Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-996-230/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Optifarma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ dėl skolos už parduotas prekes ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ pareiškė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. preliminaraus sprendimo.

Teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prievolės neįvykdymo. Atsakovas neatsisakė sumokėti ieškovui pagal medicininių prekių pirkimo-pardavimo sutartį, nevengė šios prievolės įvykdymo ir neneigė savo įsipareigojimų, tačiau prievolės ieškovui negalėjo įvykdyti dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių, kurias lėmė atsakovo veiklos specifika bei trečiųjų asmenų veiksmai. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.Teismas sprendime nurodydamas, kad atsakovas per 2008 metus nuolat gaudavo finansavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau ieškovui nemokėjo, neįvertino fakto, kad kraujo ir jo komponentų tiekimas gydymo įstaigoms negali būti sustabdytas, nes kiltų realus pavojus pacientų sveikatai ir gyvybėms. Teismas neįvertino aplinkybės, kad gautas finansavimas buvo panaudotas Nacionalinei kraujo programai įgyvendinti bei kitoms būtinoms reikmėms.Nenustačius atsakovo kaltės, nėra pagrindo remtis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kadangi atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu ne dėl savo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pateiktas į bylą 2008 m. sausio 8 d. medicininių prekių pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas (b. l. 29) patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui sutartyje nurodytas prekes, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos (sutarties 1 punktas, 4.2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal sutartį atsakovui buvo perduotos prekės – kraujo maišai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neapmokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 12 d. atsakovas buvo neapmokėjęs nei vienos nurodytos PVM sąskaitos faktūros ir atsakovo skola ieškovui buvo 319 475,52 Lt, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 12/11/2008 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atsiskaityti už prekes, tačiau nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas sumokėjo ieškovui tik 18 547,20 Lt ir liko skolingas 300 928,32 Lt. Pateikti PVM sąskaitų-faktūrų nuorašai (b. l. 31-34) patvirtina, kad atsakovui buvo perduotos prekės – kraujo maišai: 2008 m. balandžio 15 d. sąskaita faktūra TE4 Nr. 2488 – dėl 5024 vnt. už 72 797,76 Lt sumą, 2008 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra TE4 Nr. 2660 – dėl 3744 vnt. už 54 250,56 Lt sumą, 2008 m. rugpjūčio 4 d. sąskaita faktūra TE4 Nr. 2729 – dėl 6016 vnt. už 87 171,84 Lt sumą ir 2008 m. spalio 13 d. TE4 Nr. 2906 sąskaita faktūra – dėl 5984 vnt. už 86 708,16 Lt sumą. Nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pažeidė CK 6.38 straipsnio nuostatą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, CK 6.59 straipsnį, draudžiantį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai keisti prievolės įvykdymo sąlygas. Atsakovas pažeidė terminą atsiskaityti, todėl, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalimi, atsakovo mokėtinų ieškovui palūkanų dydis yra 10 390 Lt. 2008 m. I pusmečio palūkanų norma apskaičiuota remiantis minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi pagal Lietuvos banko 2007 m. gruodžio 29 d. paskelbtą 5,83 proc. dydžio vieno mėnesio VILIBOR, taikytiną 2008 m. I pusmečiui, padidintą 7 procentiniais punktais, ir sudarė 12,83 proc.; 2008 m. II pusmečio palūkanų norma apskaičiuota pagal Lietuvos banko 2008 m. birželio 30 d. paskelbtą 4,84 proc. dydžio vieno mėnesio VILIBOR, taikytiną 2008 m. II pusmečiui, padidintą 7 procentiniais punktais, ir sudarė 11,84 proc. Atsakovas neginčijo skolos bei palūkanų dydžio ir ginčijo tik pareigą mokėti palūkanas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad sutartinės prievolės atsiskaityti už prekes terminas buvo praleistas ne dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas yra atleistinas nuo palūkanų mokėjimo, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra privatus juridinis asmuo, t. y. vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, jis siekia pelno (CK 2.34 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Pelno siekimas kaip atsakovo tikslas yra įvardintas atsakovo įstatų 7 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, kad CK 6.38 straipsnis bei 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės (sutartys) turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kad CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Šiuose įstatymų straipsniuose yra įtvirtintas pagrindinis civilinės teisės sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda), kuris reikalauja, kad sutarčių būtų laikomasi ir jos būtų vykdomos net ir tuo atveju, jeigu yra sunkumų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertindamas atsakovo argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo kaltės prezumpcija, nurodydamas motyvą, jog „Prievolės pažeidimas šiuo atveju yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, o skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai reiškia, kad atsakovo kaltė dėl prievolės neįvykdymo šiuo atveju yra preziumuojama, o atsakovas, turėjęs vykdyti įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepaneigė savo kaltės dėl prievolės neįvykdymo“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad privataus juridinio asmens teisiniam statusui neturi reikšmės jo vykdoma veikla ir ta aplinkybė, kad to asmens dalyviu yra valstybė arba savivaldybė. CK 2.36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos gali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Atsakovo įstatuose aiškiai išreikšta šio asmens teisinė forma, o jo veiklos tikslas yra komercinio pobūdžio. Todėl pagrįstas pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvas, kad valstybės kaip akcininko dalyvavimas juridinio asmens veikloje nesukuria šiam juridiniam asmeniui išskirtinės padėties ar lengvatų vykdant pagal komercinius sandorius prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip sąžiningas verslo subjektas, galėjo gauti finansavimą ir iš kitų šaltinių – kitų veiklų (ne tik kraujo ir jų komponentų gamybos), kreditų, akcininkų lėšų ir pan., tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo komercinės-finansinės veiklos rezultatai, jo kontrahentų (nepriklausomai nuo kontrahentų teisinės formos) veiksmai, nesuteikia teisės atsakovui nevykdyti veikiant laisva valia savo interesais ir rizika prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pasunkėjo atsakovo finansinė padėtis, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal sutartį. Todėl pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis negalėjo įvykdyti prievolės atsakovui todėl, kad valstybė Kauno teritorinės ligonių kasos asmenyje neatsiskaitė pagal sudarytą su atsakovu lėšų kraujo donorų kompensacijoms bei kraujo gamybai ir išduotiems kraujo komponentams ir preparatams apmokėjimo sutartį, neturi esminės reikšmės. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo kontrahentų vėlavimas atsiskaityti ne tik nepanaikina atsakovo pareigos laiku atsiskaityti už ieškovo pateiktas prekes, bet ir nepanaikina atsakovo kaltės dėl sutarties pažeidimo, bei neatleidžia nuo pareigos sumokėti įstatyme numatytas palūkanas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas ėmėsi veiksmų dėl tariamų jo teisių pažeidimų iš valstybės (atsakovo akcininko) pusės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas matyti, kad atsakovas 2008 m. laikotarpiu, kuomet turėjo vykdyti prievolę apmokėti ieškovui už parduotas prekes, nuolat gaudavo lėšas iš ligonių kasų, tačiau ieškovui pagal pateiktas sąskaitas iš viso nemokėjo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. gautas finansavimas buvo panaudotas kitoms reikmėms – darbuotojų atlyginimams, apmokėjimui už komunalines paslaugas ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas netinkamai vykdė prievoles kreditoriaus UAB „Optifarma“ atžvilgiu, vykdydamas įsipareigojimus kitiems tiekėjams, tačiau nesumokėdamas skolų, kurias jis pripažįsta, ieškovui UAB „Optifarma“.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovas nesiėmė visų reikiamų veiksmų savo prievolės ieškovui įvykdymui ir atsakovas neįrodė, jog prievolės ieškovui neįvykdė ne dėl savo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui 10 390 Lt palūkanų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apeliaciniu skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistino iš atsakovo į valstybės biudžetą 1,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie šalių išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ į valstybės biudžetą 1,35 Lt (vieną litą trisdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.