, arba protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Ieškovas būdamas registruotu LŠSS valdybos nariu ir dalyvaudamas 2012-09-13 vykusiame valdybos posėdyje, balsavęs ir žinodamas valdybos 3.1.2 nutarimą suteikiantį teisę jam, pagal registruotus įstatus, kaip valdybos nariui turėti suvažiavime balsavimo teisę ir gavęs tai partvirtinančią informaciją vardiniame kvietime, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį aktyviai dalyvauti suvažiavime, balsuoti jame, būti išklausytam teikiant viceprezidento ataskaitą, spręsti suvažiavimo dalyvio strategijos klausimą, kuris pasireiškė įgaliojant kitą asmenį (ginčo atveju G. B. veikusį suvažiavime pagal įgaliojimą stendinio šaudymo mėgėjų klubo vardu). Šių teisėtų ieškovo lūkesčių, vykęs suvažiavimas nepateisino, priešingai padarytas imperatyvių teisės normų pažeidimais atėmė iš ieškovo galimybę aktyviai ir rezultatyviai balsuojant dalyvauti suvažiavime. Todėl vykęs ginčo suvažiavimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Dėl šių priežasčių teismas ieškinį tenkino ir 2012-10-27 Lietuvos Šaudymo sporto sąjungos suvažiavimą pripažįstamo neteisėtu, jo metu priimtus sprendimus pripažino negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas neišsamiai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl balsavimo teisės asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariams, netinkamai ir nepakankamai išsamiai interpretavo atsakovo įstatus bei asociacijų įstatymą, vertindamas ieškovo argumentus pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl ieškovo pateiktų argumentų. Teismas taip pat suklydo vertindamas asociacijos ataskaitinio - rinkiminio suvažiavimo bei jo darbotvarkės teisėtumo klausimą, be jokio pagrindo pripažindamas LŠSS ataskaitinį - rinkiminį suvažiavimą neteisėtu, o jame priimtus nutarimus - negaliojančiais; netinkamai ištyrė ir nemotyvuotai, be jokio teisinio pagrindo pripažino ieškovo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimo faktą. Dėl šių išvardytų aplinkybių priėmė klaidingą sprendimą byloje, kuris turi būti naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes dažnai remiasi neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisinėmis sąvokomis ir klaidinga įstatymų, atsakovo įstatų ir priimtų valdybos sprendimų interpretacija. Apeliantas savo skunde klaidingai interpretuoja narystės LŠSS klausimus, CPK normas, LŠSS ataskaitinio - rinkiminio suvažiavimo teisėtumo klausimą bei ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimo faktą. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Atsakovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog LŠSS ataskaitinio - rinkiminio suvažiavimo metu (toliau- suvažiavimas), jokie teisės aktų (įskaitant ir atsakovo įstatus) pažeidimai nebuvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriuose nurodoma, jog rengiant suvažiavimą ir suvažiavimo metu buvo padaryta daugelis pažeidimų ir dėl jų per suvažiavimą priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais.
Teismas nurodė, kad nagrinėjant ginčo klausimus bus remiamasi 1996-05-04 Lietuvos Šaudymo sporto sąjungos įstatų redakcija. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, dėl ko negalėtų būti taikoma būtent ši įstatų redakcija. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ir vadovausis 1996-05-04 atsakovo įstatų redakcija (toliau- atsakovo įstatai).
Atsakovo įstatų 8 straipsnis reglamentuoja ataskaitinių- rinkiminių suvažiavimų organizavimo bei balsavimo juose tvarką. Pagal atsakovo įstatų 8.1 straipsnį suvažiavimą privalo šaukti atsakovo valdyba. Pagal įstatų 8.2 straipsnį atsakovo valdyba, turėjo nustatyti delegatų skaičių ir atstovavimo kvotas. Taigi, šiame straipsnyje labai aiškiai nurodytos valdybos pareigos organizuojant suvažiavimą, t.y. valdyba yra įpareigota nustatyti konkretų delegatų bei atstovavimo kvotų skaičių. Nors 2012-09-13 įvykusio atsakovo valdybos posėdžio metu buvo nutarta dėl suvažiavimo datos – 2012-10-27, tačiau nėra jokių įrodymų, kad atsakovo valdyba posėdžio metu ar kada nors vėliau, būtų nustačiusi tikslų delegatų skaičių savo narių atstovavimo kvotas. Nors atsakovas teigia, jog buvo nustatytas konkretus delegatų skaičius- 18, t.y. po 1 nuo kiekvieno atsakovo nario, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovą Lietuvos šaudymo sporto sąjungą sudaro daugiau negu 18 narių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš anksčiau vykusio atsakovo suvažiavimo (2009-02-12) protokolo (t. 1 b.l. 80-84) matyti, kad jame dalyvavo 58 delegatai. Iš buvusio suvažiavimo 2 nutarimo matyti, kad anksčiau vykusiame suvažiavime kviestų delegatų skaičius buvo 71 (t. 1 b.l. 80). Duomenų, patvirtinančių, kad po 2009 metais vykusio suvažiavimo narių skaičius sumažėjo iki 18, kad buvo pagrindas taip ženkliai sumažėti asociacijos narių skaičiui byloje nėra. Iš registro duomenų matyti, kad dalis į suvažiavimą delegavusių atsakovo narių yra sukurti jau po 2009 m. vykusio suvažiavimo (Marijampolės šaulių klubas, Raseinių šaudymo klubas, VšĮ Šaudymo sporto klubas “GSKA”, Dainos šaudymo klubas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2009 m. vykusio suvažiavimo naujai sukurti juridiniai asmenys turėjo ne sumažinti, bet padidinti narių skaičių. Nėra įrodymų, kad atsakovo nariai būtų sudarę bendro balsavimo sutartį, t.y., jog nutarė balsuoti su 18 balsų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo valdyba, rengdama suvažiavimą neišsprendė jos narių (juridinių asmenų) bendro balsavimo sutarties klausimo, nenustatė, kad kiekvienas narys – juridinis asmuo turi vieną balsą, kad suvažiavimas spręs valdybos pateiktą darbotvarkę pagal 18 balsų.
Tai, kad atsakovo valdyba nenustatė konkretaus suvažiavimo balsavimo kvotų ir balsų skaičiaus įrodo ir ieškovui pateikti kvietimai dalyvauti suvažiavime (t. 1 b.l. 30-31). Šie kvietimai į suvažiavimą yra surašyti ieškovui kaip fiziniam asmeniui ir kaip juridinio asmens atstovui – Stendinio šaudymo mėgėjų sporto klubui. Nors atsakovas teigia, jog ieškovas turėjo teisę suvažiavime dalyvauti tik kaip svečias, tačiau nei viename iš kvietimų nėra jokių nuorodų, jog dalyvauti suvažiavime kviečiama svečio teisėmis. Taigi, ieškovas turėjo balsavimo teisę, tačiau atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai ieškovui neleido jos realizuoti. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. T.y. atsakovo valdybos posėdyje dėl suvažiavimo suorganizavimo nenustatytas konkretus delegatų, turinčių balsavimo teisę skaičius, nenustatytos narių- juridinių asmenų kvotos įtakojo ieškovo ir kitų pakviestų asmenų statuso neaiškumus. Kvietimų į suvažiavimą informacija iki suvažiavimo pradžios nebuvo paneigta, šios informacijos gavėjai nebuvo informuoti apie kitokią balsavimo teisę. Čia nurodyti suvažiavo organizavimo ir vedimo procedūros pažeidimai laikytini rimtais atsakovo įstatų pažeidimais, todėl vien juos konstatavus, būtų pagrindas pripažinti suvažiavimą ir jo metu priimtus nutarimus neteisėtais.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jo padaryti suvažiavimo darbotvarkės pakeitimai yra neesminiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Kaip matyti iš suvažiavimo metu patvirtintos darbotvarkės, joje neliko viceprezidentų ataskaitų, išrinktų komitetuose narių pristatymo ir jų patvirtinimo suvažiavime procedūros. Atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), kad viceprezidentų ataskaitos buvo perkeltos į kitą suvažiavimo dalį. Teismo nuomone, viceprezidentų ataskaitos bei narių pristatymo ir jų patvirtinimo procedūros buvo svarbios suvažiavimo dalys, nes jų metu delegatai būtų turėję galimybę gauti juos dominančią informaciją, turinčią įtakos sprendimų priėmimui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suvažiavimas priėmė svarbius, esminę reikšmę Lietuvos Šaudymo sporto sąjungai turinčius sprendimus, pakeitė įstatus naujos redakcijos įstatais, pakeitė valdymo organų- valdybos apimtį, vietoj anksčiau buvusių ir registre registruotų 16 valdybos narių nustatė 18 narių valdymo organų skaičių, suteikė balsavimo teisę 18 juridinių asmenų atstovams, priėmė ginčo suvažiavime sprendimus balsuojant 18 balsų. Faktiškai, ginčijamo suvažiavimo sprendimais iš esmės yra pakeistas Lietuvos Šaudymo sporto sąjungos teisinis reglamentavimas ir jis padarytas pažeidžiant aukščiau paminėtas atsakovo įstatų, Asociacijų įstatymo ir Civilinio kodekso normas.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes (įrodymus, liudytojų parodymus), tinkamai taikė ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus (CK, Asociacijų įstatymą, atsakovo įstatus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog suvažiavimas bei jo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovas prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.