- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-29
- Bylos Nr.
- ATP-513-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00158-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1200 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutarimu K. K. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2014-04-17, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,70 promilės), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde K. K. nurodė, kad paaiškinime jis parašė, jog automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, tačiau, supratęs, kad norint išaiškinti tiesą, būtina nurodyti automobilį vairavusį asmenį, nurodė, jog automobilį vairavo Z. S.. Nepilnametis liudytojas L. P. tyrėjui ir teisme davė skirtingus parodymus, tačiau teismas tikėjo tais parodymais, kurie sutapo su policijos pareigūnų parodymais. Kad L. P. melavo, apelianto nuomone, parodo jo parodymai apie tai, jog jo tėvai esą gyvena užsienyje. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į apelianto parodymus apie tai, kad policijos pareigūnų automobilis privažiavo visiškoje tamsoje, ne iš karto, kai Z. S. jau buvo pabėgęs, todėl aplinkybės, kaip Z. S. išlipo iš automobilio, matyti negalėjo. K. K. mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas R. K. su K. K. apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Mano, kad apylinkės teismas išsiaiškino visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Paaiškinime K. K. nurodė, kad įvykio dieną, vakare, su draugais, L. P. ir broliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) , ten išgėrė alaus, todėl paprašė netoliese buvusio jaunimo, kad parvarytų automobilį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Bevažiuojant pasirodė policijos pareigūnų automobilis. Tas, kuris vairavo automobilį, pasuko į šoną ir pabėgo, o policijos pareigūnai pamanė, kad automobilį vairavo K. K. (b. l. 12).
Teismo posėdyje K. K. tvirtino, kad įvykio dieną su L. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) , ten išgėrė alaus, prie parduotuvės „Maxima“ sutiko savo sesers vyrą Z. S., jį paprašė pavairuoti automobilį. Z. S. teisių vairuoti neturėjo, bet buvo blaivus, todėl jam automobilį vairuoti leido. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, Z. S. nuklydo į šoną. Pamatęs (duomenys neskelbtini) gatve parvažiuojant policijos pareigūnus, Z. S. pasuko į šoną, įsukęs į kažkokį kiemą, pabėgo už ūkinio pastato. Kartu važiavęs L. P., labai bijodamas savo mamos, policijos pareigūnams, kurie su L. P. kalbėjo griežtai, paklausus, kas vairavo, pasakė, jog vairavo K. K. (b. l. 37).
Tokie skirtingi K. K. parodymai apie jo automobilį vairavusį asmenį vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Tarnybiniame pranešime Tauragės rajono apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS PB vyriausiasis patrulis A. K. nurodė, kad įvykio dieną, važiuodami automobiliu su patrule N. M., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo priešpriešiais įtartinai atvažiuojantį automobilį, kurį ruošėsi stabdyti, tačiau, juos pastebėjęs, šio automobilio vairuotojas staiga iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Policijos pareigūnai neatsilikdami važiavo iš paskos. Vairuotojas, matydamas, kad niekur nepabėgs, staiga įsuko į pirmą dešinėje pusėje esančią sodybą. Įsijungę švyturėlius, pradėjo automobilį stabdyti. Kadangi priekyje buvo tvora, šiek tiek pavažiavęs, automobilis sustojo. Automobiliui sustojus, joks asmuo iš automobilio neišlipo, nebuvo atidarytos net automobilio durelės. Šią aplinkybę matė labai gerai. Priėjus prie automobilio, automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo du asmenys. Vairuotojas buvo peršokęs ant galinės sėdynės. Kad automobilį vairavo K., pasakė ir automobilyje buvęs nepilnametis asmuo. Priekinės sėdynės nebuvo. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. K. K. sakė, kad buvo išgėręs alaus, jam buvo nustatytas 0,70 promilės girtumas. K. K. sukūrė versiją, kad automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, kuris pabėgo, sakė, jog nežino, kur yra automobilio rakteliai, tačiau apieškojus automobilį, rakteliai buvo surasti ant kilimėlio, toje vietoje, kur sėdėjo K. K. (b. l. 6–7).
Tarnybiniame pranešime Tauragės rajono apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS PB patrulė N. M. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 8–9).
Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai A. K. ir N. M. parodė analogiškai, patvirtino, kad visą laiką važiavo paskui K. K. vairuojamą automobilį, todėl aiškiai matė, jog iš automobilio niekas neišlipo (b. l. 37–38).
Aplinkybę, kad policijos pareigūnai visą laiką važiavo paskui K. K. vairuojamą automobilį, buvo įsijungę švyturėlius, patvirtina ir L. P. bei K. K. parodymai. Netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie visiškai sutampa ir su L. P. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo.
Paaiškinime L. P. nurodė, kad įvykio dieną, sėdėdamas automobilyje, K. K. gėrė alų, užsimanė alaus daugiau. Kadangi alaus nebuvo kam atvežti, K. K. nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pats. L. P. jam sakė, jog yra išgėręs ir nevažiuotų, tačiau abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs alaus parduotuvėje „Maxima“, K. K. vėl sėdo už vairo, o jis atsisėdo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Važiuojant iš paskos sekė policijos pareigūnų automobilis. K. K., manydamas, jog policijos pareigūnai jo nestabdys, pasuko į kažkieno kiemą, tačiau policijos pareigūnai įjungė švyturėlius ir pradėjo stabdyti. Kadangi įsukus į kiemą nebuvo kur toliau važiuoti, K. K. sustojo ir persėdo į galą (b. l. 13).
Teismo posėdyje liudytojas L. P. savo parodymus pakeitė K. K. naudai, parodė, kad nuo parduotuvės „Maxima“ automobilį vairavo K. K., o Z. S. atsisėdo už vairo toje gatvėje, kur K. K. gėrė alų (b. l. 38–39). Tokius liudytojo parodymus apylinkės teismas vertino kritiškai ir rėmėsi jo pirminiu paaiškinimu pagrįstai. Teismo posėdyje duoti liudytojo L. P. parodymai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, K. K., liudytojo Z. S. parodymams ir L. P. 2014-04-17 paaiškinimui. K. K. parodė, kad jis paprašė Z. S., jog šis pavairuotų automobilį, kad Z. S. vairavo nuo parduotuvės „Maxima“, o Z. S. tvirtino, kad jis pats paprašė K. K. leisti jam pavairuoti automobilį (b. l. 37). L. P. teismo posėdyje parodė, kad Z. S. automobilį vairavo ne iš karto, ne nuo parduotuvės, bet nuo tos vietos, kur K. K. gėrė alų (b. l. 38).
Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne kitas asmuo, bet K. K., nėra jokio pagrindo, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.