Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2014 m. gruodžio 26 d. 8.45 val. Šiauliuose, Žemaitės-Dubijos gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,54 promilių girtumas (įvertinus ± 0,02 prom. paklaidą).

G. M. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisme jis paaiškino, kad tokia situacija gavosi dėl to, kad mažai miegojo. Nesijautė blogai, blogo nenorėdamas nei sau, nei kitiems, sėdo prie vairo. Vartojo alkoholio prieš 3-4 val. iki sėdant prie vairo. Buvo gėręs porą butelių alaus. Numigo, jam paskambino ir iš karto važiavo. Apie girtumą nepagalvojo. Jo darbas susijęs su krovinių pervežimu. Jo išsilavinimas yra 9 klasės su šaltkalvio specialybe. Darbdavys pasakė, kad jei neteks teisių, jį atleis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, kuriuo G. M. 2014-12-26 8.55 val. nustatytas 0,56 promilių girtumas, (neįvertinus paklaidos), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

G. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, esant lengvam girtumui (nuo 0,41 iki 1,5 promilės).

Teisme buvo keliamas klausimas dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

G. M. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis pateikė teismui dokumentus, kurie liudija, kad jis nuo 2014-01-24 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo reikalais jam reikia vairuoti automobilį, nes įmonės objektai yra skirtinguose Lietuvos miestuose, o be vairuotojo pažymėjimo jis negalės atlikti savo darbinių funkcijų. G. M. teismui pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuris rodo, kad G. M. įmonėje dirba nuo 2011 m., G. M. darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu, t.y. be vairuotojo pažymėjimo jis negalės atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, iš kurio matyti, kad ši įmonė G. M. samdo, kai padidėja darbų apimtys keleivių pervežimui į Europos šalis, t.y. šioms funkcijoms atlikti jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Iš teismui pateiktų darbdavio charakteristikų matyti, kad G. M. darbovietėse charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą darbuotojas. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2014 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-95-116/2014).

Teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad pablogės G. M. padėtis, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Pažymėtina ir tai, kad G. M. administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam anksčiau nubaustas, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, be to, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų taip pat neturėjo. Tačiau jo padarytas pažeidimas laikytinas vienas pavojingiausių, jam buvo nustatytas 0,56 (±0,02 promilės) promilių girtumas, kas neleidžia teigti apie tik nežymiai viršijančią leistiną girtumo normą – 0,4 promilės, o tai byloja apie pakankamai pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį.

Paminėtina ir tai, kad iš asmens baustumo pažymos matyti ir tai, jog G. M. anksčiau net tris kartus (2004-10-24, 2006-03-16, 2007-02-27) buvo baustas administracine tvarka už itin pavojingo administracinio teisės pažeidimo padarymą, t.y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina G. M. asmenybę ir užkerta galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis, šioje byloje nėra. Vien tai, kad darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, ar tai, kad jis išlaiko mažamečius vaikus, nėra kažkuo išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

nutarė:

G. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.