Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas, A6.-3-830/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-02-08
Bylos Nr.: A6.-3-830/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-08-3-00003-2023-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Česlovas Kulikauskas (pirm.)
Pažeidėjas: D. S.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Kategorijos

Nuorašas

Administracinė byla Nr. A6.-3-830/2023Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00003-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1; 1.4.4; 7.11; 21.9.4; 21.9.10; 21.14.9 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Zitai Puzinienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), buvusio UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovo, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, žinodamas, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio susidarė mokestinė nepriemoka VMI, taip pat, kad 2021 m. lapkričio 8 d. VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą, taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

D. S. teismo posėdyje su kaltinimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu stengėsi, kad įmonė toliau vykdytų veiklą. Neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, kadangi buhalterinė įmonė UAB (duomenys neskelbtini) po sutarties nutraukimo (2021-01-05) iš karto negrąžino įmonei visų buhalterinių dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) stengėsi išsilaikyti rinkoje, ką patvirtina 2021 m. teikti komerciniai pasiūlymai. Dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes manė, kad įmonei pavyks išvengti bankroto.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini). D. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo Bendrovės direktorius. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 28 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 11140,48 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. sausio mėnesio Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis VMI 2021 m. lapkričio mėnesį vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą: 2021 m. lapkričio 8 d. paskirtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos; 2021 m. gruodžio 10 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2021 m. gruodžio 21 d. skirtas turto areštas. Mokestinės priemokos išieškoti nepavyko. VĮ Registrų duomenimis Bendrovė registruoto nekilnojamo turto neturi, areštuotas Bendrovės įregistruota transporto priemonė. Be to, VĮ Registrų centras duomenimis, paskutiniai Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2018 metus.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turinių prievolių VMI naudai, Bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, atitinkamai Bendrovės vadovui ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 8 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Kadangi VMI yra Bendrovės kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad VMI 2022 m. birželio 15 d. raštu Bendrovei nurodė, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, žinodama apie turimą įsiskolinimą su kreditoriumi neatsiskaitė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, todėl konstatuotina, kad VMI yra įgijusi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškeldamas Bendrovei bankroto bylą nurodė, kad D. S., žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gavęs VMI sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB (duomenys neskelbtini) teismui nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nenurodė pradelsto įsiskolinimo kreditoriams, tačiau neneigia, kad įmonė yra skolinga VMI bei kitiems kreditoriams ir teismui nepateikti duomenys, kad minėti įsiskolinimai yra sumokėti, ar ženkliai sumažinti. Pažymėtina tai, kad Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas D. S. nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, nors UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki – Bendrovė registruotino turto neturi, negali vykdyti turtinių prievolių, o duomenys apie veiklos vykdymą bei realiai gaunamas pajamas nepateikti. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta pareiga, VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

D. S. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodo byloje esantys duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-6), VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14), VMI informacinės sistemos išrašo apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovą kopija (b. l. 19), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balansai) (b. l. 20), VMI prašymas dėl finansinio reikalavimo nemokumo (bankroto) byloje (b. l. 15-17), Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo iškelta nemokumo (bankroto) bylą (b. l. 7-9) ir kiti byloje esantys dokumentai.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad D. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovas to nepadarė – nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, vieną asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertina ir D. S. asmenybę: jis neteistas, baustas administracine tvarka. Nors Institucija siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, tačiau matyti, kad šios teisės normos nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, kuri savo dydžiu artima numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti D. S., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 (AB „Citadele“ bankas); LT05 7044 0600 0788 7175 (AB „SEB“ bankas); LT32 7180 0000 0014 1038 (AB „Šiaulių bankas“); LT74 4010 0510 0132 4763 („Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“ AB); LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-3-830/2023.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas