- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-387-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26219-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Z. V., R. V.
- Atsakovas
- UAB „Skomė“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltic arms“, Ellora
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-33712-235/2015 pagal ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinį atsakovui UAB „Skomė“ dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: UAB „Baltic arms“ ir Ellora 4522899 Ltd.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Z. V. ir R. V. patikslintu ieškiniu teismo prašo pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento 2010-03-23 ir 2014-04-30 UAB „Skomė“ eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl J. M., Č. A., R. R. ir B. M. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais, 2015-05-19 UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimus ir 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atlikti įrašą viešame registre apie draudimą disponuoti UAB „Skomė“ negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), bei sustabdyti 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą. Ieškovai nurodė, kad J. M. neteisėtais veiksmais siekia kuo ilgiau išsaugoti 2009-05-20 neteisėtai iš kitų akcininkų perimtą UAB „Skomė“ valdymą. Tam tarnauja ir 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl 2009-05-20 UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutarties, kuria UAB „Baltic arms“ neteisėtai įgijo 65 proc. visų UAB „Skomė“ akcijų, nutraukimo ir nebeegzistuojančios 2009-05-13 UAB „Skomė“ akcijų emisijos tolimesnio likimo. Atsižvelgiant į tai, kad šios akcijų emisijos vienos akcijos kaina yra ne nominalas (1 Lt arba 0,29 Eur), o 31,43 Lt (9,1 Eur), ir 7 500 m² ploto komercinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis atsakovo turtas, tikėtina, jog šis didelės vertės turtas gali būti parduotas, ir yra reali grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali ne tik pasunkėti, bet ir tapti neįvykdomu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Skomė“ atsiliepimu ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre apie draudimą disponuoti atsakovo nekilnojamuoju turtu - neturi ryšio su ieškinio dalyku ir pagrindu, kadangi jokie reikalavimai, susiję su atsakovo nekilnojamuoju turtu, nėra reiškiami. Ieškovų teiginys, kad atsakovo turtas gali būti parduotas, yra nepagrįstas. Be to, aptariama laikinoji apsaugos priemonė yra pritaikyta Vilniaus apygardos teismo 2013-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2211-567/2015, kuri neišnagrinėta. Dėl 2015-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, atsakovas pažymėjo, kad jie buvo priimti, siekiant įgyvendinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015. Šie sprendimai ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kadangi 2009-05-13 emisijos akcijų grąžinimas atsakovui bei už akcijas sumokėtų 188 253,01 Eur (650 000 Lt) grąžinimas trečiajam asmeniui UAB „Baltic arms“ atitiktų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 dėl 2009-05-20 atsakovo akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovų prašomą taikyti restitucijos būdą, t. y. atitiktų civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Pritaikius ieškovų prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai apriboti tiek atsakovo, tiek jo akcininkų teisės ir teisėti interesai, t. y. šios priemonės neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi ieškovų Z. V. ir R. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sutiko su atsakovu, jog ieškovų prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre apie draudimą disponuoti atsakovo nekilnojamuoju turtu - neturi ryšio su ieškinio dalyku ir pagrindu, kadangi jokie reikalavimai, susiję su atsakovo nekilnojamuoju turtu, nėra reiškiami. Todėl negali turėti ir įtakos galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimumui. Be to, teismas pažymėjo, kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra pritaikyta Vilniaus apygardos teismo 2013-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2211-567/2015 ir galiojanti, todėl dar kartą ją taikyti nėra prasmės. Dėl ieškovų prašymo sustabdyti 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad, pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę, būtų nepagrįstai apriboti tiek atsakovo, tiek jo akcininkų teisės ir teisėti interesai, t. y. šios priemonės neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Be to, ieškovai tikėtinai nepagrindė savo argumentų, kodėl yra būtina taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodė, kad teismo nutartis be motyvų ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Apelianto teigimu, neuždraudus vykdyti 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, nebeegzistuojanti 65 proc. dydžio UAB „Skomė“ akcijų emisijos didžioji dalis bus padalinta tarp tų akcininkų, kurie neteisėtu šio akcijų paketo įsigijimu galimai nusikalstamai perėmė UAB „Skomė“ valdymą iš kitų akcininkų. Galimai nusikalstamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktoriaus J. M. ir jo bendrininkų veikos tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12, kuriame 65 proc. UAB „Baltic arms“ įsigytam paketui ir kitoms įmonėms perregistruotam Ellora 4522899 Ltd paketui pritaikyti ir galioja laikini nuosavybės teisių apribojimai. Atsakovas siekia galimai nusikalstamai įgyvendinti 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, net pažeisdamas nurodytus apribojimus. Tai, kad UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, vadovaujamos J. M., siekia išsaugoti neteisėtai perimtą UAB „Skomė“ valdymą, net atliekant nusikalstamas veikas, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013, kurioje nurodyta, kad būtina nagrinėti ieškovų argumentus dėl nesąžiningo ir neteisėto UAB „Skomė“ valdymo perėmimo. Aptariamos laikinosios apsaugos priemonės nepritaikius, kils nauji šalių teisiniai ginčai dėl naujų akcijų pasirašymo sutarčių. Be to, apeliantas pažymėjo, kad nebeegzistuojančios UAB „Skomė“ akcijos kitų asmenų bus įsigytos už nominalo kainą (1 Lt), kai teismo ekspertizės metu nustatyta, jog 2009-05-13 UAB „Skomė“ akcijų emisijos vienos akcijos kaina turėjo būti 31,43 Lt. Toks akcijų pardavimas bus neteisėtas. Suinteresuoti asmenys, neteisėtai perėmę UAB „Skomė“ valdymą, toliau neteisėtai naudodamiesi aukščiau nurodytais UAB „Skomė“ akcijų paketais, 7 500 m² renovuotas komercines patalpas, esančias Vilniaus miesto centre, gali parduoti. Apeliantas akcentavo, kad patikslintu ieškiniu jis taip pat prašo pripažinti dabartinės UAB „Skomė“ valdybos išrinkimą neteisėtu. UAB „Skomė“ akcijų vertė dėl nurodyto turto pardavimo gali žymiai sumažėti. J. M., J. M., Č. A. ir L. R. kartu su UAB „Baltic arms“ turi 75,3 proc. visų UAB „Skomė“ akcijų, t. y. kvalifikuotą balsų daugumą akcininkų susirinkimuose, ir gali priiminėti sau palankius sprendimus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16475-600/2009 buvo ne tik sustabdytas 2009-05-13 UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymas, bet ir areštuotas UAB „Skomė“ nekilnojamasis turtas. Apelianto teigimu, civilinė byla Nr. 2-2211-567/2015, kurioje apribotas disponavimas UAB „Skomė“ nekilnojamuoju turtu, yra dėl kito dalyko; bylos tarpusavyje nesusijusios; be to, neaišku, kuri byla bus išnagrinėta pirma.
Atsiliepimas
Ieškovė R. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu bei jo argumentais sutinka ir prašo jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktorius J. M. ne tik ignoruoja įsiteisėjusius Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 ir 2015-06-15 sprendimus civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015, kuriais panaikinti 2009-05-13 pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimai dėl šiuo metu jau nebeegzistuojančios 65 proc. dydžio UAB „Skomė“ akcijų emisijos nuo jų priėmimo momento, bet ir civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 bandė skubinti įvykius, siekdamas išplatinti šios akcijų emisijos didžiąją dalį tarp neteisėtos sudėties UAB „Skomė“ akcininkų. Atsakovas ignoruoja Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, kadangi, teismui pripažinus 2009-05-20 UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartį, kuria UAB „Baltic arms“ buvo įsigijusi 65 proc. UAB „Skomė“ akcijų, negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, neišregistruoja UAB „Baltic arms“ iš UAB „Skomė“ akcininkų. Nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 sprendimu nustatyta, kad, jį įvykdžius, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, todėl nebelieka apsaugos nuo neteisėto šios akcijų emisijos išdalinimo. Vilniaus apygardos teismui 2015-05-04 ir 2015-06-15 priėmus sprendimus, ir atsakovui neišplatinus naujai leidžiamų akcijų, darytina išvada, kad UAB „Skomė“ įstatinis kapitalas nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt padidintas nebuvo. Susiklosčiusioje situacijoje 2009-05-13 UAB „Skomė“ pakartotinio akcininkų susirinkimo naujai išleidžiamos akcijos turi būti anuliuojamos ir UAB „Baltic arms“ už akcijas sumokėtos lėšos turi būti grąžinamos, kadangi UAB „Baltic arms“ nėra UAB „Skomė“ akcininkas, naujai leidžiamos UAB „Skomė“ akcijos neegzistuoja, nes jos nebuvo tinkamai išplatintos ir apmokėtos, todėl visų UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimų sprendimai yra neteisėti, nes juose dalyvavo ir 65 proc. balsų balsavo UAB „Baltic arms“, neturinti teisės tai daryti ir nesanti UAB „Skomė“ akcininku.
Atsakovas UAB „Skomė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti 363 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai pažymėjo, kad apelianto samprotavimai, esą atsakovo valdyba ir trečiasis asmuo gali parduoti pagrindinį atsakovo turtą, yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo nėra atsakovo nekilnojamojo turto savininkas, todėl svetimo turto parduoti negali. Šiuo atveju reikšminga ne kas yra civilinėje byloje Nr. 2-2211-567/2015 dalyvaujantys asmenys, o kokios laikinosios apsaugos priemonės toje byloje buvo pritaikytos. 2015-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pasiūlyti įsigyti atsakovo akcijas ne kitiems asmenims, o esamiems atsakovo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Apelianto samprotavimai, esą 2009-05-13 atsakovo akcijų emisija nebegalioja, esą turėjo būti pakeisti atsakovo įstatai ir pan., yra nepagrįsti, kadangi šiais klausimais priimtus 2009-05-13 UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus Vilniaus apygardos teismas 2015-05-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 pripažino teisėtais ir paliko galioti. Įgyvendinus 2015-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, tiek ieškovai, tiek kiti esami atsakovo akcininkai turės galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti 2009-05-13 emisijos atsakovo akcijų, ko ieškovai siekė tiek civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, tiek siekia šioje civilinėje byloje. Trečiasis asmuo šia teise pasinaudoti negalės, kadangi nebebus atsakovo akcininku. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai yra smulkieji jo akcininkai, bendrai turintys tik 4,8097 proc. visų balso teisę suteikiančių akcijų, ir atsakovo teisės turi būti ginamos nuo smulkiųjų akcininkų piktnaudžiavimo. Apelianto argumentų dėl bylos esmės, dėl ginčijamų atsakovo organų sprendimų teisėtumo ir pan. pagrįstumas gali būti įvertintas tik nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. J. M. nėra pareikšta jokių įtarimų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo nurodytas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-139-12 yra atliekamas dėl buvusio atsakovo akcininko Ellora 4522899 Ltd turėtų 187 500 vnt. atsakovo akcijų perleidimo Naujosios Zelandijos įmonei „Bismarck Limited“. Atsakovo 2015-05-19 valdybos posėdyje ir 2015-06-30 visuotiniame akcininkų susirinkime buvo sprendžiami klausimai, susiję su 2009-05-13 visuotiniame akcininkų susirinkime išleista 650 000 vnt. akcijų emisija, kurią įsigijo trečiasis asmuo UAB „Baltic arms“. Tai yra skirtingų emisijų skirtingos akcijos. Apelianto samprotavimai apie galimą ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-139-12 pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo pažeidimą ne tik nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje, bet ir neturi jokio pagrindo. Apelianto teiginiai dėl atsakovo 2009-05-13 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo, dėl 2009-05-20 atsakovo akcijų pasirašymo sutarties teisėtumo ir kt. yra kitų civilinių bylų dalykas. Atsakovo teigimu, ieškovo motyvas, kad teismas turėjo priimti analogišką Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-15 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-16475-600/2009, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nutartį, yra nepagrįstas, kadangi skiriasi pastarosios ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi, t. y. bylos dėl skirtingų dalykų, skirtingais pagrindais. Be to, atsakovas pažymėjo, jog aplinkybė, kad skundžiamos nutarties motyvai apelianto netenkina, nereiškia, kad ši nutartis yra be motyvų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-09-07 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Byloje nustatyta, kad UAB „Skomė“ 2009-05-13 įvykusio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 650 000 Lt suma, t. y. nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt, išleidžiant 650 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, ir atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės akcijas, o UAB „Baltic arms“ sutiko dalyvauti UAB „Skomė“ kapitalo didinime ir pasirašė bei įsipareigojo pilnai apmokėti nurodytą akcijų skaičių. Pagal šią sutartį UAB „Skomė“ pateikė UAB „Baltic arms“ 650 000 vnt. savo akcijų, o UAB „Baltic arms“ įsipareigojo į UAB „Skomė“ sąskaitą per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pervesti 650 000 Lt.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 išnagrinėjo šalių ginčą dėl 2009-05-13 pakartotinio UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais akcininkų sprendimus dėl bendrovės 2008 m. metinės finansinės atskaitomybės, dėl bendrovės pelno paskirstymo, dėl bendrovės sandorių bei dėl bendrovės rezervų sudarymo buvo atmestas kaip neįrodytas, kadangi šiais sprendimais ieškovo kaip akcininko teisės nebuvo pažeistos.
Šią bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2015-05-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje panaikino, pripažindamas negaliojančiais UAB „Skomė“ 2009-05-13 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų 5.2, 5.3 ir 5.4 punktus, kuriais nutarta atšaukti bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas, jas įsigyti suteikta teisė UAB „Baltic arms“ ir bendrovės direktorius įgaliotas pasirašyti naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto argumentai, jog 2009-05-13 visuotiniame akcininkų susirinkime išleista 650 000 vnt. akcijų emisija neegzistuoja, ir jog UAB „Skomė“ įstatinis kapitalas nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt nebuvo padidintas, yra nepagrįsti, kadangi šie akcininkų sprendimai teismo buvo pripažinti teisėtais ir galiojančiais (buvo panaikinta UAB „Baltic arms“ pirmumo teisė įsigyti UAB „Skomė“ naujai išleidžiamas akcijas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta pritarti UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ 2015-06-18 susitarimui dėl 2009-05-20 UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutarties nutraukimo; pasiūlyti esamiems UAB „Skomė“ akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui įsigyti nominalia verte (po 0,29 Eur) 650 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios bendrovei bus perduotos (grąžintos) pagal 2015-06-18 susitarimo sąlygas bei kt. Taigi šie sprendimai buvo priimti, reaguojant į su Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 priėmimu pasikeitusią teisinę situaciją, kurioje 2009-05-13 išleistas UAB „Skomė“ akcijas pirmiausiai gali įsigyti visi esami šios įmonės akcininkai, taip pat ir ieškovai. Todėl apelianto siekis, kad būtų uždrausta vykdyti 2015-06-30 UAB „Skomė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstas.
Be to, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 patenkino ieškovų (ir Z. V.) ieškinį - nusprendė pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ 2009-05-20 sudarytą UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti UAB „Skomė“ 650 000 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų iš atsakovo UAB „Baltic arms“ atsakovui UAB „Skomė“ ir priteisti iš UAB „Baltic arms“ UAB „Skomė“ 188 253,01 Eur (650 000 Lt). Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau sprendimas yra apskųstas tik dalyje dėl nurodytos sutarties pripažinimo negaliojančia momento. Pats sutarties pripažinimo negaliojančia faktas nebuvo apskųstas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, kad akcijų vertė yra ne 1 Lt, o 31,43 Lt, kas buvo nustatyta teismo ekspertizės metu, neturi tiesioginės įtakos klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo išsprendimui.
Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-2211-567/2015, kurioje apribotas disponavimas UAB „Skomė“ nekilnojamuoju turtu, yra dėl kito dalyko; bylos tarpusavyje nesusijusios; be to, neaišku, kuri byla bus išnagrinėta pirma, todėl laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre apie draudimą disponuoti atsakovo nekilnojamuoju turtu – turėtų būti pritaikyta ir šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ieškovai nereiškia reikalavimo, susijusio su nekilnojamojo turto nuosavybe ar kitomis daiktinėmis teisėmis į atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su šios bylos ieškinio dalyku ir pagrindu neturi tiesioginio ryšio, bei ją taikyti šiuo atveju nėra pagrindo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas atmestinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kiti skunde nurodyti argumentai, teismo manymu, teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo išsprendimui neturi. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kurios naudai priimamas spendimas. Kadangi dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, suformuotoje atskirojo skundo bylos medžiagoje nėra pateikta, šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nutartį palikti nepakeistą.