Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Optifarma” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Kraujo donorystės centras ” dėl skolos už parduotas prekes ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti (b.l. 47-48), tačiau atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ pareiškė prieštaravimus (b.l. 56-61).

Atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ atstovė pripažįsta atsakovo įsiskolinimą ieškovui 300 928,32 Lt sumai, tačiau prašo netenkinti ieškinio dalies dėl palūkanų priteisimo. Nurodo, kad atsakovas prievolės apmokėti ieškovui už parduotas prekes neįvykdė ne dėl savo kaltės. Paaiškino, kad atsakovas prievolės neįvykdė dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi atsakovo veikla superkant ir tiekiant kraują yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl vienintelis atsakovo tiekiamų prekių pirkėjas ir mokėtojas yra Kauno teritorinė ligonių kasa, kuriai yra skiriamos nurodyto fondo lėšos. Jokios kitos veiklos atsakovas nevykdo ir jokių kitų pajamų negauna. Todėl atsakovas gali atsiskaityti tik tuomet, kai su juo atsiskaito valstybė, o pastaroji skolinga atsakovui 3,4 mln. Lt. Atsakovo veikla teikiant sveikatos priežiūros vykdymo paslaugas yra licencijuojama, todėl ši veikla turi būti vykdoma tik teisės normų nustatyta tvarka ir atsakovas privalo įgyvendinti Nacionalinę kraujo programą bei aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais bei preparatais.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. Atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ pateiktuose prieštaravimuose dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. priimto preliminaraus sprendimo pripažįsta atsakovo skolą ieškovui UAB „Optifarma“ 300 928,32 Lt sumai (b.l. 56-61) Prieštaravimus pasirašiusiai atsakovo atstovei advokatei L.Darulienei įgalinimai pripažinti ieškinio reikalavimus yra suteikti atstovavimo sutartimi (b.l. 82). Atsakovo atstovė ir teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas pagrindinio įsiskolinimo ir jo dydžio neginčija. Todėl atsakovui pripažinus ieškinio dalį bylos nagrinėjimas iš esmės dėl 300 928,32 Lt skolos išieškojimo, remiantis CPK 140 straipsnio 2 dalimi, buvo nutrauktas, ir ši sprendimo dalis grįstina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Pateiktas 2008 m. sausio 8 d. Med. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas (b.l. 29) patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui sutartyje nurodytas prekes, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos. Pateikti PVM sąskaitų-faktūrų nuorašai (b.l. 31-34) patvirtina, kad atsakovui buvo perduotos prekės - kraujo maišai, už kuriuos atsakovas liko skolingas 300 928,32 Lt, ko atsakovas neginčija. Nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pažeidė CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsnių reikalavimus, todėl skola ieškovui preliminariu sprendimu priteista pagrįstai.

Ginčas tarp šalių kyla dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi numatytų palūkanų priteisimo. Atsakovas prašo taikyti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad kreditorius turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu jis laiku negavo jam priklausančios sumos ne dėl skolininko kaltės. Tai reiškia, kad atsakovas įrodinėja, jog atsakovas laiku nesumokėjo ieškovui už parduotas prekes ne dėl savo kaltės. Šią aplinkybę atsakovas grindžia tuo, kad valstybė, o konkrečiai Kauno teritorinė ligonių kasa taip pat yra neatsiskaičiusi su atsakovu už kraujo gamybą, kraujo komponentų ir preparatų išdavimą, todėl atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės apmokėti atsakovui už parduotas prekes. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, todėl atsakovas neįvykdęs prievolės apmokėti už parduotas prekes, laikytinas pažeidusiu prievolę ir neįvykdęs sutarties (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 6.205 straipsnis). Atsakovas neginčija pažeidęs prievolę, todėl jis, remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų numatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Todėl ieškovas turi teisę reikalauti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo numatyto dydžio palūkanų. Prievolės pažeidimas šiuo atveju yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, o skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai reiškia, kad atsakovo kaltė dėl prievolės neįvykdymo šiuo atveju yra preziumuojama, o atsakovas, turėjęs vykdyti įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepaneigė savo kaltės dėl prievolės neįvykdymo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis negalėjo įvykdyti prievolės atsakovui todėl, kad valstybė Kauno teritorinės ligonių kasos asmenyje neatsiskaitė pagal sudarytą su atsakovu Lėšų kraujo donorų kompensacijoms bei kraujo gamybai ir išduotiems kraujo komponentams ir preparatams apmokėjimo sutartį (b.l. 71-76, 78-79), neturi esminės reikšmės. Atsakovas su ieškovu buvo sudaręs komercinį sandorį, atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ yra privatus juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, jo tikslas teikti paslaugas ir gauti pelną (UAB „Kraujo donorystės centras“ įstatų (b.l. 63-70) 2, 7 punktai). Nors įstatai patvirtina, kad valstybei priklauso 49 procentai UAB „Kraujo donorystės centras“ akcijų (įstatų 11 punktas), tačiau šiuo valstybė atveju yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais, kaip kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), ir valstybės kaip akcininko dalyvavimas juridinio asmens veikloje nesukuria šiam juridiniam asmeniui išskirtinės padėties ar lengvatų vykdant pagal komercinius sandorius prisiimtus įsipareigojimus. Juridinis asmuo pats atsako pagal savo prievoles (CK 2.50 straipsnis), todėl atsakomybės negali perkelti tretiesiems asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su ginčo prievolės šalimis, o pasunkėjusi skolininko finansinė padėtis negali pateisinti prievolių nevykdymo. Be to, atsakovas teigdamas, kad jokios kitos veiklos, nesusijusios su kraujo ir jo komponentų gamyba ir tiekimu, nevykdo ir jokių kitų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, negauna, šių aplinkybių nepagrindė įrodymais. Iš atsakovo įmonės įstatų matyti, kad juose yra numatyta ir kita veikla (įstatų 8 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas (b.l. 80, 81) matyti, kad atsakovas 2008 m. laikotarpiu, kuomet turėjo vykdyti prievolę apmokėti ieškovui už parduotas prekes, nuolat gaudavo lėšas iš ligonių kasų, tačiau ieškovui pagal pateiktas sąskaitas iš viso nemokėjo. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl prievolės nevykdymo, ir dėl šios priežasties taip pat nekeistina ir preliminaraus sprendimo dalis dėl priteistų palūkanų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras “ (įmonės kodas 110509057) 24,10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.