Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, antstoliui Valdui Zubinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Valdas Zubinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nutraukti ieškovės ir atsakovo E. B. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“, o atsakovui – „B.“.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, dalintino turto neįgijo, kreditorių neturi. Santuokoje sutuoktiniai gyveno apie dvi savaites, vėliau santykiai nutrūko. Ieškovė turi du vaikus, kurių auklėjimui teikia pirmenybę, atsakovas dažnai keliauja ir dirba užsienyje. Santuoka buvo sudaryta skubotai. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nėra praėję metai po santuokos sudarymo, todėl nėra galimybės nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovė prašo abi šalis laikyti kaltomis dėl santuokos iširimo ir santuoką nutraukti.

Atsakovas E. B. su pareikštu ieškiniu sutinka ir pilnai palaiko ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovas patvirtino, kad santuokoje sutuoktiniai negyvena, ji didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė valstybės biudžetui nėra skolinga, atsakovas skolingas 3,30 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, skola laikytina asmenine atsakovo prievole.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovės R. B. ir atsakovo E. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Šalių santuoka yra tik formali. Ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, susitaikyti nesutinka. Atsakovas su pareikštu reikalavimu sutinka. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Iš šių aplinkybių, taip pat nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų viseto, yra akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, šalys nebuvo lojalios, santuokoje gyveno trumpą laiką, ryšius nutraukė, atsakovas išvyko į užsienį, ieškovė rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais iš ankstesnių santykių, dėl ko jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Šalys santuokinių ryšių nepalaiko. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. B. prašo palikti jai turimą pavardę „B.“, o atsakovui jo pageidavimu – santuokoje įgytą pavardę – „B.“. Esant minėtoms aplinkybėms, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama turima pavardė – „B.“, o atsakovui santuokinė pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo. Abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra nurodyta aplinkybių ir pateikta įrodymų dėl išlaikymo reikalingumo, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, todėl teismas šalių turto padalijimo klausimo nesprendžia.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo turėtą kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir antstoliui V. Zubinui. Antstolių sąvado duomenimis vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 31 d. užbaigta, visiškai ją įvykdžius. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nepasisako dėl kreditorinio reikalavimo pobūdžio ir padalinimo.

Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Valstybės procese patirtos 21,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ieškinys tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. B. palikti pavardę „B.“, E. B. – „B.“.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 21,50 Eur (dvidešimt vieną eurą 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.